Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininka­­­vi­mo problemas žemės bei miš­kų ūkio sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) suda­rė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgy­vendino projektą „Integruo­tos­ kenksmingųjų organiz­mų kon­­tro­lės sistemos sukūri­mas nau­dojantis aerodistanciniais-spek­­­­­trometri­niais metodais“, kuris bu­vo finansuo­jamas pagal KPP prie­monės „Bendradarbiavimas“ veik­los sritį „Parama EIP veik­los grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.
Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pa­grindinis tikslas buvo skatinti au­galininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome, – sakė vedėja. – Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“

Optimalus ūkininkavimas

Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėlapyje at­vaizduojamas visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak pro­jektų koordi­natoriaus, vyk­dant projektą bu­vo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo,­ kenksmingų­jų or­ganizmų kon­trolės sistema pa­rodė pažeistas vietas.
L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pa­žeisti židiniai. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan., – aiškino pašnekovas. – Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištekliai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“

Atskiros paraiškos EIP veiklos grupėms kurti ir projektams įgyvendinti

Paraiškos Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektams vystyti teikiamos iki 2020 m. gruodžio 30 d., jas galima pristatyti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinius padalinius.
Šios veiklos srities prioritetai: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių tech­nologijas ir tvarų miškų valdymą; skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkoda­rą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdy­mą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto bei miškininkystės sektoriuose.
Pareiškėju gali būti EIP veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Todėl prieš teikiant paraišką EIP veiklos grupės projektui vykdyti, norintiems bendradarbiauti pareiškėjams derėtų suskubti ir pateikti paraišką EIP veiklos gru­pės kūrimui bei savo projekto galimybių studijos patvirtinimui. EIP veiklos grupių projektų galimybių studijos ŽŪM dar priimamos iki š. m. gruodžio 30 d.

Ne visos išlaidos – tinkamos

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 tūkst. eurų. Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas. EIP veiklos grupės bendradar­biavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Projekto įgyvendinimo išlai­dų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir pus­priekabes) ir įrangos, susiju­sios­ su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programi­­nės įrangos, programavi­mo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas: įgyvendinant pro­jektą gyvulininkystės, sodi­nin­­kystės, daržininkystės ir uo­gi­ninkystės sektoriuose, bus tai­komas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų – nepaminėtų – sektorių (pvz., miškininkystės) projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sektoriuose remti, nustatyto didžiausio paramos intensyvumo.
Tinkamomis finansuoti pripa­žįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje. Taip pat – realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų bei pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais (netaikoma išlaidoms, apmokamoms taikant fiksuotąją normą ir fiksuotąjį įkainį). Jei skiriama parama projektui ir išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos.

Užs. 1924