E.sveikatos paslaugų plėtra: nuo Elektrėnų iki Turkijos

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 29 lapkričio 2013

IMG 6262Ineta Bricaitė

Įvykus nelaimei ir žmogui patekus ne pas savo gydytoją, medikai turi atlikti daug tyrimų, kad gautų reikalingą informaciją apie pacientą. Taip gaištamas brangus laikas ir neefektyviai naudojamos lėšos. Siekdama to išvengti, Sveikatos apsaugos ministerija  įgyvendina e. sveikatos projektus, kurie elektroninėje erdvėje apjungs visą klinikinę pacientų informaciją. E. sveikatos projektų tikslas – sukurti  elektroninę ligos istoriją, kuri būtų pasiekiama bet kuriam gydytojui. Vienam iš projektų - „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, kuris yra finansuojamas iš 2007-2013 m. ES Sanglaudos fondų, vadovauja Elektrėnų ligoninė. Lapkričio 26 d. Elektrėnų ligoninę aplankė neeiliniai svečiai – delegacija iš Turkijos. Kuo Elektrėnai galėjo juos sudominti? „Nebent tuo, kad esame Europos Sąjungos nariai ir iš ES struktūrinių fondų vykdome jau trečią projektą“, - į ES pusę ne vienerius metus besižvalgantiems svečiams sakė Elektrėnų ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė.


Ne naujokai
Turkijos, kurioje gyvena 22 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje, delegatai atidžiai klausėsi informacijos apie Europos Sąjungos paramą  Elektrėnų ligoninei. 2005 – 2010 m. čia įgyvendintas projektas „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“. Pagal šį projektą buvo įsigyta medicininės įrangos ir suremontuotos patalpos. Įvykdžius jį, ligoninės administracija nedelsusi ėmėsi kito, ES remiamo projekto – „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra ir stacionarių paslaugų optimizavimas VšĮ Elektrėnų ligoninėje“. Kadangi abu projektus Elektrėnų ligoninė efektyviai įvykdė, netruko pasinaudoti dar viena paramos doze.
Šiuo metu ligoninė dalyvauja projekte iš 2007 – 2013 m. ES struktūrinių fondų paramos „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“. Jo tikslas – sudaryti sąlygas jau ne tik Elektrėnų, bet viso Vilniaus regiono gyventojams ir pacientams šiuolaikinėmis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis laiku gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikatos priežiūros specialistams tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis. Šiame projekte dalyvauja 14 asmens sveikatos priežiūros įstaigų: VšĮ Elektrėnų ligoninė, VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė, VšĮ Švenčionių rajono ligoninė, VšĮ Širvintų ligoninė, VšĮ Vilkpėdės ligoninė, VšĮ Šv.Roko ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), VšĮ Elektrėnų savivaldybės ASPC, VšĮ Elektrėnų psichikos SPC, VšĮ Vievio PSPC, VšĮ Semeliškių ambulatorija, VšĮ Širvintų PSPC, VšĮ Šalčininkų PSPC.
Elektrėnų ligoninė nėra tiesiog viena iš įstaigų, kuriose projektas bus vykdomas. Ji – projekto lyderė ir valdytoja, vadovaujanti naujovių diegimui, o ateityje prižiūrėsianti visą techninę sistemos infrastruktūrą. Kitos įstaigos, pasak ligoninės vadovų, taip pat pakankamai aktyviai dalyvauja projekte – kas tris mėnesius vyksta projekto eigos aptarimai, šešiose dalyvaujančiose savivaldybėse išrinkta po projekto koordinatorių.
Modernėjo jau
anksčiau
Viena svarbiausių elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos paskirčių – kaupti elektroninius įrašus apie konkretaus paciento ligos istoriją. Jei, pavyzdžiui, pacientas pakeis ligoninę ar gydytoją, jo ligos istorija bus lengvai pasiekiama ir naujajam gydytojui. „Mes žinosime apie jus daugiau nei jūsų sutuoktinis“, - šmaikštavo Elektrėnų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Edmundas Niparavičius.
Elektrėnų ligoninėje rengiamas regioninės technikinės įrangos centras, skirtas įstaigų informacinei sistemai veikti ir duomenų mainams su e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacine sistema užtikrinti. Taigi, Elektrėnų ligoninė ruošiasi užtikrinti viso regiono informacinės sistemos darbą ir saugų duomenų apsikeitimą su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.
Modernizuojama ir į elektroninę erdvę perkeliama bus daugiau svarbių naudojimosi medicinos paslaugomis komponentų: ambulatorinių apsilankymų planavimas, ambulatorinių pacientų priėmimas, ambulatorinis gydymas, hospitalizacijų ir operacijų planavimas, priėmimas stacionariam gydymui, stacionarinis gydymas, laboratorinių tyrimų atlikimas, instrumentinių tyrimų atlikimas, receptų išrašymas poliklinikoje, vaistų paskyrimas stacionare, siuntimų išrašymas, nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų paskyrimas, diagnozių, paslaugų, operacijų ir kitos informacijos registravimas informacinėje sistemoje, dokumentų sukūrimas, ataskaitų ir informacijos analizė, pacientų katalogo tvarkymas, įstaigos resursų administravimas, vartotojų, registrų, klasifikatorių, katalogų ir terminų žodynų administravimas, neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas, paciento elektroninės medicinos istorijos duomenų perdavimas į informacinę sistemą.  
Kodėl būtent Elektrėnų ligoninė išrinkta projekto lydere? Kaip sakė Laimutė Matkevičienė, Elektrėnų ligoninė nemažai pažengusi: tai jau trečias ES finansuojamas projektas po dviejų įvykdytų sėkmingai, taip pat čia jau seniau buvo nuosekliai ir kryptingai diegiamos elektroninės paslaugos. Šiuo metu visi 52 gydytojų kabinetai ir 30 darbo vietų skyriuose yra kompiuterizuota, skaitmenizuota Radiologijos paslaugų ir Klinikinės diagnostikos laboratorijos veikla. „Žinome, ko siekiame. Jau nemažai šioje srityje esame nuveikę ir dabar to mokome kitus“, - kalbėjo  L. Matkevičienė svečiams.  
Stebėjosi pažanga
E.sveikatos diegimo projektai vyksta ne tik Vilniaus apskrityje, o ir visoje Lietuvoje. Bendram visos Lietuvos sveikatos sistemos modernizavimui pagal šį projektą skirta beveik 70 mln. litų. Elektrėnų ligoninei, diegiančiai sistemą dar keliolikoje įstaigų, skirta apie 1,5 mln. litų ES paramos. Apie 85 proc. projekto išlaidų finansuojama iš ES struktūrinių fondų, likusios – valstybės biudžeto lėšų. Iki 2015 m. visos sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje turi būti prisijungusios prie bendros e.sveikatos sistemos. Jei tam nepanaudos ES lėšų, naujoves diegti turės savomis išgalėmis.
Elektrėnų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Edmundas Niparavičius sako, kad ypatingos naudos sau po projekto įgyvendinimo būtent Elektrėnų ligoninė nepajus: projektas nėra tiek naudingas mums, kiek naudingas mūsų partneriams. Daug dalykų, kurių reikia diegiant informacinę sistemą, jau buvome padarę, todėl dabar galime dalintis patirtimi su kitomis įstaigomis“. Besinaudojant parama atnaujintos ne tik patalpos ir įranga, bet ir gydytojų kvalifikacijos.
Turkijos delegacijos atstovas sakė, kad stebina, kokią didelę pažangą per tokį trumpą laiką padarė Elektrėnų ligoninė, pasinaudodama ES parama, ir apgailestavo, kad ilgainiui vis daugiau turkų nebenori stoti į ES.
 „Jei ne įstojimas į ES, būtume greičiausiai iš viso pranykę iš sveikatos priežiūros sistemos. Buvome maži tarp galiūnų Vilniaus ir Kauno, taip pat buvo pasenusi įranga ir darbo metodai, o pasinaudoję 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrine parama, tapome europietiška ligonine, kurioje pacientas gauna kokybišką gydymą, o darbuotojai patenkinti darbo sąlygomis“, - sakė Elektrėnų ligoninės direktorė.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.