Savivalda Elektrėnuose: Kapuštėlį valdo bebrai

Julija Kirkilienė

Lietuvių kalbos žodyne parašyta, kad savivalda yra savarankiškas tvarkymasis kurioje nors srityje. Savarankiškiems Elek­trėnų savivaldybėje tvarkymosi darbams vadovauja seniūnas, kuris yra pavaldus savivaldybės administracijai. Bet Elektrėnų mieste dar įkurtas Kapuštėlio padalinys, kuriame gyvena, dirba ir savo savivaldą turi bebrai. Jie savavališkai iš valdiškos medienos valdiškame vandens telkinyje statosi sau namus, užtvankas stato ne tik ežerėlyje, bet ir ant kelio į Šarkinės gatvę, ir to daryti jiems niekas netrukdo.

Kapuštėlis

Kapuštėlio teritorijoje bebrai vykdo kirtimus, ko valdžia neleidžia žmogui, iš medienos statosi namus. O žmonių valdžia bebrams gyventi netrukdo, už įstatymų pažeidimus jų nebaudžia. Gal laukia kokio nelaimingo atsitikimo? Elektrėniškis Aleksas šmaikštauja, kad betvarkė ežerėlyje leidžiama gal todėl, kad nuo ežerėlio gražiai bažnyčia matosi, o nuo bažnyčios – bebrų laimingas gyvenimas

Kapuštėlio teritorijoje bebrai vykdo kirtimus, ko valdžia neleidžia žmogui, iš medienos statosi namus. O žmonių valdžia bebrams gyventi netrukdo, už įstatymų pažeidimus jų nebaudžia. Gal laukia kokio nelaimingo atsitikimo?Elektrėniškis Aleksas šmaikštauja, kad betvarkė ežerėlyje leidžiama gal todėl, kad nuo ežerėlio gražiai bažnyčia matosi, o nuo bažnyčios – bebrų laimingas gyvenimas

Elektrėnuose, gražioje įduboje tarp Pergalės ir Šarkinės gatvių bei Elektrėnų bažnyčios, tyvuliuoja toks mažas ežerėlis Kapuštėlis, kuris net žemėlapyje nepažymėtas. Tas vandens telkinėlis būtų gerokai didesnis, jei iš jo būtų pašalinti meldai… ir bebrų „daugiabučiai“. Deja, bebrai tą ežerėlį pavertė savo namais, nebaudžiami aplink ežerą pjauna medžius ir iš jų statosi namus. Šarkinės gatvėje gyvenantis Aleksas piktinasi savivaldybės vadovais, kurie žmogui miesto ribose savo sklypelyje nulaužus nors rykštelę, tuoj su ta rykštele jį nubaudžia. O bebrams paliktas vandens telkinys vienoje gražiausių miesto dalių – įduboje tarp kalvų, ant kurių pastatyti Šarkinės ir Pergalės gatvių daugiabučiai bei miesto šventovė. Aleksas mano, kad įduba, kurioje tyvuliuo­ja ežerėlis, ir kalvos šioje vietoje suformuotos dar ledynmečiais, o XXI amžiuje žmogus dėl savo aplaidumo tą amžių palikimą naikina. Kiti šalies miestai ir miesteliai mažiausius savo vandens telkinėlius saugo, puoselėja… Elektrėnuose taip pat buvo bandoma ežerėlio sutvarkymui panaudoti investicines lėšas, bet vis nesėkmingai.
Pasidomėjome, ką apie tai mano savivaldybės vadovai ir Aplinkos apsaugos ministerija. Ministerija raštą siuntinėjo per visas pavaldžias įstaigas, todėl atsakymą parašė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Zigmantas Butvilas ir savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius. Spausdiname atsakymus.

Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius:

2007–2014 m. ES finansavimo periodo laikotarpiu Vilniaus regio­no plėtros tarybai buvome pateikę projektinį pasiūlymą „Elektrėnų mieste esančio Kapuštėlio (Bevardžio) ežero išvalymas ir gamtosauginis sutvarkymas“. Buvo atlikti Elektrėnų savivaldybės Kapuštėlio ežero dugno nuosėdų ir vandens tyrimai, rengiami kiti dokumentai. Taip pat buvo reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros pritarimas. Elektrėnų savivaldybei paprašius tokio pritarimo, Aplinkos apsaugos agentūra savo rašte Elektrėnų savivaldybei nurodė, kad planuojamos projekto veiklos prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško nau­dojimo sąlygų patvirtinimo“ XXX punkto 128.2 daliai – draudžiama mechaniškai ardyti natūralią pelkių augalinę dangą.
Todėl projektinis pasiūlymas iš Regiono siūlomų finansuoti projek­tų sąrašo Vilniaus regiono plėtros tarybos posėdžio 2011 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.51/1P-1 buvo išbrauktas.
Tvarka šios pelkės prieigose nėra gera, todėl 2019-09-11 pavedžiau Architektūros ir kraštotvarkos skyriui teritorijoje, esančioje Pergalės g. 2 A, suformuoti sklypą ir perduo­ti Ūkio plėtros ir investicijų skyriui aukcionui organizuoti. Vykdant šį pavedimą jau yra užsakyti geode­ziniai matavimai. Aplinkosauginiai reikalavimai bus privalomi bet kuriam savininkui, kas jis bebūtų (ar valstybė, ar savivaldybė, ar privatus asmuo). Kol sklypas dar nėra suformuotas, anksti kalbėti apie jo naudojimo būdą. Šie klausimai išspręsti bus palaipsniui.

Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Zigmantas Butvilas:

Dėl Jūsų paklausimo aiškina­mės visas aplinkybes su Elektrėnų sav. administracija.
Jie paaiškino, kad buvo parengtas ežerėlio išvalymo projektas, bet Lietuvos geologijos tarnyba tam projektui nepritarė. Dabar ten formuojamas sklypas, kuris turėtų būti parduodamas aukcione. Laukiame iš savivaldybės šios informacijos pa­tvirtinimo dokumentų. Naujas sklypo savininkas spręs, kaip šį sklypą tvarkyti. Dėl bebrų: savivaldybė, jei­gu mano, kad reikia, turi kreiptis į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją (Konarskio g. 35, Vilnius) ir iš jos gauti reikiamus leidimus bebrų sumedžiojimui arba perkėlimui į kitą vietą.

Ieva Krikštopaitytė, Aplin­kos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė:

Atsakydami į Jūsų Aplinkos ministerijai siųstą užklausą, kuri pagal kompetenciją buvo persiųsta mums, informuojame, kad dėl to­kios susidariusios situacijos žemės savininkas/naudotojas/valdytojas turi su­sirasti medžiotoją, kuris galėtų vyk­dyti medžioklę leistinais būdais ir įrankiais, ir kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl medžioklės lapo bei leidimo išdavimo bebrų išgaudymui nemedžiojamose teritorijose.

Nepelnytai pamirštas

Iš valdininkų atsakymų, kur Kapuštėlis pelke pavadintas, pa­aiškėjo, kad problema lengviausia atsikratyti, atsikratant objekto. Pirkėjas sklypui, ko gero, atsirasti neužtruks. Kur gi rasi geresnį sklypą, jei ne prie vandens telkinio mieste, visai šalia bažnyčios ir prekybos centrų? Ir berželius bus galima iškirsti – vis tiek arba bebrai juos nuniokojo, arba per rūgštus dirvožemis naikina. Tik poilsio vieta gražioje vietoje, bet apleistame plote, ko gero, nebus įrengta. Iš kur gi lėšų paimti?
Prieš penkerius metus savi­val­dybės meras Kęstutis Vaitukaitis yra kalbėjęs, kad aplink ežerą yra suformuotas sklypas, ir jei ES skirs finansavimą, bus galima vykdyti realius darbus. „Jei viskas bus gerai, numatyta išvalyti ežerą, aplink įrengti takus pasivaikščiojimui, galbūt ateityje šalia plėtoti kokią nors veiklą. Tiesa, pagal idėją Kapuštėlis turėtų išlikti natūralios gamtos kampeliu, būtų stengiamasi daryti kuo mažesnį poveikį augmenijai, gyvūnijai – tik tiek, kiek būtina tvarkai palaikyti“, – 2014 m. lapkričio mėn. spaudai­ kalbėjo meras. Deja, negavusi ES lė­šų, savivaldybė Kapuštėlį nepelnytai pamiršo, todėl jį valdyti ėmėsi bebrai.

Prisiminimai ir padavimai

Dabartinė Kapuštėlio savivalda žmonėms sukelia ne tik pyktį, bet ir pavojų. Bebrų verčiami medžiai gali ir šalia vaikštantį žmogų pri­spausti, ant pravažiuojančio automobilio užgriūti, ant kelio nuverstas medis kokiam dviratininkui po ratais patekti.
O buvo kitaip… Ežerėlis vietiniams elek­trė­niš­kiams kelia įvairius prisiminimus.
Štai kaip apie Kapuštėlį rašoma etnokultūrologės Onos Rasutės Šakienės knygoje „Buvom“. Janina Šumskienė iš Sabališkių kaimo taip prisimena ežerėlį:
„Kai atitekėjau, tai eidavom skalbt prie Kapuštėlia, jis buva neapaugis nei medžiais, nei krūmais. Buva plovai (liūnai), suposi, ale buvo padaryti lieptai, ėjam rūbų plaut. Kapuštėlij mažai žuvies, eidava ant didelių ežerų (…)“.
Knygoje Česlovas Kazakevičius dalijasi prisiminimais: „Kadaisia prakasdinėja, nuleida ežeriuku, laukai net ant pusės metra grioviais trūka, reiškia, vanduo apašioj negiliai dar, žemė slenka. Trūka nuo bažnyčios pusės krantai, kai apie vieną metrą nuleido vandenį, velėnos greit užeina, medžiai, vanduo apačioj vistiek.“. O. R. Šakienė mano, kad gal Kapuštėlis ėmė akti dėl to, jog tvenkiant Elektrėnų marias buvo sutrikdyti požeminiai vandenys, kurie ir maitino ežerėlį. Toje pačioje knygoje užrašyti Audros Gedutytės prisiminimai, kad Kapuštėlio pakrantė­se galėjo būti vadinamosios maro kapinaitės – maru sirgusių žmonių laidojimo vieta.
Taip buvo, o dabar ežerėlio pa­krantėse bebrams draugystę palaiko tik vietiniai žvejai – jiems saugoti net savo inventorių palieka. Sako, ežerėlyje gausu grundalų.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1