Paramą įsisavinti sunku, bet mokesčius kelti - lengva

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Trečiadienis, 30 spalio 2013

savartynasVisiems, kurių atliekos nugula šalia Kazokiškių kaimo, brangs jų išvežimas. Pasirodo, prieš dešimt metų aštuonių savivaldybių įkurta uždaroji akcinė bendrovė, besirūpinanti gyventojų atliekomis ir įsipareigojusi vykdyti grandiozinius ES projektus, taip nusigyveno, kad jau dabar galėtų skelbti bankrotą. Nuostolis sudaro apie 14 mln. litų, o bendrovės įstatinis kapitalas – vos 4,4 mln. litų. Bet Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) bankrutuoti negali, nes turi rimtų įsipareigojimų šaliai ir Europai: iki šių metų gruodžio turi baigti įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos 2007-2013 Sanglaudos fondų. Vienas jų vadinasi „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kitas – „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“. Abiejų projektų lėšų įsisavinimas ir įsipareigojimų vykdymas VAATC ne visai pavyksta.


ES projektai stringa


Dabar visų aštuonių savivaldybių politikai yra vieningi  – UAB „VAATC“ reikia gelbėti. Tik nesutaria, kokiomis priemonėmis geriausia tai daryti.


Pirmajam  projektui „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“  skirta daugiau nei 101 mln. litų, antrajam –  „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“– daugiau nei 27 mln. litų ES paramos. Tiesa, kalbėdamas apie gausiau ES remiamą projektą, VAATC direktorius Nerijus Žilius sakė, kad laiko jį įvykdyti turi dar iki 2015 metų rugsėjo. Tais pačiais metais turi pradėti veikti ir nauja Kazokiškių sąvartyno sekcija, kurios pastatymui taip pat reikia daug lėšų.


Projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“ įgyvendinamas ne be problemų. „Nors Elektrėnuose seni sąvartynai jau uždaryti, o kompostavimo ir didelių gabaritų aikštelės dirbti ims jau netrukus, kitose savivaldybėse procesai stringa. Su vienu rangovu šiuo metu yra nutraukta sutartis, todėl bus skelbiamas naujas konkursas“, - pasakojo direktorius.
Užbaigus šį projektą,  Ukmergėje ir Švenčionėliuose bus įrengta po dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Trakų r. ir Vilniaus r. savivaldybėse bus įrengta po žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kurių kiekvienos pajėgumas turi būti nuo 500 iki 700 kubinių metrų komposto per metus. Pagal tą patį projektą VAATC aptarnaujamoje teritorijoje turi išdygti 17 didelių gabaritų surinkimo aikštelių, kurių kiekviena per metus galės priimti po maždaug 250 tonų į šiukšlių dėžes netelpančių atliekų.


Už projektų pinigus buvo atlikta ir tai,  ką VAATC atstovai įvardijo kaip vieną iš nuskurdimo priežasčių – 13 nebeveikiančių sąvartynų uždarymas. Sąvartynų atsikratyta buvo juos paslepiant, t.y.  naudojant uždengimo būdą: atliekos sustumtos į krūvas, sutankintos, kaupai padengti grunto sluoksniu, išlyginti, teritorija apsėta žole, sukurtas aplinkos monitoringas, pastatyti įspėjamieji ženklai. „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“ vykdomas visoje Vilniaus apskrityje. Pasiimti VAATC iki šiol sugebėjo tik pusę šiam dalykui ES skirtų lėšų – 14 mln. litų.
Nemoka įsisavinti


Kita ES bendrovei VAATC prižadėta suma – šiek tiek daugiau nei 101 milijonas litų – taip pat kol kas nėra įsisavinta. VAATC išmokėta tik 315 tūkst. litų, o tai nesudaro nė vieno procento iš tos 101 mln. litų sumos. Šis projektas yra įgyvendinamas ne visame Vilniaus regione, o tik Vilniaus miesto savivaldybėje.


Pagal jį ketinami įgyvendinti veiksmai jau nėra taip konkrečiai įvardinti. Pagrindinis tikslas – išvystyti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą ir laikytis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano. Su ES parama savivaldybės turi reglamentuoti, sukurti ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Taip pat turėjo būti pasiekta, kad šiais metais į Kazokiškių sąvartyną šalinamų biologiškai skaidžių atliekų sumažėtų perpus, lyginant su 2000 m. kiekiais. Taip būtų sumažinamas šiltnamio dujų išmetimas ir vykdomi ES reikalavimai. Tačiau, nors dar neaišku, kiek šalinsime šiais metais, tikriausiai reikalavimo nepasieksime, nes dar nėra iki galo sutvarkyta atliekų tvarkymo infrastruktūra iki sąvartyno: ne visur dar veikia biologiškai skaidžių atliekų aikštelės, nėra ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, kurie ir turi būti pastatyti už 101 mln. litų vertės projektą. O kai nėra, kur tų biologiškai skaidžių atliekų dėti, naivu tikėtis, kad jų nei iš šio, nei iš to sumažės dvigubai.


„Projektas vyksta, sutartis pasirašyta, rangovas pateikė mokėjimų ir darbų grafiką, jo įgyvendinimui paskirtas laikas yra iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, todėl tikimės, kad viską spėsime laiku“, - sakė VAATC direktorius N. Žilius.
Europinių lėšų įsisavinti bendrovė neskuba, bet nuostolio dengti už mokesčių mokėtojų pinigus sukruto.


Savivaldybės perskaičiavo


Patys VAATC vadovai iš 14 mln. litų duobės išlipti nori kuo greičiau, todėl  užmojai jų nemenki – padidinti vartų mokestį, pagrindinį bendrovės pajamų šaltinį, kad skolų neliktų jau per keletą metų. VAATC atstovai paskaičiavo ir užsimojo didinti vartų mokestį nuo dabartinių 65 iki 160 litų, nepriskaičiavus PVM. Ir tai – suma su nuolaida dėl nemalonios kaimynystės!


Tačiau gyventojai turėtų džiaugtis, kad vartų mokesčio didinimui būtinas kiekvienos savivaldybės tarybos pritarimas – Elektrėnų savivaldybės taryba  nesutiko nė svarstyti galimybės mokestį didinti iki 160 litų. Juolab, kad visos Vilniaus apskrities savivaldybės atliko auditą, skaičiavo, kiek reikėtų didinti vartų mokestį, kad būtų padengtas nuostolis. Po savivaldybių perskaičiavimų, sprendžiamo mokesčio dydis žymiai pakito. Žinoma, į mažesnę pusę.
Visos savivaldybės susitarė atlikti savo auditą,  pasiskirsčiusios tam tikromis sritimis. Elektrėnų savivaldybei, pasak kontrolierės Danguolės Kliucevičienės, teko skaičiuoti senų sąvartynų uždarymo sąnaudas.


„VAATC atstovai, skaičiuodami kainą, įskaičiavo ne tik būtinąsias sąnaudas, kaip yra reikalaujama, bet ir menamąsias naudojimo sąnaudas. Kainą perskaičiavus mūsų auditui, ji nukrito nuo 160 iki 92 litų be PVM“, - pasakojo D. Kliucevičienė.


Sąvartynai ir politika


Prieš Vilniaus apskrities savivaldybių tarybų posėdžius būtent VAATC vartų mokesčio kėlimo klausimo apsvarstyti buvo susirinkę savivaldybių merai. Jie jau žinojo visų savivaldybių atliktų auditų rezultatus ir bendrai sutarė, kad taryboms siūlys 107, 4 litų be PVM sumą.


Bene svariausia VAATC nusigyvenimo priežastis, kaip ją įvardijo meras K. Vaitukaitis, – laiku nepriimti politiniai sprendimai. Vartų mokestis Kariotiškių sąvartyne buvo vos 16 litų, o 2005 - 2008 m. jame šalinusios Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybės, norėdamos būti populiarios, to mokesčio nekėlė. Tad nuo to laiko nuostolis ir pradėjo kauptis.


„Jei Vilnius ir Trakai iš 14 mln. litų nuostolio padarė 12 mln. litų, tai tegu tos savivaldybės ir atsako. Dabar mes esame priversti solidarizuotis ir dengti Vilniaus skolą. Jei Vilnius laiku butų priėmęs teisingus sprendimus, dabar kalbėtume ne apie 107 litų mokesčius. Tai pat niekas čia negina Elektrėnų interesų. 107 litai – tai vidutinis mokestis ir niekas nekreipia dėmesio į tai, kad mes žemėje turime tokį pūlinį. Dėl to galėjo būti projekte kokia nors išlyga“, - tarybos posėdžio metu piktinosi tarybos narys Algimantas Adomaitis.


Jį papildė mero pavaduotojas Viktoras Valiušis: „Situacija „bankrotinė“, turėsime prie jos grįžti dar ne kartą ir negalime visko sukrauti vartotojams ant pečių. Ne vartotojai čia yra kalti. Tai – savivaldybės, akcininkai, todėl jie ir turi prisiimti atsakomybę už nespręstas ar spręstas ne laiku problemas. Galima daryti įnašus, galima didinti akcinį kapitalą – yra ir kitų būdų, kaip spręsti problemą. O jei įmonė bus suparalyžiuota, tai nebus gerai niekam“.
Nuo klausimo svarstymo turėjo nusišalinti tarybos narys Henrikas Petrauskas, buvęs savivaldybės administracijos direktorius, o dabar VAATC padalinio vadovas, t.y. Kazokiškių sąvartyno vadovas.  „Gaila, o pasakyti šia tema turiu daug ką“, - išeidamas iš salės Ūkio komiteto posėdžio metu sakė politikas. Po svarstymo jis sakė, kad tokios situacijos palikti negalima: „Kažką daryti reikia, nes atliekų kiekiai ten patenka milžiniški, o jei VAATC bankrutuos, situacija gali tapti nevaldoma“. Tas „kažkas“, ką prireikė daryti, yra atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, bet šie procesai Vilniaus apskrityje niekaip neįgauna pagreičio.

ES paramos sąvartynams uždaryti neužteko


„Daugiausiai finansinių išteklių pareikalavo ne tik laiku nepakeltas vartų mokestis, bet senų ir mažų sąvartynų bei Kariotiškių sąvartyno uždarymas, jame esančių dumblo atliekų sutvarkymas“, - sakė VAATC konsultantė Daiva Rapcevičienė. Uždaryti senus sąvartynus reikėjo dėl Europos Sąjungos reikalavimų.


Visoje Lietuvoje uždaryti ar bebaigiama uždaryti apie 800 mažų šiukšlynų, o atliekas jau vežame į 11 didelių ir modernių atliekų kaupimo monstrų. Šiems procesams, kaip jau minėta, buvo skirta ES parama (projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“), tačiau uždarydamas senus sąvartynus, VAATC taip pat patyrė ir nuostolių, kuriuos apskaičiuoti ir buvo pavesta Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai.


Pasak D. Rapcevičienės, jei vartų mokestis bus pakeltas iki 160 litų, VAATC nuostolis būtų padengtas jau 2015 m. Bendrovei itin svarbu atsistoti ant kojų iki tų metų, nes  2015-aisiais turi pradėti veikti Kazokiškių sąvartyno C sekcija. „Pasiruošimo darbai turi būti pradėti jau dabar, o tam nėra lėšų, o ir skolinti niekas nenori“, - sakė pranešėja.


Jei vartų mokestis bus padidintas „tik“ dvigubai, t.y. – iki 120 Lt už toną, 14 mln. litų skolos atsikratyti turėtų pavykti iki 2020 m. Tai, žinoma, centro vadovybę tenkina mažiau. Elektrėnų savivaldybės taryba nežada atliekų tvarkytojams mokėti nė tų 120 litų. Kontrolės ir audito tarnybai ištyrus, o merui Kęstučiui Vaitukaičiui pasitarus su kitų savivaldybių merais, taryboje buvo kalbama apie vieną sumą – 107, 4 lito be PVM.
VAATC direktorius Nerijus Žilius tikino, kad vartų mokestis – vienintelės bendrovės pajamos, tarsi užmiršęs elektros ir šilumos gaminimą iš Kazokiškių sąvartyno dujų. Jam apie tai priminė tarybos narys Algimantas Adomaitis. Pasak N. Žiliaus, pajamos, gaunamos iš tokio atliekų panaudojimo, yra pakankamai mažos ir nuostolio nepanaikintų.


Sprendimas problemos neišspręs


Po Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdžio, kurio metu buvo nuspręsta vartų mokestį didinti iki 107,4 lito, VAATC direktorius Nerijus Žilius sakė, kad sprendimą vertina labai gerai. „Įmonės veiklai atsiras naujų galimybių. Įsipareigojimai auga, reikalavimai didėja, investuoti reikia, o lėšų tam iki šio kaip ir nebuvo“.


Paklausus VAATC direktoriaus, ar jis tikisi, kad daugiausiai nuostolio padengs tos savivaldybės, kurios daugiausiai jo ir sudarė, jis spėlioti neskubėjo: „čia jau akcininkai tarsis. Auditas siūlė, kad jei mažai kels vartų mokestį, teks daryti piniginius įnašus. Tokiu atveju gal ir atsiras pinigų, savivaldybės jų įneš ir nuostolius padengs“.


Tačiau pasak jo, 107 litų problemoms išspręsti neužteks. „Mūsų skaičiavimais mokestis padidintas per mažai. Įmonei bus geriau ir su tokiu padidinimu, bet nuostolio mes negalėsime padengti“, - sakė VAATC direktorius.
Iš ES Sanglaudos fondų finansuoti projektai sunkiai siekia tikslų. Žinoma, lengviau už privalomus padaryti darbus pinigus atsiimti iš žmonių, didinant mokesčius, nei iš ES, nes pastarajai reikia atsiskaitinėti. Atsakyti galbūt reikės ne tik už lėšų įsisavinimą, bet ir už projektų, finansuotų iš 2007-2013 m. ES Sanglaudos fondo, tikslus – sukurti gamtosauginiu ekonominiu požiūriu darnią Vilniaus apskrities tvarkymo sistemą.