Virginija Jacinavičiūtė
„Mama – tai saulė, Mama – tai gėlė, Mama – tai upė, bet Mamą myliu labiau negu saulę“, – tai pirmasis eilėraštis, kurį Seimo narė Laimutė Matkevičienė sukūrė besimokydama pirmoje klasėje. Vaikiškai, bet labai nuoširdžiai prasiveržusi kūrybinė versmė metams bėgant neišseko. L. Matkevičienė sukūrė ir daugiau eilėraščių, kuriuos šiemet sudėjo į knygą „Aš augau Lietuvoj“. Spalio 26 d. Literatūros ir meno muziejuje vyko naujosios knygos pristatymas. Renginyje liejosi eilės, dainos bei šilti sveikinimo žodžiai.
Skaičiuojant nuo pirmojo eilėraščio mamai L. Matkevičienė kuria beveik 50 metų. Renginio vedėjos Vilijos Dobrovolskienės paklausta, ko reikia eilėraščiui sukurti, L. Matkevičienė pasakojo, kad kurti gali tik tyloje. Tuomet geriausiai pavyksta pasakyti tai, ką nori. Tyloje gimė ir pirmoji autorės knyga „50 Elektrėnų ligoninės veiklos metų“. Specialaus laiko rašymui nebuvo, todėl 7 mėnesius iki išnaktų ligoninės istorija buvo rašoma į būsimos knygos puslapius. Ši knyga jau yra skaitoma JAV, Izraelyje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Kaip pasakoja autorė, daug gražių eilių gimė ir budėjimų ligoninėje metu. Buvusi Elektrėnų ligoninės direktorė sako, kad svarbiausias atributas kūrybai yra pieštukas, kuris visada turi būti po ranka. Neužrašius staiga atėjusios minties, ji netrunka nugrimzti į užmarštį. Į knygą „Aš augau Lietuvoje“ sudėti įvairiais laikotarpiais ir įvairių jausmų įkvėpti eilėraščiai, viename jų – akimirkos iš mokyklos, antrame – meilės išpažintis, dar kituose – gimtinės ilgesys ar gražūs žodžiai Tėvynei liejasi.
Kad gali kurti netrukdoma, Laimutė dėkojo savo šeimai. „Šeima man duoda laisvę. Ką aš darau, man nieko nereikia atsiklausti. Šeima man padeda, o knygą išleidau tik sūnaus dėka, nes jis parėmė knygos išleidimą“, – su padėka kalbėjo autorė.
Knygos pristatymą pradėjo renginio iniciatorių – literatų klubo „Strėva“ pirmininkės V. Dobrovolskienės, Literatūros ir meno muziejaus direktorės Jurgitos Chmieliauskienės bei autorės Laimutės Matkevičienės literatūrinė kompozicija. Šioje kompozicijoje ypatingas dėmesys buvo skirtas tylai, kuri, kaip minėjo autorė, yra pagrindininė jos kūrybos sąjungininkė. Šventiškumo renginiui suteikė širdies gelmes paliečiančios dainos, kurias atliko romansų karalienė Liuba Nazarenko.
Antrosios knygos išleidimo proga pasveikinti L. Matkevičienės atvyko didelis būrys draugų, artimųjų, kolegų, kuriuos nematomos draugystės gijos skirtingu laiku susaistė su knygos autore.
Pasveikinti L. Matkevičienės atvyko Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys, meras Kęstutis Vaitukaitis, bendraklasiai iš Žaslių vidurinės mokyklos bei auklėtoja Valerija Jakštienė, tuometinio Kauno medicinos instituto kurso draugai, artimiausi šeimos nariai, pulkas padėjėjų Seime, grupė giminaičių ir net piršlys su piršliene. Kiekvienas taręs sveikinimo žodį pasidalino draugystės fragmentais, iš kurių lyg dėlionė susideda visas gyvenimas.
Vienu žaviausių prisiminimų pasidalino L. Matkevičienės sūnus Dalius, kurį savo eilėraštyje autorė vadino geriausiu daugu. D. Matkevičius prisiminė, kad pirma pažintis su mamos kūryba buvo prisistatymas šauniausio mokinio konkursui, kurį Daliui sukūrė mama. Tai buvo prisistatymas, padėjęs iškovoti pergalę respublikiniame finale.
Sveikinimo žodžiams išsekus renginį užbaigė L. Matkevičienės padėkos renginio vedėjai, romansų atlikėjai bei visiems dalyvavusiems knygos pristatyme. Renginio dalyviai namo grįžo ne tuščiomis – autorė kiekvienam padovanojo po knygą su savo autografu.
Eilėraščiai iš knygos
„Aš augau Lietuvoj“
Troškimai
Pamatysi tu krintančią žvaigždę
Sugalvosi norą – teks laukt.
Tik Visatos valia tau išpildyt
Arba laukti ir laukti laike
Viskas vyksta teisingai teisėtai
Aplinkinių norai kiti.
Atmink, kad
Tą pačią žvaigždę
Matom mes
Ne vieni!
2011 m.
***
Debesys
Lietaus debesys
Aptrauks visą dangų –
Prieblandoje teks
Eiti viena
Kryptim.
Gali susitaikyti,
Kad kelyje
Nebelieka
Nė vieno tavo
Tikro draugo.
Šauksies vedlių,
Pragiedrulių,
Bandysi gyvent
Ateities planu.
Noris tikėti
Tuo, kas gražu.
Deja, debesyse
Nėra
Skiriamųjų ženklų.
2010 m.