Mokyklų tinklo pertvarka: darželinukai ar gimnazistai

Virginija Jacinavičiūtė

Kovo 27-ąją įvyko paskutinis šios kadencijos savivaldybės tarybos posėdis. Ir paskutiniame posėdyje taryba buvo nusiteikusi darbingai. Apsvarstyta daugiau kaip 20 klausimų, kurių tęstinumu ir įgyvendinimu rūpinsis jau naujos tarybos nariai.
Posėdžio pradžioje pasveikinta kovo mėnesį gimtadienį šventusi tarybos narė Aldona Kirkliauskienė.
Daugiausiai reakcijų posė­­dy­je sukėlė klausimas dėl Elek­trė­­nų savivaldybės bendrojo ­ug­dy­­mo mokyklų tinklo per­tvarkos,­ o ypač Semeliškių darželio „Gandriukas“ prijungimas­ prie Se­meliškių gimnazijos.

Darželis – gimnazijos dalis
Savivaldybės taryba už spren­dimų projektus balsavo vieningai, kol Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys nepristatė, kokie pokyčiai įvyks ugdymo įstaigose po mokyklų tinklo pertvarkos. Taryba pritarė, kad Elektrėnų sanatorinė mokykla, kurios direktorė Marija Vaičiūnienė, nuo rugsėjo taptų Vievio gimnazijos Abromiškių sanatorijos skyriumi. Sanatorinėje mokykloje, kuri turi gimnazijos statusą, šiais moks­lo metais vidutiniškai mokėsi 43 mokiniai. Lėšų ugdymo planui įgyvendinti pakanka, tačiau stinga išlaikyti mokyklos direktoriaus pareigybei. Tarybos narė S. Lengvinienė klausė, ar dabartinei Sanatorinės mokyklos direktorei bus išsaugota darbo vieta. Meras paaiškino, kad M. Vaičiūnienė išreiškė norą toliau mokytojauti, ir tokia galimybė bus suteikta.
Pertvarka palies ir Semeliškių darželį „Gandriukas“, kuriame ugdomi 26 vaikai. Ugdymui reikalingų lėšų šiame darželyje pakanka, tačiau trūksta beveik 18 000 Eur metams direktorės Angelės Budėnienės pareigybės daliai finansuoti. Taryba pritarė, kad darželis nuo rugsėjo pirmosios jau veiktų kaip Semeliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupė. Darželyje liks dirbti tie patys pedagogai, o direktorei galbūt bus siūloma tapti gimnazijos vadove iki kadencijos pabaigos 2023 m. Tokiai reorganizacijai kategoriškai nepritarė S. Lengvinienė, motyvuodama tuo, kad darželio direktorei iki pensijos likus metams tiesiog neetiška vykdyti tokią reorganizaciją. Nuomonės tarybos narė nepakeitė ir tuomet, kai meras Kęstutis Vaitukaitis paaiškino, kad direktorei bus siūloma užimti Semeliškių gimna­zijos direktorės vietą, kuri jau 7 mėn. yra laisva. S. Lengvinienė akcentavo, kad Semeliškių gimnazija yra įtraukta į silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą, todėl prijungimas dar labiau apsunkintų gimnazijos padėtį, o ­direktorei, kuri 40 metų dirbo su ikimokyklinukais, nepelnytai tektų didelė atsakomybė pakelti gimnazijos lygį. O Audrius Jurgelevičius paaiškino tarybai, kad tokia pertvarka ugdymo ir švietimo vadybos prasme yra visiškai nepriimtina. Kęstas Vitkauskas suabejojo, kaip bus vadinami ugdytiniai, kai darželis bus prijungtas prie gimnazijos. Gal darželinukai taps gimnazistais, replikavo tarybos narys. Tėvai, kurie vaikus veda į „Gandriuko“ darželį, pareiškė norą, kad darželiui toliau vadovautų A. Budėnienė, tačiau, kaip sakė Dž. Dagys, pertvarkos įgyvendinimui nebūtinas tėvų pritarimas.

Pagrindinė mokykla taps progimnazija
Mokyklų tinklo pertvarka lems pokyčius Semeliškių gimnazijos Pastrėvio ir Beižionių skyriuose. Pagal prognozuojamą mokinių skaičių sukomplektavus klases šiuose skyriuose savivaldybė iš savo biudžeto komplektų išlaikymui turėtų at­seikėti daugiau nei 120 tūkst. Eur, todėl priimtas sprendimas Beižionių skyriuje sukomplektuoti vieną ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę ir vieną jungtinį pradinio ugdymo 1–4 klasių komplektą, o  Pastrėvio skyriuje sukomplektuoti vieną ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę ir 2 jungtinius klasių komplektus: 1–3 ir 2–4 klasių. 5–8 klasių mokiniai geltonaisiais autobusiukais bus vežami į Semeliškių gimnaziją. Abiejuose skyriuose liks po du pedagogus. Tikimasi, kad skyriuose neformuojant jungtinių 5–10 klasių pagerės ugdymosi kokybė bei socializacija. Prieš pritardami sprendimo projektui tarybos nariai nekėlė klausimo, kokia veikla bus vykdoma ištuštėjusiose, ne taip seniai suremontuotose patalpose.
Struktūrinė pertvarka neaplenks Kietaviškių pagrindinės mokyklos. Šioje mokykloje trūksta lėšų 2,19 etato, tai sudaro daugiau nei 38 tūkst. Eur per metus. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus parengtame aiškinamajame rašte parašyta, kad jei kitais mokslo metais į 9 klasę nesusirinks 8 mokiniai, prisidėjimas iš savivaldybės biudžeto dar išaugs, todėl siūlyta ir savivaldybės taryba pritarė nuo kitų metų nebekomplektuoti 9 klasės, o nuo 2020 metų rugsėjo Kietaviškių pagrindinę reorganizuoti į progimnaziją. Po reorganizacijos mokykloje atsiras laisvų patalpų, kuriose bus galima įrengti papildomą ikimokyklinio ugdymo grupę.

Projektai
Posėdyje Ūkio plėtros ir in­vesticijų skyriaus vedėjas Virgau­das Šimkūnas teikė svarstymui spren­dimų projektus, kuriais siūlė tris ­projektus teikti Vilniaus regiono plėtros tarybai (toliau VRPT) dėl pripažinimo regioninės svarbos projektais. Tokį statusą turintys projektai leidžia dalyvauti konkursuose ir gauti lėšų projekto įgyvendinimui. Taryba pritarė, kad projektas „Pramonės g. Vievyje inžinerinės infrastruktūros plėtra“ būtų pateiktas VRPT. V. Šimkūnas paaiškino, kad šioje teritorijoje yra verslui patogi padėtis bei susisiekimo infrastruktūra, o teritorijos potencialas auga. Yra dvi įmonės – viena jų gamina karkasinius namus, kita traškučius, – kurios nori pasinaudoti šiuo projektu. Pasak V. Šimkūno, šios dvi įmonės per 3 metus savivaldybėje investuotų per 17 mln. Eur, pritrauktų privačių ir užsienio investicijų bei sukurtų 150 darbo vietų.
Regioninės svarbos projektu siekiama pripažinti projektą „Sporto komplekso su 50 m baseinu Draugystės g. 20 Elektrėnuose rekonstrukcija“. V. Šimkūnas akcentavo, kad Elektrėnų baseinui per ilgus metus beveik neteko investicijų. Iš savivaldybės lėšų renovuotas tik pastato stogas, o pastatas technologiškai pasenęs ir šaltas. Savivaldybė jau yra parengusi 2 investicinius projektus, tačiau reikės parengti ir naują investicinį projektą, kuris atitiktų 2018 metų Finansų ministerijos rekomendacijas. Paskaičiuota, kad baseino rekonstrukcijai reikia iki 5 mln. Eur. Savivaldybė turėtų investuoti ne mažiau kaip 1 mln. Eur. V. Valiušis pasvarstė, ar baseino renovacija nėra pavėluota, turint galvoje, kad pastaruoju metu Lietuvoje buvo pastatyti keli nauji baseinai. V. Šimkūnas atsakė, kad nepabandžius šansai nuliniai, o pabandžius yra galimybė atnaujinti baseiną.
Trečiasis projektas, kuriam siekiama regioninės svarbos projekto statuso, yra „Vandenlenčių parko infrastruktūros plėtra (tarp Elektrėnų pontoninio ir pakabinamo tiltų). Pasak V. Šimkūno, įrengus vandenlenčių parką, ši marių vieta savaime tapo specializuota, todėl ją galima dar intensyviau panaudoti plečiant vandens pramogas. V. Valiušis tokį marių panaudojimą vadino fragmentišku ir chaotišku bei pasiūlė rengti vientisą projektą, kuriame būtų numatytos visos marių panaudojimo galimybės.

Geros žinios
Kai pernai spalį Vievyje lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas, vieviškiai suskubo išreikšti susirūpinimą, kad Vievyje, Semeliškių gatvėje, nėra pėsčiųjų perėjos, todėl kyla grėsmė pėstiesiems. Valdžios atstovai patikino, kad jei niekas planų nesumaišys, 2019 m. bus pradėtas tiesti šaligatvis. Nepraėjus nei pusmečiui, taryba vieviškiams siunčia gerų ži­nių. Posėdyje taryba pritarė sprendimo projektui, kuriuo siūlyta skirti 100 tūkst. Eur valstybinės reikšmės kelio Vievis–Aukštadvaris ruožo nuo 1,3 iki 1,8 km rekontravimo ir pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimui. Taip pat nutarė įgalioti administracijos direktorių V. Pruską pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Dovanos
Po posėdžio savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas skaitė savo ir administracijos 2018 metų veiklos ataskaitą. Su ataskaita bus galima susipažinti savivaldy­bės svetainėje www.elektrenai.lt.
Paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis ne tik šventiškai prasidėjo, bet ir baigėsi. Meras visiems tarybos nariams įteikė po Algimanto Liekio knygą „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“, linkėdamas iš didžio žmogaus pasisemti išmonės ir patirties.
2019 metų biudžetas
Rinkimų į savivaldybės tarybą ir merus laikotarpis turėjo įtakos redakcijos darbui. Įsijautę į politines aktualijas, debatus, neradome progos pristatyti savivaldybės biudžeto, kurį taryba patvirtino dar vasario mėnesį. 2019 metų biudžetas siekia 33,5 mln. Eur, o pernai biudžetas buvo 3,5 mln. eurų mažesnis. Pristatydama biudžetą Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko pabrėžė, kad vienas didesnių šių metų iššūkių – darbo užmokesčio apmokėjimas. Šiemet buvo pakeista darbo užmokesčio mokestinė sistema. Minimali alga padidės iki 550 Eur, o bazinės algos dydis sieks 173 Eur. Šiemet buvo padidinti atlyginimai švietimo, kultūros ir socialinės srities darbuotojams.
Kaip ir kasmet, nemaža dalis asig­navimų numatyta seniūnijoms. Už šias lėšas bus tiesiami keliai, tvarkomi šaligatviai, apšviečiamos gatvės ir kt.
Viena didesnių biudžeto dalių yra investicijos. 2019 m. savivaldybė 231 tūkst. Eur prisidės prie Vievio kultūros centro statybos, toliau bus rekonstruojamas Elektrėnų miesto stadionas, tvarkomos centrinės miesto aikštės prieigos. Savivaldybė planuoja įrengti pusiau požeminius šiukšlių konteinerius. 2019 metų biudžete Elektrėnų ligoninei skirtos valstybinės lėšos rent­geno įrangai įsigyti, o Semeliškėse bus statomas naujas gaisrinės pastatas, nes savivaldybė šio projekto įgyvendinimui laimėjo lėšų. Šiemet bus vykdoma daugiau kaip 40 investicinių projektų, savivaldybė planuoja pritraukti daugiau nei 5 mln. Eur ES ir kitos paramos lėšų. Kad įgyvendintų projektus, savivaldybei teks skolintis, tačiau paskola negalės viršyti 60 proc. savivaldybės prognozuojamų pajamų.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1