Didžiausias Lietuvos turtas – keliai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 27 lapkričio 2014

Julija KIRKILIENĖ

IMG 0150„Kelias... Jam nesvarbu, kas tu: žinoma ir visų pastebima žvaigždė ar paprastas, eilinis žmogus. Kelias neskiria turtingų ir vargšų, vyrų ir moterų, vaikų ir suaugusiųjų. Čia mes visi – eismo dalyviai, atsakingi už vienas kito elgesį“,- kartojama socialinėje reklamoje. Elektrėnai – miestas prie kelio tarp didmiesčių Vilniaus ir Kauno, todėl elektrėniškiai dažnai tampa liudytojais ne tik sausakimšame kelyje įvykstančių eismo įvykių, bet ir ženklų „Kuriame Lietuvos ateitį“ gausėjimu.

Brangų turtą reikia prižiūrėti

Preliminariais duomenimis, nuo 2014 m. pradžios iki spalio 31 d. Lietuvoje žuvo 207 žmonės. Su mirtimi kovoja ir Vievyje per autostrados užtvarą perlipęs ir skersai greitkelio be atšvaitų ėjęs savivaldybės gyventojas. VĮ „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis sako, kad nemokamų atšvaitų Lietuvoje išdalinta beveik po 4 kiekvienam gyventojui. Kelių inžinerinėms priemonėms, naujų technologijų diegimui, galintiems sumažinti eismo įvykių negailima nei Kelių priežiūros ir plėtros programų, nei 2007-2013 m. Europos Sąjungos fondų lėšų. Pėsčiaisiais, atrodo, rūpinasi visi, tik ne jie patys. O jei žmonės būtų atsargūs, jei saugotųsi kiekvienas pėsčiasis, jei kiekvienas vairuotojas įvertintų savo galimybes, Lietuvos ateitį kurtų daugiau žmonių. Vis dėlto, įvertinus, kad didžiausias šalies turtas, siekiantis beveik 7 mlrd. litų, yra keliai, jų tiesimui, remontui ir priežiūrai investicijų taip pat reikia daug. Todėl geri ir saugūs Lietuvos keliai skatina šalies eksportą ir visuomenės mobilumą, o kelionės tampa vis saugesnės, jeigu žmonės patys stengiasi keliauti saugiai.

Neskaitant tų lėšų, kurios investuotos į pro Elektrėnus einančią magiatralę ir įvažiavimus į gyvenvietes, Elektrėnų savivaldybėje iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų pagal „Ekonomikos augimo veiksmų programą“ įvykdyti buvo 7 projektai ir į kelius investuota beveik 9 mln. litų. Tarp tų projektų vienas – tik projektinės dokumentacijos parengimui.

Vieviečiai pasijuto gyvenantys mieste

Panaudojus ES lėšas Vievyje rekonstruotos Šviesos ir Kauno gatvės. Dabar abipus Šviesos gatvių miesto kraštovaizdį puošia suremontuotas vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, renovacija baigiama šios gatvės daugiabučiuose. Gatvė, pasak gyventojų, labai atitinka savo pavadinimą, nes šviesu ne tik nuo Šviesos gatvės naujo apšvietimo, bet ir nuo atnaujintų pastatų. O į savo renovuotų namų butus iš miesto gyventojai grįžta šaligatviais, kurių sovietmečiu be projekto statytame Vievyje, Šviesos gatvėje nebuvo. Suremontavus Kauno gatvę, išasfaltavus daugiabučių kiemus, žmonės pasijuto gyvenantys mieste, o ne purvyne, kaip gyveno iki šiol. Ir nebereikia išeiti iš namo tiesiai į gatvę ir bijoti būti partrenktam automobilio. Dabar prie įėjimų padaryti šaligatviai, sustatyti kelio ženklai. Vievio miestas miesto vardą gavo prieš 64 metus, bet gyventi kaip miestiečiai pradėjo tik įgyvendinus 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus.

Naujame mieste

naujų kelių reikia

Elektrėnai, skirtingai nei Vievis, – naujas miestas, kuriame dar reikia tiesti naujas gatves arba jau rekonstruoti senąsias. Elektrėnams skirtuose projektuose dar vis minimas išsvajotasis projektas „Energolendas“, iš kurio liko tik gražiai rekonstruotos, išplatintos Trakų ir Draugystės gatvės su automobilių stovėjimo aikštelėmis. Ilgiausia Elektrėnų Draugystės gatvė jungia daug svarbių miesto įstaigų – nuo bažnyčios, pro Ledo rūmus, baseiną, prekybos centrus iki miesto Kultūros centro su naująja biblioteka. Šia gatve smagu pravažiuoti dviračiu naujuoju dviračio taku ir automobiliu svečią pravežti ne gėda ir pasivaikščioti smagu, iš tolo pasidžiaugti dažnai burėmis pasipuošusiomis Elektrėnų mariomis. O naujuosiuose nuosavų namų rajonuose tiesiamos naujos gatvės. Savivaldybė biudžete niekaip nesukrapštytų lėšų keliams tiesti. Mažiau nei 1,5 km gatvės tarp Raistinės ir Alinkos gatvių įrengimui reikėjo beveik pusės milijono litų, iš kurių 465 tūkst. skirta iš ES 2007-2013 m. struktūrinių fondų.  

Kietaviškių keliams – 5 milijonai

Iš tų 9 milijonų didžiausia dalis atiteko Kietaviškėms. Tai todėl, kad Kietaviškėse įkurta stambiausia parketlenčių gamybos įmonė „Boen Lietuva“. Šiais metais įmonė apdovanota nominacija „Regiono verslo lyderis“. „Boen Lietuva“, gaminanti kietmedžio parketą, pasinaudojusi 2007-2013 m. ES parama, pastatė itin efektyvią termofikacinę elektrinę, kuri leido sumažinti įmonės sąnaudas apsirūpinant šilumos ir elektros energija. Antroje pagal dydį Europoje parketo gamykloje „Boen Lietuva“ dirba daugiau nei 1 200 žmonių. Įmonė į Lietuvą pritraukė investuotojų iš kitų Europos šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Norvegijos. Vilkikai paimti produkcijos į Kietaviškes atvažiuoja iš viso pasaulio, todėl važiuoti per miestelį nesaugu buvo ir gyventojams, ir vairuotojams. Panaudojus beveik 4 mln. ES lėšų, rekonstruotas kelias Kietaviškės–Kloniniai Mijaugonys, patiesiant asfalto dangą, įrengiant ženklinimą, apsodinant žalia veja. Dar beveik milijonas litų investuota Šiltnamių gatvėje nutiesiant pėsčiųjų-dviračių taką. Šioje gatvėje kaip tik įkurta ir įmonė „Boen Lietuva“, ir UAB „Kietaviškių gausa“, ir mokykla. Įgyvendinus projektą, moksleiviams nebereikia pamačiusiems atvažiuojantį vilkiką šokinėti per griovius, o saugiai mokyklą gali pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu.

Investicijos ir jų nauda

Žvyrkeliai asfaltuojami ne tik Elektrėnų savivaldybėje, bet visoje šalyje. Panaudojant Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo paramą – daugiau kaip 500 mln. litų – nuo 2007 metų visoje šalyje išasfaltuota 737 kilometrai žvyrkelių.

Visoje Lietuvoje įdiegus inžinerines eismo saugos priemones, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, nuo 2007 iki 2013 metų pabaigos avaringųjų vietų sumažėjo nuo 247 iki 43. Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, viso per 2007–2013 metus transporto sektoriuje baigiama įgyvendinti apie 340 projektų, iš jų 2014 m. rugsėjo 30 d. – 291 projektai jau užbaigti, tęsiamas likusių projektų įgyvendinimas. Nuo laikotarpio pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 d. panaudota beveik 5 milijardai litų. Šios investicijos šaliai duoda ypatingos naudos. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Skirmanto Skrinskio, transporto sektorius Lietuvoje sukuria 13 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos automobilių kelių transporto indėlis paslaugų eksporto struktūroje beveik septynis kartus didesnis nei geležinkelių, devynis kartus didesnis nei oro ir dešimt kartų didesnis nei jūrų transporto.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.