Projektų liga – mažiausia kaina

Virginija Jacinavičiūtė

Europos investicijos pakeitė sa­vivaldybės įvaizdį į gera. Tačiau, kad ir kaip norėtųsi pasidžiaugti gražėjančiu miesto centru ir miesteliais, vis išlenda koks nors brokas, kuris, tarsi deguto šaukštas sugadina visą medaus statinę. Štai balandžio pradžioje ledai sulaužė naująją, elektrėniškių pamėgtą pontoninę prieplauką. Šis įvykis sukėlė diskusijų audrą, elektrėniškiai žodžių nevyniojo į vatą, sakydami, kad pinigai išmesti į balą, kaltino savivaldybę aplaidumu. Diskutuodami apie prieplauką, savivaldybės gyventojai kritikavo ir kitus valdžios­ sprendimus ir veiksmus. Kas kiša koją sėkmingam projektų įgyvendinimui, klausėme Elek­trėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Prusko.

Po to, kai ledai apgadino pontoninę prieplauką Elektrėnų marių pakrantėje, susitikote su projektuo­tojais ir rangovais. Ką sutarėte?
Su pontonine prieplauka nutiko dalykas, kurį vadiname Force majeure (Įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Red.) Projektuotojas (UAB „Atamis“. Red.) neįvertino vandens telkinio galimybių, ką jis gali padaryti pavasarį. Ledas tirpo kaip 2001 metais, kai nuvirto senasis Elektrėnų tiltas. Suveikė domkrato principas, ledas viską išvartė į šonus. Pontonas lūžo, kai ėmė pūsti vakarinis vėjas ir visą masyvią ledo lytį stumtelėjo link kranto. Elektrėnų mariose įrengtas ne paprastas, o jūrinis pontonas. Ir jei jūrinį pontoną ledai verčia ant šono, tai įsivaizduokite, kokia tai yra jėga.
Savivaldybė davė pavedimą parengti papildomą projektą, kad prieplauka ateityje būtų apsaugota nuo panašių atvejų, pasikalbėjome apie technines galimybes. Techniniai projektuotojai atstatys ledų sukeltus padarinius iš garantinių lėšų, o tilto stiprinimo darbai bus atliekami savivaldybės lėšomis.

Kai prieplauka bus sustiprinta, panašus atvejis nepasikartos?
Mes to tikimės.

Kiek tai galėtų kainuoti?
Nežinau. Kai pateiks projektuo­tojai pasiūlymus, tada matysime, kokie bus reikalingi darbai, suderintos sąmatos. Tikrai kainuos­ mažiau nei statyba. Mano galva, po stacionaria dalimi reikėtų padėti akmenų, kurie atremtų judančius ledus… Jei tai būtų numatę projektuotojai, nebūtume turėję šiandieninės situacijos. O dėl paties pontono, manau, kad jo tiekėjai parinkdami konstrukciją atsižvelgė tik į bangavimus, bet ne į ledo spaudimą. Po vandeniu esančius svorius patraukė ledai, įvyko susistumdymas, todėl konstrukcijos atsiskyrė.
Per susitikimą konstruktorių ir projektuotojų, turinčių patirties, paprašiau, kad jie pateiktų instrukciją, kaip tinkamai naudoti pontoninę prieplauką. Bus pavesta seniūnijai, kad kiekvienais metais pagal eksploatavimo taisykles pontoninę prieplauką prižiūrėtų ir tokių padarinių nebūtų.

Bet ežeras užšąlą kiekvienais­ metais, to negali suvaldyti. Gal techninis projektas tiesiog buvo blogai parengtas?
Iš dalies taip, bet kita vertus, problemos būtų galima išvengti, jei turėtume eksploatavimo taisykles. Sakiau seniūnijos vyrams, pasiimkit pjūklą ir kol dar buvo galima užlipti ant ledo, apipjaukit ledus aplink pontoninę prieplauką. Aišku, tai yra žvėriškas darbas, reikia specialių įrankių, bet tai tikrai būtų padėję. Deja, iš klaidų mes mokomės ir už klaidą reikia susimokėti.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas

Mūsų žiniomis, ta pati problema ištiko Vievio pontoninį lieptą. Ar lieptą projektavo ta pati įmonė?
Lieptą projektavo UAB „Kelvista“ arba „ADEM group“. Kalbėjausi su kitų savivaldybių atstovais ir privačiais asmenimis, kurie turi lieptus didesniuose ežeruose. Daug kas šiemet susidūrė su panašia problema. Kai visiškai nutirps ledai, reikės apsiauti ilgus batus ir atlikti ekspertizę, kas nutiko liepteliui, ar ledai jį tik pastūmė ar sulenkė polius. Jei tik pastūmė, atstatysim į buvusią padėtį, jei sulenkė, reiks sutvarkyti, kaip buvo.

O kaip bus su 2011 metais už Europos Sąjungos lėšas renovuota apžvalgos aikštele ties „Poseidonu“?
Apžvalgos aikštelė priskirta prie „Poseidono“ teritorijos. Yra parengtas techninis „Poseidono“ projektas, kuriame numatyta apžvalgos aikštelę rekonstruoti. Savivaldybė į ją tikrai neinvestuos, nes įrenginys nusidėvėjęs. Jis ir prieš paskutinę renovaciją jau buvo nusidėvėjęs, bet kai sustiprino ją, padailino, visiems atrodė, kad gražu. Tačiau sena, sutrūkusi kolona buvo tik sustiprinta metalu, todėl ir neatlaikė ledo masyvo pučiant vakarų vėjui.

Elektrėnuose įrengtos dvi vaikų žaidimo aikštelės. Pergalės gatvėje esanti aikštelė turi specialią minkštą dangą, o Šviesos gatvės aikštelė prie įrenginių padengta žvirgždu, kuris tepa batus ir drabužius. Kodėl pasirinkti skirtingi variantai, ar pinigų pritrūko?
Kai projektuotojai parengė techninius šių aikštelių projektus, buvo politikų, kurie sakė, kad jūs čia nesąmones darote. Po tarybos posėdžio aš skambinau į Higienos centrą, klausiau, kodėl jie leido dengti aikštelę žvirgždu. Gavome atsakymą, kad tokiose aikštelėse, kur vaikai gali kristi, turi būti minkšta danga, ir žvirgždas yra galimas.

Ar žvirgždas yra minkšta danga?
Taip, nes žvirgždas prasisklei­džia ir vaikai krenta minkštai. Namuose vaikai ant minkšto kilimo gali vaikš­čioti, o savivaldybė visur minkštų dangų pridėti negali, nes ji kainuoja.
Projektu buvo numatyta sutvarkyti vaikų žaidimo aikštelę ir sporto aikšteles, tam reikėjo nemažai lėšų. Gavome kofinansavimą iš Europos Komisijos ir įgyvendinant projektą reikėjo tilpti į tam tikrus rėmus. Aišku, paprastam žmogui sunku paaiškinti, kad tie aprašai mus įstato į tam tikrus rėmus. Tuos aprašus tvirtina ne savivaldybė, savivaldybės taryba ar administracijos direktorius. Jie tvirtinami ministerijų lygiu ir pagal juos mes dirbame. Pergalės gatvėje, pagal aprašus, turėjo būti tik vaikų žaidimo aikštelė ir visam techniniam projektui buvo skirtas visas sūrio gabalas. Aikštelėje minkštą dangą mes padarėme iš savivaldybės dalies projektui, nes tai buvo nefinansuojama projekto dalis.
Šviesos gatvėje buvo galima daryti vieną didelę aikštelę, nedaryti vaikų žaidimo aikštelės, tačiau mes pasirinkome tokį variantą, koks yra dabar. Pinigų minkštajai daliai užteko tik toje pusėje, kur įrengtos sporto aikštelės. Projektuotojai ir Higienos centras patvirtino, kad žaidimo aikštelėje leistina žvirgždo danga. Minkštos dangos padengimui būtina išasfaltuoti visą aikštelę, o tai daug kainuoja.
Sutinku, kad elektrėniškiams būtų labiau patikę, jei danga būtų buvusi minkšta, bet reikia suprasti ir valdžios atstovus: mes nedarome to, kas neleistina, bet negalime daryti ir to, kas yra per daug. Finansų ištekliai riboti, juos reikia subalansuoti.

Ši aikštelė buvo aptverta tvora, kuri keliose vietose jau yra sulaužyta. Dalį infrastruktūros sulaužė vandalai, matėme suolą, kuris buvo išverstas, tačiau susidarė nuomonė, kad jis buvo silpnai pritvirtintas virbais, kurie įsmeigti į žemę. Stebint žaidžiančius vaikus peršasi išvada, kad tvora sulūžo ne dėl vandalų, o dėl kamuolio, kuris vis atsitrenkia į tvorą ir ją išjudina.
Kaip čia suprantamiau pasakyti? Projektuotojai nubraižė ir parašė: įrengti pusantro metro segmentinę tvorą. Aš panašią įsirengiau namuose ir galiu ant jos atsigulti, nieko blogo jai nenutinka. Bet ne visada yra tokių medžiagų, kurios buvo prieš dešimt metų. Jei rangovui reikia įrengti segmentinę tvorą, kurios virbas ne plonesnis nei 4 mm, jis nueina į parduotuvę, pasižiūri, kad vokiška tvora kainuoja 20 Eur, o kiniška – 11 Eur. Kiniška tvora taip pat turi reikiamus sertifikatus, tai natūralu, kad jis perka pigesnę. Mes kalbėjomės, diskutavome su rangovu, rodžiau, kaip reikia tvirtinti segmentą, tačiau jis vistiek buvo sutvirtintas nekokybiškai. Į pastabas rangovas atsakė, kad ne jis pats segmentinę tvorą gamina, segmento kokybės sertifikatas yra, segmentas sutvirtintas pagal konstrukciją, todėl jam nėra ko prikišti.

O nėra galimybės pasirinkti žmones, kurie dirba ne pagal reglamentą, o pagal sąžinę?
Nekomentuosiu šito klausimo. Valstybės tarnautojus į vietą pastato Viešųjų pirkimų įstatymas. Bijau prisikalbėti, bet pirmą kartą savivaldybė pirko darbus ekonomiškai naudingiausiu pirkimo būdu. Taip parinkome rangovus miesto stadiono renovacijos darbams.

Ar šis būdas yra geriausias kainos ir kokybės santykis?
Ekonomiškai naudingiausias pirkimo būdas nėra pigiausias. Jis nuperkamas neišlendant iš projekto sąmatos, tačiau šiame pirkime kriterijus ne tik kaina, bet ir naudingumas: darbo kokybė, medžiagos, žmogiškasis faktorius. Kai aš pareikalavau tokio dalyko, rangovai buvo nustebę, nes niekas neįpratęs prie tokių dalykų, dažniausiai kriterijus būna tik kaina. Nežinau, kuo viskas baigsis, bet manau, kad projektas bus kokybiškesnis.

Kiekvieno sezono pradžio­je Elektrėnų paplūdimys reikalauja nemažai išlaidų. Nuo kalno bėgantis vanduo išplauna paplūdimio ir tinklinio aikštelių smėlį. Smėlyje matomos nuotekų upelių paliktos vagos. Gal planuo­jama paplūdimyje įrengti lietaus nuotekų surinkimo sistemą?
Po liūties į paplūdimį atei­na paplūdimio eksploatuotojas­ – Elektrėnų seniūnija – ir jos darbuo­tojai tuos dalykus sutvarko. Visas vanduo atiteka nuo kalno, perbėga takelį ir subėga į marias, tai natūralus dalykas. Jei pradėtume surinkinėti nuotekas, prasidėtų visiškai kiti reglamentai. Aplinkosaugininkai lietaus vandens neleidžia išleisti į nuotekų sistemą. Kai buvo vykdomas projektas, aš dar nedirbau administracijos vadovu, tačiau vėliau buvau svarstęs, kad paplūdimyje reikėjo įrengti lietaus lataką tarp pievos ir tako. Tačiau šiuo lataku vanduo tekėtų labai greitai ir ištekėdamas suformuotų duobes. Vandenį būtų galima išleisti prie akmenų, bet ten įkalnė, o vanduo, kaip žinome, į kalną nebėga. Dabartinė situacija nėra labai bloga, nuo kalno tekantis vanduo suneša smėlį, todėl seklėja paplūdimys.

Vieviškiai sako, kad rekon­s­truo­jamoje Vilniaus gatvėje skirtingose pusėse pastatyti skirtingo dizaino apšvietimo stulpai ir šviečia jie skirtingomis spalvomis. Ar tai gali būti tiesa?
Nežinau, pats nemačiau ir negaliu komentuoti. Žinau, kad Vilniaus gatvė rekonstruojama iš dviejų skirtingų finansavimo šaltinių, tačiau, kad ir kaip bebūtų, techniniai projektai turėjo būti suderinti ir šviestuvai turėjo būti sumontuoti vienodi.

Prieš rekonstrukciją Vilniaus gatvė žavėjo savo medžių alėja, kurių dabar mažai belikę. Vieviškiams rūpi, ar šioje gatvėje planuo­jama atsodinti medžius?
Nepamenu, ar techniniame pro­jekte numatyta atsodinti medžius. Turėdamas aplinkosaugininko išsilavinimą pastebiu, kad atėję į miestus, negalvodami visur prikišome medžių. O dabar žmonės sako, kad Elektrėnai nieko daugiau nedaro, tik pjauna medžius. Manau, kad Vievyje bus sodinami pavieniai medžiai arba gyvatvorė, tuose atstumuo­se kur galima, nes Vilniaus gatvėje nėra daug vietos medžiams sodinti. Jei žalias plotas yra metro pločio, o ten pasodinsi liepą, ji augs 10 metų ir nudžius arba peraugs ir pradės maišyti. Yra žmonių, kurie džiaugiasi, kad dabar Vilniaus gatvė plati ir šviesi. Mes investuo­jame į infrastruktūrą, kad žmogui būtų patogu eiti. Tikriausiai matėte, kaip atrodo gatvė nuo kultūros centro einant „Perkūnkiemio“ link. Medžių šaknys visur iškilnojo plyteles ir ten mamos su vežimais sunkiai gali praeiti. Nesinori, kad tas nutiktų Vievio Vilniaus gatvėje. Mes esame už želdynus, už parkus, kur žmogus galėtų pabūti gamtoje, gryname ore, tačiau kiekvienas daiktas turi savo vietą.

O kada bus baigta Saulės gatvės renovacija?
Neturiu teisės slėpti, pernai­ metais buvo atlikta viešųjų pirkimų procedūra, atrinktas rangovas mažiausia kaina. Konkursą laimėjo bendra Lietuvos–Latvijos įmonė. Praeitą savaitę gavau laišką, kad jie prašo nutraukti sutartį, nes įmonė bankrutuoja. Per mėnesį laiko turėtų įvykti nauji viešieji darbų pirkimai ir rekonstrukcija bus tęsiama. Gyventojams teks pakentėti iki vasaros pabaigos. Į panašius spąstus papuolėme ir su Taikos gatve. Taikos gatvės rekonstrukcija daroma Kelių direkcijos lėšomis, o savivaldybė su direkcija pasirašė sutartį pagal FIDIC reikalavimus. Pagal sutartį Kelių direkcija darbus turi atlikti per 24 mėnesius. Valstybė darbus taip pat planuoja kaip ir savivaldybė, todėl finansavimas darbams bus skiriamas kartą per metus. Jei rangovas darbą atliktų per metus, jis kaip ir užsišaldytų dalį pajamų, todėl jiems neverta skubėti.
Rangovo prašėme taip susiplanuoti darbus, kad jie būtų baigti kuo greičiau, tačiau jie Taikos gatvėje paliko kelis darbuotojus ir su visa technika išvažiavo į pelningesnį objektą. Paprastai tariant, rangovas mus apvylė. Taikos gatvėje darbai turi būti baigti rugsėjo mėnesį.
Ačiū už pokalbį.

Kai interviu jau buvo paruoš­tas spaudai, į redakciją kreipėsi Draugystės gatvės gyventojai, klaus­­dami, kam ir kodėl parduotas žemės sklypas tarp asfaltuoto tako ir paplūdimio ir kodėl be gyventojų žinios kertami ten augantys medžiai – ąžuolai ir liepos? Direktorius redaktorei Julijai Kirkilienei ir gyventojams sakė, kad žemės sklypą aukcione pardavė Nacionalinė žemės tarnyba, o medžiai kertami, nes trukdo rekonstruoti taką. Plačiau apie tai rašysime kituo­se numeriuose.

UAB „Atamis“ direktoriaus komentaras

Šiuo metu įvykio aplinkybės ir priežastys yra tikslinamos, todėl pakomentuoti konkrečiai dar negalime. Bendradarbiaujame su visais statybos proceso dalyviais, kad galėtume kaip galima greičiau išsiaiškinti priežastis (pontoninės prieplaukos apgadinimo. Red.). Kitą dieną po prieplaukos apgadinimo susitikome su statytojo bei rangovo atstovais, siekdami kuo nuodugniau ištirti susidariusią situaciją.
Dabar yra tikrinama visa informacija, susijusi su šiuo projektu. UAB „Atamis“ rengė techninį projektą ir kituose statybos, tiekimo ir priežiūros etapuose nedalyvavo, todėl norime nuosekliai ir kompetentingai įvertinti visą projekto įgyvendinimo grandinę.

Direktorius Mindaugas Undaravičius, UAB Atamis

Susiję tekstai

2 Komentarai "Projektų liga – mažiausia kaina"

  1. Daiva says:

    Gedos turekite…..vaikai laiskto gatve nes nera kur….jai atsitiks koke nelaime?kas atsakys?????pone mere gal siuskit darbininkus nuo savo kabinetu langu kad gatve tvarkytu

    Atsakyti
  2. Romas S.. says:

    Ponas V.Pruskas kai kur apsimelavo,kad nesusiteptų savo munduro…

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1