Virginija Jacinavičiūtė
Paskutinį žiemos penktadienį mokyklose, bibliotekose, savivaldybėse ir kitose įstaigose 13 kartą buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Šiemet diktorius Marijus Žiedas diktavo Birutės Jonuškaitės tekstą „Milinė“, pasakojantį apie angelą, ieškojusį beateinančios gyvybės – kūdikėlio.
Šiais metais į Elektrėnų švietimo paslaugų centro pasitarimų salę, nepabūgę aplinkui siaučiančių virusų, rašyti diktanto atvyko 7 dalyviai. Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje, Elektrėnų sav. Semeliškių gimnazijoje ir Kietaviškių pagrindinėje mokykloje diktantą rašė net 60 dalyvių (iš kurių tik 4 suaugusieji), tai net dukart daugiau negu pernai (2019 m. diktantą Elektrėnų savivaldybėje rašė 38 dalyviai).
Po diktanto rašiusieji pasidalino savo įspūdžiais: vieniems abejonių sukėlė teksto skyryba, kiti primiršo rečiau vartojamų žodžių rašybą.
Pakalbinome elektrėniškius, diktantą rašiusius Elektrėnų švietimo paslaugų centre. Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojas viešiesiems pirkimams Algis Ališauskas sakė, kad diktantą rašė antrą kartą. Diktantas nebuvo lengvas, nes pasitaikė retų ir primirštų žodžių. „Suabejojau, kaip rašyti žodį juk, teko pagalvoti, kaip rašyti žodį atmieštas – rašiau nuo žodžio mėžimas. Jei esame lietuviai, tai turime mokėti kalbą, o diktantas leidžia pasitikrinti žinias. Garbės reikalas tvarkingai ir gražiai rašyti. Nebijau daryti klaidų. Pasitikrinsiu klaidas, išsitaisysiu, tai bus pamoka – kitą kartą jau žinosiu, kaip rašyti. Kartą manęs paklausė, kaip rašyti žodį sūpynės. Anksčiau ir man buvo kilę abejonių ilgąją ar trumpąją u rašyti. Kažkada esu tikrinęsis šį žodį, todėl atmintyje iškilo vaizdas, kad reikia rašyti ilgąją. Tad ir šiame diktante padarytas klaidas turėčiau prisiminti“, – įspūdžiais dalinosi A. Ališauskas.
Elektrėniškei Aušrai atvykti į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus organizuojamą diktanto rašymą tapo tikra tradicija, kurios nebegali nutraukti. Diktantą Aušra rašė jau devintą kartą. „Abejojau, kaip rašyti žodį atmiešti, bet, rodos, parašiau taisyklingai. Abejojau dėl skyrybos, tiesioginės kalbos skyrimo, turbūt per mažai kartų pradėjau tekstą iš naujos eilutės. Bet šiaip tekstas nebuvo labai sunkus“,- įspūdžiais dalinosi Aušra. Paklausta, kas veja rašyti diktanto, Aušra pasakojo, iš pradžių norėjo pasitikrinti rašybą, o dabar jau nebegali nerašyti. Atrodo, lyg rašyti būtų jos pareiga. Aušra mano, kad diktanto rašymą reikėtų organizuoti šeštadieniais, nes ne visi žmonės gali atsiprašyti iš darbo. Elektrėniškė pamena, kad rašant šeštadieniais, atvykdavo daugiau žmonių. Aušra gyrė tekstą įgarsinusį diktorių Marijų Žiedą, kuris diktantus skaito itin raiškiai ir suprantamai.
Diktantą rašiusios moterys pritarė renginio organizatorės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Jūratės Mikalauskienės minčiai, kad diktantams parenkami labai gražūs tekstai. Visus sužavėjo jautrus tekstas apie angelą, ieškojusį į pasaulį besibeldžiančios gyvybės – kūdikėlio.
Diktantą rašė ir 7 Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos, kuriai pirmininkauja Audra Česonienė, nariai. Dar keturi EKNS nariai nusprendė rašyti namuose. Sąjungos nariams rašyti diktantą labai patiko, nors daugumai diktantas nepasirodė lengvas – pasitaikė ilgų sakinių, todėl abejonių kilo dėl skyrybos. Kovo 3 d. tikrindamiesi klaidas Sąjungos nariai įsitikino, kad tekste būta nemažai dvitaškių ir brūkšnelių, kurių tekste nepadėjo.
„Parašius užplūdo gerų emocijų ir jausmų banga, džiaugsmas ir baimė dėl padarytų klaidų. Nariai sakė pasijutę taip lyg būtų grįžę į mokyklinius laikus, sakė pasigirsią anūkams ir proanūkiams“, – pasakojo EKNS pirmininkė A. Česonienė.