Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis

Virginija Jacinavičiūtė

Antradienį Elektrėnų kultūros cen­tre sklido afganų, ukrainiečių ir si­rų patiekalų kvapai. Į Elektrėnus šiuos­ patiekalus atvežė svečiai, atvykę iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro.
Svečiai Elektrėnuose pristatė ES finansuojamą projektą „Lietuva – pabėgėlių galimybių šalis“, kurį įgyvendino Ruklos pabėgėlių priėmimo centras.
Projektas pradėtas įgyvendinti dar 2015 metais. Per kelerius metus iš arčiau pabėgėlių kultūrą galėjo pažinti didžiųjų miestų ir mažų miestelių žmonės. Šiose etnokultūrinėse parodose galima ne tik paskanauti kitų tautų patiekalų, bet ir iš arti pamatyti specialiai parodai pasiūtus afganų ir čečėnų tautinius kostiumus. Nors skanus mais­tas suartina žmones, tačiau kur kas svar­­­besnis šių vizitų tikslas – iš arčiau lie­tu­vius supažindinti su pabėgėlių situacija, papasakoti apie Ruklos pabėgėlių priėmimo centro veiklą. Renginio dalyviai, skanaudami patiekalus, stebėjo vaizdinę medžiagą apie šalis, iš kurių atvykę daugiausiai centro gyventojų.
Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Linas Butkus­ pasakojo, kad į Lietuvą atvykusius pabėgėlius stengiamasi integruoti per tris mėnesius. Per šį laiką atvykėliai pramoksta lietuvių kalbą, vaikai pradeda mokytis lietuviškose mokyklose, suaugusiesiems ieškoma darbo. Jei nuo karo pabėgusieji Lietuvoje įsitvirtina, jie mielai čia pasilieka, daliai pabėgėlių Lietuva tik tarpinė stotelė, kurios galutinė stotelė – Vokietija.
Elektrėnuose kol kas pabėgėliai neapsigyveno, tačiau L. Butkus kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo, kad jei yra norinčių pasiūlyti pabėgėliams darbą ar butą nuomai, jis mielai išklausys tuos pasiūlymus.

Afgano Barekzai ruoštas plovas nustebino neįprastais ingredientais

Afgano Barekzai ruoštas plovas nustebino neįprastais ingredientais

Elektrėnuose apsilankę pabė­gė­liai sakė esantys patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Septyniolikmetis siras Mahometas Lietuvoje gyvena jau 8 mėnesius, šiek tiek trumpiau lanko lietuvišką mokyklą ir jau pramoko lietuviškai kalbėti. Vaikinas didžiuojasi, kai jį pristato, kaip mokantį kalbėti lietuviškai, ir sako, kad Lietuvoje jam viskas patinka, čia susiradęs naujų draugų.
Mahometo mama Inga yra bal­tarusė, tačiau ištekėjo už siro. Inga pusę gyvenimo pragyveno Sirijoje, tačiau teko palikti namus, prasidėjus neramumams Sirijoje. Kaip ji jaučiasi Lietuvoje, klausiau Ingos. „Nors pabėgėlius vertina įvairiai, tačiau niekada neteko sutikti priešiškai nusiteikusio žmogaus Lietuvoje“,- atviravo Inga. Už lango dideliais kąsniais krentant sniegui, klausiau Ingos, ar nesunku ištverti lietuvišką žiemą, Inga sakė, kad po to, ką patyrė Sirijoje, Lietuvoje jau niekas nebaisu.
Elektrėniškiai draugiškai priėmė svečius. Renginyje koncertavo Semeliškių ansamblis „Konkordas“. Viena iš dainų tapo staigmena svečiams, nes „Konkordo“ kolektyvas į savo gretas vienai dainai pakvietė iš Ukrainos atvykusią Olgą, kuri padėjo atlikti ukrainietišką dainą.
Tautinius šokius ir tautinius drabužius centro gyventojams parodė pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Dar ne sutema“. Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Serapinės prašymu kolektyvas šokio žingsnelių pamokė ir Pabėgėlių centro gyventojus.
Po koncertinės dalies renginio dalyviai buvo pakviesti arčiau patiekalais nukrautų stalų.
Ukrainietė Olga su sūnumi Artūru vaišino svečius ukrainietiškais barščiais, kurie, pasirodo, nė kiek neprimena lietuviams įprastų raudonų barščių. Kad ir kaip lietuviai ieškojo burokėlių, tačiau jų nerado, bet visi iki vieno barščių skonį gyrė. Ant ukrainiečių stalo dar puikavosi riebaluose keptos bandelės su raugintais kopūstais ar džemu, saldumynai iš mocarelos sūrio. Afganas Barekzai vaišino plovu, kuriame šalia ryžių, stambiai pjaustytos mėsos, akį traukė razinos bei riešutai.
Sirai lietuviams paruošė saldų ir purų kokosų pyragą – harisą, bandelių bei pyragų su mėsa. Kirgizai kvietė ragauti beliašų, kurie nei skoniu, nei išvaizda nebuvo panašūs į kepamus Lietuvoje.

Sirų ir uzbekų patiekalų degustacija

Sirų ir uzbekų patiekalų degustacija

Vaišindamiesi pirmą kartą ragautais patiekalais elektrėniškiai ir svečiai šnekučiavosi. Elektrėniškiams rūpėjo, ar patinka atvykėliams Lietuva. Visiems Lietuva patiko, tačiau toli gražu ne visiems lietuviams patinka pabėgėliai. Tiesa, kad imigracija turi tamsių ir šviesių pusių, kurios­ plačiai nušviečiamos žiniasklaidos priemonėse. Tačiau Lietuvoje tas vilkas nėra toks baisus, kaip piešiamas. Laikydamasi Ženevos Konvencijos, Lietuva pabėgėlius priima nuo 1996 metų, tačiau egzotiškos išvaizdos žmonės Lietuvoje vis dar kelia nemažos dalies gyventojų susidomėjimą.
Per veiklos metus Ruklos pabėgėlių paramos centre gyveno per 3000 užsieniečių.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1