Viena iš Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus erdvių – neseniai naujam gyvenimui prikeltas ir visuomenės poreikiams bei įvairioms kultūrinėms veikloms pritaikytas Abromiškių dvaro svirnas. Muziejaus vadovė Jurgita Chmieliauskienė teigia, kad šis padalinys vis dar gyvena naujakurių nuotaikomis.
Kuo muziejaus lankytojus ketinate sudominti Abromiškių dvaro svirne?
Kol kas naujose patalpose nesame įsikūrę visu šimtu procentų, tačiau netolimoje ateityje ketiname čia įrengti nuolatinę ekspoziciją, kuri išsamiai atspindėtų Elektrėnų kraštą, čionykščių žmonių gyvenimo būdą, papročius, padėtų suprasti, kokie Elektrėnai buvo, kaip jie keitėsi ir kokie yra dabar. Taip pat čia planuojame rengti įvairius edukacinius užsiėmimus.
Kol kas dvaro svirne galima pamatyti parodą, skirtą Elektrėnų šešiasdešimties metų jubiliejui, kurios autorė ir iniciatorė yra fotografė Liudmila Felčinskaja. Pasibaigus šiai parodai, planuojame visuomenei pristatyti savo nuolatinę ekspoziciją.
Kas yra muziejaus lankytojas?
Tai moksleiviai ir plačioji visuomenė – literatūrą ir meną mėgstantys elektrėniškiai bei miesto svečiai. Labai džiaugiamės, kad pas mus atvyksta žmonių iš visos Lietuvos.
Moksleivių sulaukiame gausiausiai. Jiems skirtų edukacijų, ko gero, taip pat turime daugiausia. Pastarosios planuojamos, atsižvelgiant į mokymo programas, sezoniškumą, rašytojų, poetų, kitų menininkų jubiliejus. Jau penkti metai iš eilės prisijungiame prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos organizuojamų Lietuvių kalbos dienų, kurios vyksta visoje Lietuvoje nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos. Lietuvių kalbos dienų tikslas – stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Tuo metu muziejuje vyksta įvairios konferencijos, poezijos skaitymai.
Antras lankytojų segmentas, kaip ir minėjau, – žmonės iš visos Lietuvos, mėgstantys skaityti, klausytis, kurti. Organizuojame jiems įvairių renginių. Vėlyvą rudenį esame numatę trijų moterų, trijų Vilijų – Dobrovolskienės, Girdauskienės ir Vilkelienės – knygos „Trys Vilijos“ pristatymą.
Vykdote įvairias kultūrines veiklas: organizuojate poezijos pavasarius, muzikos ir poezijos popietes, vedate literatūros ir etnokultūros pamokas. Kokios veiklos populiariausios?
Į šį klausimą labai sunku tvirtai atsakyti. Mūsų vykdomos veiklos labai skirtingos, kaip ir jas pasirenkantys žmonės. Tikimės, kad prisidedame prie miesto, prie regiono, kuriame esame įsikūrę, kultūrinio žemėlapio kaitos. Kai kuriuos mūsų renginius, pavyzdžiui, „Poezijos pavasario“ šventes, žmonės vadina sielos atgaiva, kai lankytojas išeina ne tik pailsėjęs dvasiškai, bet ir kupinas energijos, naujų minčių.
Kaip manote, kokia turi būti kultūra, kad žmogui ji būtų aktuali?
Manau, reikia nuolat ieškoti ir atrasti, kam tu galėtum būti patrauklus savo idėjomis, turiniu, siūlomomis veiklomis ar projektais. Būtina žinoti, kas įdomu ir aktualu lankytojui. Todėl kartais galbūt net verta jo tiesiogiai paklausti, nes grįžtamasis ryšys yra nepaprastai svarbus. Tačiau ne mažiau svarbu neužmiršti ir savo prioritetų, savo esmės bei savasties. Kitaip tariant, tarp ieškojimų ir pastovumo turi būti išlaikyta pusiausvyra.
Projektą „Aktuali kultūra“ įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esinvesticijos.lt ir www.lrkm.lt
1. Buvęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas…
2. Lietuvos … simfoninis orkestras.
3. Lietuvos režisierės, gyvenančios Londone ir vienos iš „Bohemiečių“ trupės įkūrėjų, pavardė.
4. Žurnalistė, TV ir kino režisierė, viena žinomiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų … Žickytė.
5. Orkestro dirigento lazdelė.
6. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino …“
Atsakymai
Užs. 1897
PARASYKIT IR APIE KITAS CHMIELIAUSKIENES VEIKLAS ,JAI JAU NEBERA APIE KA RASYT