Naujasis administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius: atsiprašau už mano klaidas ir atleidžiu savo kaltininkams

Julija Kirkilienė

Naujosios kadencijos savi­valdybės tarybos tikrasis pirmasis posėdis vyko gegužės 28 dieną, jame išrinkti buvo administracijos direktorius bei jo pavaduotoja – Gediminas Ratkevičius ir Inga Kartenienė. Pirmasis savo darbą sakė suprantantis taip, kad daug darbo laiko užims pasirašinėti dokumentus, o jo pavaduotoja sakė atsakingai dirbsianti viską, kas jai bus paskirta. Šis straipsnis yra apie paskutiniuosius savivaldos rinkimus savivaldybėje ir kitus gyventojams svarbius klausimus, posėdyje svarstytus ir priimtus arba ne.

Sveikinimai, pareiškimai ir rinkimai
Tarybos posėdžiai paprastai prasideda tą mėnesį gimusių tarybos narių sveikinimais. Pasirodo, kad gegužės mėnesį nė vienas naujos kadencijos tarybos narys negimė, tai pasveikintas buvo naujas tarybos narys ir naujai sukūręs šeimą – jaunavedys Arūnas Ščerbavičius. Beje, šis naujokas posėdyje buvo bene aktyviausias tarybos narys, kalbėjęs vos ne kiekvienu klausimu. Jis entuziastingai pasisakė ir dėl G. Ratkevičiaus kandidatūros į administracijos direktoriaus postą, nes esą jis gerai kandidatą pažįstantis ir žinantis, kad jis tinkamiausias šioms pareigoms.

Bet prieš pasiūlant kandidatą į administracijos direktoriaus postą, meras perskaitė Socialdemokratų frakcijos pareiškimą, kad šie taryboje liks mažumos frakcija ir savo kandidatų nedeleguos į jokias savivaldos pareigas. Šios kadencijos tarybos daugumoje nutarė dirbti tik 14 deputatų, 7 pasiskelbė dirbsiantys opozicijoje ir 4 socialdemokratai dirbs nepriklausomai. Šiame posėdyje socialdemokratai, tarybos senbuviai, kai kuriais klausimais konsultavo opoziciją ir vienodai su jais balsavo.
Į administracijos direktoriaus postą meras Kęstutis Vaitu­kaitis teikė Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėją, ištikimą bendražygį nuo 2000 metų – savivaldybės įkūrimo – ir aktyvų šių metų savivaldos rinkimų K. Vaitukaičio rinkimų štabo narį. Už G. Ratkevičiaus gerą darbą rinkimų metu, už nepagailėtą laiką pasibelsti vos ne į kiekvieno rinkėjo namų duris, už aktyvų darbą socialiniame tinkle „Facebook“, nors persvara buvo tik 14 balsų, meras jam atsilygino postu. Mero pasirinkimui slaptu balsavimu pritarė 15 tarybos narių. G. Ratkevičiaus pasirinkimui pavaduotoja paskirti I. Kartenienę, tarybos nario, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de­mokratų Elektrėnų skyriaus pirmininko Ramūno Kartenio žmoną, pritarė 13 tarybos narių. Abu naujai paskirti valdininkai arba tarnautojai, žiūrint kokią poziciją jie pasirinks, turi juridinį išsilavinimą, teisės magistro laipsnius, abu augina po dukrą ir sūnų. G. Ratkevičiui rugsėjo mėnesį sueis 42 metai, I. Kartenienei sausio mėnesį sukako 38 metai. G. Ratkevičius gimė, užaugo ir, kaip pats sakė, pusę gyvenimo praleido Vievyje, kitą pusę – Elektrėnuose. I. Kartenienė gimė, užaugo, gyvena ir dirba Elektrėnuose. G. Ratkevičiaus pavardę galima surasti nepraktikuojančių advokatų sąraše ir, kaip jis pats sakė prisistatymo kalboje, vadovo patirties įgijo ne tik dirbdamas savivaldybės Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėju, bet ir viešosios įstaigos „Jaunimo krantas“ likvidatoriumi bei laikinai eidamas likviduojamų savivaldybės įmonių vadovo pareigas.

Klausimai ir atsakymai
Prieš išrenkant naująjį administracijos direktorių, tarybos nariai jam turėjo daug klausimų, kuriuose daug ir informacijos pateikta. Tarybos narė Lina Ališauskienė kandidato klausė nuomonės apie apleis­tą „Vaikų pasaulį“. G. Ratkevičius atsakė, kad kaip tik posėdžio dieną bus atplėšiami konkursiniai rangovų pirkimo vokai dėl projektinių darbų „Vaikų pasaulyje“, ir rangovai pasirūpins teritorijos saugumu. Apie galimybę išsaugoti senuosius įrengimus naujasis direktorius sakė, kad dėl įrengimų saugumo pasikliaujantis ekspertų nuomone, todėl senieji įrengimai restauruojami nebus.
Į Arvydo Vyšniausko klausimą apie kelių būklę savivaldybėje G. Ratkevičius atsakė, kad savivaldybės kelių būklę galima prilyginti karui keliuose ir sakė žinantis problemą, kad per vėlai kelių remontui sutvarkomi reikalingi dokumentai. Silva Lengvinienė klausė, kodėl senąjį „Poseidono“ pastatą turto vertintojai įvertino tik 90 tūkst. eurų, o su pasenusiu projektu aukcione savivaldybė parduoda jį bene tris kartus brangiau. Atsakymas buvo, kad nesėkmingąjį objektą parduoti nori brangiai, o pirkėjų neatsiranda. Ant­ras S.

Lengvinienės klausimas buvo apie savivaldybės bylas teismuose. G. Ratkevičius atsakė, kad per kadenciją teismuose nagrinėti pradėta buvo per 100 bylų ir kai kurios iš jų užbaigtos buvo ne savivaldybės naudai. Byla dėl Ledo rūmų projekto dar esanti neužbaigta, o suma nuo 170 tūkst. eurų sumažinta iki 104 tūkst. eurų. Būsimasis direktorius informavo, kad vykdant Ledo rūmų renovacijos projektą tais pačiais klausimais, dėl ko dabar bylinėjasi savivaldybė – rangovų parinkimo, – vyko 4 civilinės bylos, kurias savivaldybė laimėjo. Praėjus dešimtmečiui, tos pačios instancijos vėl bylinėjasi dėl neva tų pačių pažeidimų.
Į Audriaus Valaišos klausimą apie sporto viziją, kandidatas atsakinėjo, pasak Audriaus Jurgelevičiaus, nieko neatsakydamas. Bet į Gedimino Jachimavičiaus klausimą apie 166 mero potvarkius dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo, kuriuos teismai anuliavo, atsakė konkrečiai: už teismo išlaidas meras sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, o potvarkių teisumu tiek meras, tiek Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas, dabartinis kandidatas į administracijos direktorius, buvo šventai įsitikinę. Kalbėdamas apie pirmuosius ir svarbiausius darbus, G. Ratkevičius informavo, kad administracijos direktoriui kiekvieną dieną reikia pasirašyti apie 40 raštų, o tuos raštus pirmiausia reikia perskaityti, tad, atrodo, kad kitiems darbams ir laiko ne kažkiek liks. Viktorija Juknevičienė klausė kandidato, ar būdamas konkrečios partijos atstovu gebės atsiriboti nuo subjektyvių sprendimų? Atsakymas, žinoma, buvo, kad gebės. Į A. Vyš­niausko klausimą apie aktyvumą socialiniuo­se tinkluose ir nekorektiškus pasisakymus prieš oponentus, G. Ratkevičius paaiškino, kad jis buvo K. Vaitukaičio rinkimų štabo narys, kad ir jo atžvilgiu buvo neigiamų pasisakymų, todėl dabar atsiprašė tų, ką įžeidė, ir sakė atleidžiantis tiems, kas jį įžeidė. Žodžiu, kaip toje maldoje: atleiskite mano kaltes, kaip ir aš atleidžiu savo kaltininkams.
Klausimų kandidatui turėjo ir du aktyvūs piliečiai – Kęstutis Dringelis ir Artūras Žvejys, kuriems taip pat buvo suteiktas žodis. K. Dringelis citavo tris teismų sprendimus, kuriais jam buvo grąžintas neišmokėtas atlyginimas, jį atleidžiant iš pareigų. Ta atlyginimo suma sudarė 400 eurų, o advokatų kontorai, dalyvavusiai byloje prieš K. Dringelį, Sporto centras sumokėjo 484 eurus. A. Žvejys klausė tarybos narių, ar į administracijos direktoriaus pareigas galima skirti žmogų, prieš kurį policija esą vykdanti ikiteisminį tyrimą.
Po tokių išsamių klausimų ir atsakymų slaptu balsavimu daugumos, plius vienu balsu – 15– administracijos direktoriumi G. Ratkevičius buvo išrinktas. Jo pavaduotojai I. Kartenienei klausimą – kaip sekėsi išieškoti skolas, dirbant Elektrėnų komunaliniame ūkyje, turėjo A. Vyšniauskas. Buvęs administracijos direktorius V. Pruskas klausė, kokia darbo sritis būsimajai pavaduotojai būtų arčiausia širdies. Kandidatė atsakė, kad kiekvienam darbui atiduosianti visą širdį, patirtį ir kompetenciją.

Žemės mokesčiai
Tarybai pirmajame posėdyje teko padirbėti visą darbo dieną, priimti svarbius sprendimus, kaip pavyzdžiui, dėl neapmokestinamų žemės sklypų dydžio nustatymo, žemės mokesčių tarifų ir lengvatų bei terminų nustatymo 2020 metams, dėl nekilnojamo turto mokesčių tarifų, taip pat 2020 metams. Savivaldybės tarybai yra suteikta teisė nustatyti žemės mokesčių tarifus pagal kelis kriterijus: žemės naudojimo dydį, paskirtį, būdą, naudojimą ar nenaudojimą, žemės sklypo vietą ir kita. Už žemės mokestį į Elektrėnų savivaldybės biudžetą 2018 m. buvo įnešta 282 tūkst. eurų. Mokesčiai 2018–2022 metais skaičiuojami procentais nuo vidutinės rinkos vertės. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas mokestis 1,2 proc. (0,07 eurų) už 1 arą, apleis­tai žemei – 4 proc., gyvenamųjų teritorijų – 0,35 proc. (1,39 eurų už arą), rekreacinėse teritorijos – 0,2 proc. (0,74 eurų už arą) ir t.t. Tokie pat mokesčiai buvo skaičiuojami ir už 2018 bei 2019 metus. Bet šiems tarifams taikomos įvairios lengvatos. Pavyzdžiui, už žemės ūkio paskirties žemę, išnuomotą iš valstybės ne aukciono būdu, mokėti reikia 0,5 proc. už arą, už garažų savininkų bendrijų žemę – 1 proc. nuo vidutinės rinkos vertės. Valstybinės žemės nuo­mos mokesčiu neapmokestinamos biudžetinių įstaigų, bažnyčių ir bažnyčioms priklausomų statinių, labdaros organizacijų, sporto aikštynų, daugiabučių gyvenamųjų namų, so­dininkų bendrijų nuomojamos sodų sklypų užimamos žemės. Elektrėnų ir Vievio miestuose neapmokestinami 0,15 ha naudojami žemės sklypai, kitose vietovėse – 3 ha.

Nekilnojamo turto mokesčiai ir kiti balsavimo ypatumai
Ilgai taryba užtruko svarstydama sprendimo projektą dėl nekilnojamo turto mokesčių tarifų nustatymo. Tarybos nariai sutiko su sprendimo projekte pateiktais mokesčių tarifo nustatymais: labai mažoms įmonėms mokėti 0,5 proc. nekilnojamo turto mokesčio vertės, kitiems nekilnojamo turto mokesčių mokėtojams – 1 proc., neprižiūrimam nekilnojamam turtui – 3 proc. nuo turto vertės, atleisti nuo nekilnojamo turto mokesčių fizinius asmenis, naudojančius nekilnojamą turtą kulto apeigų reikmenų gamybai bei laidojimo paslaugoms teikti. 2018 metais už nekilnojamą turtą savivaldybės biudžetas papildytas buvo per milijoną eurų, 2019 m. planuojama surinkti 980 tūkst. eurų. Ilgai tarybos nariai diskutavo, ar Elektrėnų komunalinį ūkį visai atleisti nuo nau­dojamo nekilnojamojo turto mokesčio ar mokesčiams suteikti 50 proc. nuolaidą. Opozicijos lyderė Jūratė Balčiūnaitė ir opozicijoje dirbanti Silva Lengvinienė norėjo valdančiąją daugumą įkalbėti, kad EKŪ yra pelno siekianti organizacija ir bandė tarybos nariams įrodyti, kad mokesčių sumažinimas neleis pamatyti tikrosios bendrovės finansinės padėties, todėl taryba už šį projektą balsavo net tris kartus. Balsavime nedalyvavo trys tarybos nariai, kurie patys ar jų artimieji dirba EKŪ, todėl iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių, valdančiųjų liko tik 11, o viso – tik 20 tarybos narių. Balsuo­jant strigo ir kompiuteris, ir opozicijoje dirbantys tarybos nariai pasimetė, ir iš valdančiųjų ne visi už sprendimo projektą balsavo, tad po visos maišaties liko sprendimas EKŪ nuo nekilnojamo turto mokesčio atleisti visai. Tik po opozicijos ir Socialdemokratų frakcijos pasitarimo patvirtinta buvo ir Elektrėnų komunalinio ūkio 2018 m. veiklos ataskaita. Jeigu posėdyje būtų dalyvavęs Romas Sugintas, priklausantis opozicijai, ir socialdemokratas Arūnas Kulboka, tikėtina, kad ataskaitai pa­tvirtinti nebūtų užtekę balsų. Dėl tokio atsitiktinumo, kad ligoninėje dirba tik du pediatrai – R. Sugintas ir ligoninės direktorius, Elektrėnų valdančiajai – Liberalų sąjūdžio partijai – priklausantis Edmundas Niparavičus, kuriam tą antradienį būtinai reikėjo kažkur išvykti, R. Sugintas privalėjo likti budėti Vaikų ligų skyriuje. A. Kulboka posėdyje nedalyvavo todėl, kad posėdis vyko antradienį, o jis savo darbovietėje – Nacionaliniame vėžio institute – posėdžiams skirtą laiką yra nurodęs trečiadienius, kaip posėdžiai vykdavo praėjusioje kadencijoje. Žodžiu, esant trapiai valdančiajai daugumai, atsirado nauji posėdžių lankymo ir balsavimo ypatumai.

Be balsavimo

Bet vieną pergalę šiame posėdyje opozicija švęsti gali. Užvirus ginčams dėl Semeliškių vaikų darželio „Gandriukas“ reorganizavimo-prijungimo prie Semeliškių gimnazijos, klausimas buvo atidėtas neribotam laikui. Ginčas posėdyje įvyko todėl, kad darželio direktorei iki pensinio amžiaus liko tik metai, o po reorganizacijos gali sumažėti jos atlyginimas, todėl opozicija prašė reorganizaciją atidėti. Prijungus darželį prie gimnazijos, savivaldybės administracija planavo sutaupyti per 40 tūkst. eurų per metus. Darželio direktorei, sakė meras, galima būtų ne konkurso būdu pasiūlyti užimti Semeliškių gimnazijos direktorės parei­gas. Silva Lengvinienė nesulaukė atsakymo, kodėl dėl taupymo panaši reorganizacija nevykdoma Kietaviškių vaikų darželyje. Audrius Jurgelevičius, kaip tarybos narys ir kaip Lietuvos švietimo profsąjungos pirmininkas, rūpinosi ir kitų darželio darbuotojų likimu. Kant­riai ginčų besiklausiusiam bei su pasiūlymais opozicijos neišgirstam merui trūko kantrybė ir jis pasiūlė bendru sutarimu klausimą atidėti neribotam laikui. Taip ir buvo padaryta. Elektrėnų sanatorinės mokyklos prijungimui prie Vievio gimnazijos niekas neprieštaravo. Taip pat niekas neprieštaravo, kad vasaros atostogų metu vyresnius moksleivius įdarbinusiems darbdaviams savivaldybė mokėtų kompensacijas. Taryba patvirtino savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą ir programai skirti 15 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto. 14–18 metų moksleiviams belieka susirasti darbdavį, užpildyti Užimtumo ir integracijos į darbo rinką formą bei turėti norą dirbti ir užsidirbti. Taryba mano, kad šia lengvata pasinaudoti progos nepraleis ir savivaldybės globos ar šeimos namų auklėtiniai.

Apie ežero pakrantes ir nuotekas
Taryba atsižvelgė į Vievio bend­ruomenių prašymą likusias valstybei priklausančias žemes palikti visuomeninėms reikmėms ir pritarė sprendimo projektui formuoti Vievio miesto ežero pakrančių teritorijoje visus laisvus žemės sklypus bei imtis priemonių dėl jų valdymo patikėjimo teise. Klausimą teikęs Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius siūlė prie ežero esančios neva pelkės neįtraukti į formuojamų sklypų sąrašą. Bet daliai tarybos narių nesutikus, o jiems pritarus ir merui, pelkė buvo rezervuota, kaip visi apie ežerą esantys žemės sklypai. Tarybai dar liko laisvos ežero pakrantės ieškoti apie Beižionis, kad ir tos seniūnijos gyventojai prie ežero poilsiui turėtų nors mažą žemės lopinėlį.
Pastrėvio seniūnija vandens ir laisvų pakrančių dar turi apsčiai, bet neturi buitinių nuotekų valymo įrenginių. Pastrėviečiai dabar turi savo tarybos narę – bendruomenės pirmininkę Viktoriją Juknevičienę, kuri dėl neužbaigtų buitinių nuotekų valymo darbų raštu kreipėsi į merą ir tarybą. Tarybos narė priekaištavo ankstesniam administracijos direktoriui Virgilijui Pruskui, 2016 m. neatsakiusiam į Pastrėvio bendruomenės raštą, bei Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjui Virgaudui Šimkūnui, kuris gyventojams dar nėra grąžinęs pasirašytos trišalės sutarties.
V. Juknevičienė raštu tarybos nariams aiškino, kad 2018 m. sausio 4 d. Elektrėnų savivaldybės merui K.Vaitukaičiui ir administracijos direktoriui V.Pruskui buvo pateiktas Pastrėvio kaimo Mokyklos g. gyventojų kreipimasis dėl paaiškinimo, kodėl netęsiama nuotekų šalinimo trasa, kada planuojama tai daryti ir kas prisiims atsakomybę, jei bus pradėti taikyti Europos Komisijos reikalavimai dėl lauko tualetų. Į šį raštą 2018 m. sausio 26 d. administracijos direktorius V.Pruskas atsakė, kad tai bus daroma tik esant visų gatvės gyventojų sutikimui.
„Man, kaip gyventojų atstovei, kreipiantis į administracijos direktorių V. Pruską, 2019 m. kovo 13 d. buvo garantuojama, jog 2019 m. Pastrėvio kaime Mokyklos ir Naujosios gatvių atkarpose bus įrengiamos buitinių nuotekų trasos. Tai liudija pasirašytas raštas.
Dėl lėšų trūkumo buvo prašoma darbus atlikti etapais, kurių pirmasis vyktų Mokyklos g. nuo Nr. 21 iki Nr. 35 namo. Tai tankiausiai apgyvendinta gatvės atkarpa, kurioje gyvena ir neįgalūs žmonės ir mažamečiai vaikai, nereikalaujanti jokių papildomų įrengimų, tik savaiminės nuotekų trasos įrengimo.
Pastarąjį mėnesį, tiesiogiai bendraujant su administracijos ir EKŪ atstovais, teko išgirsti žinias, jog buitinių nuotekų tinklo plėtra nevyks, nes tam nėra lėšų. Apie tai aš bandžiau diskutuoti balandžio mėn. tarybos posėdyje, kai perskaičius EKŪ planuojamus plėtros darbus, neradau informacijos apie Pastrėvio kaimą.
Prašau savivaldybės tarybos narių atkreipti dėmesį į Pastrėvio kaimo gyventojų problemas ir padėti spręsti susidariusią situaciją“,- rašo V. Juknevičienė.