Komisaras Almantas Lukša: prekybos narkotikais mastus parodo policijos darbas

Virginija Jacinavičiūtė

Artėjant Angelų sargų – Policijos – dienai, apie savivaldybės kriminalinę padėtį ir pareigūnų darbą kalbinome naująjį, retai visuomenėje pasirodantį Elek­trėnų policijos komisariato viršininką Almantą Lukšą.

Elektrėnų komisariatui vadovaujate nuo balandžio mėnesio. Gal galite papasakoti, kaip praėjo pirmieji mėnesiai einant naujas pareigas?
Kad labiau pažinčiau Elektrėnų savivaldybę, pirmaisiais darbo mėnesiais daugiau dėmesio skyriau bendravimui su savivaldos atstovais, susitikau su visais seniūnais. Savo kabinete teko priimti nemažai gyventojų, kurie turėjo įvairių klausimų ir pasiūlymų. Tas bendravimas leido labiau įsijausti į savivaldybės problematiką. Komisariato kolektyve dirba kompetentingi žmonės, darbo sąlygos yra geros, komisariatui visko pakanka, kas būtina norint užtikrinti kokybišką policijos darbą, Elektrėnai puikus miestas, žmonės malonūs. Galima sakyti, kad pirmi mėnesiai praėjo puikiai.

Ar Elektrėnuose teko susidurti tik su geranoriškais asmenimis?
Kaip ir visur tenka sutikti visokių žmonių. Policija atlieka ir baudimo už nusižengimus funkcijas. O nubausti asmenys, suprantama, nebūna patenkinti. Bet baudos nėra policininkų tikslas. Baudos yra prevencinė priemonė, kad žmonės nebekartotų nusižengimų. Šiais laikais policija yra daugiau kaip socialinė paslauga, o ne kaip baudėjai.

Vasarą seniūnijose vyko policijos susitikimai su gyventojais. Kokias problemas ir lūkesčius išgirdote iš gyventojų?
Žmonės į susitikimus ateina išsakyti savo problemų. Dažniausiai tai susiję su kelių eismo saugumu, vyrauja konfliktai su kaimynais. Visuose rajonuose gyventojų problemos yra panašios: vyrauja vagystės, smurto artimoje aplinkoje atvejai, dažnai dar sutinkami neblaivūs vairuotojai. Pasitaiko sukčiavimų, viešosios tvarkos pažeidimų, turto sunaikinimo atvejų.

Ankstesniais metais Elektrėnuose būdavo užfiksuojama itin daug narkotikų platinimo atvejų. Ar tokio pobūdžio nusikalstama veikla šiemet būdinga mūsų savivaldybei?
Narkotikų platinimas – yra latentinis nusikaltimas. Jis nėra matomas. Niekas neateis ir nepasakys, kad kažkas pardavė narkotikus. Narkotikų prekyba vyksta visur – Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Trakuose, bet kuriame rajone. Nėra tokios statistikos, kuri parodytų, kad Elektrėnuose narkotikų platintojų yra daugiau nei kitur. Kad narkotikų prekyba vyksta, parodo policijos darbas – kuomet tie atvejai nustatomi, platintojai sulaikomi. Jei policija šio darbo nedirbtų, atrodytų, kad narkotikų platintojų Elektrėnuose nėra. Elektrėnų komisariato įdirbis platintojų srityje yra didelis, šio darbo mes neapleisime ir ateityje, Elektrėnai tikrai nebus priebėga narkotikų platintojams.

Ar Elektrėnų bendruomenė bendradarbiauja kovoje su narkotikų platintojais. Galbūt praneša apie įtartinus asmenis, kurie tariamai prekiauja narkotikais?
Yra tokių gyventojų. Bet norėtųsi, kad jų būtų dar daugiau. Jie praneša ne tik apie pastebėtus narkotikų platinimo atvejus, bet ir nelegalaus alkoholio ar cigarečių pardavinėjimą. Praneša apie atvejus, kada legaliai pirktas alkoholis pardavinėjamas po parduotuvių darbo laiko. Pastebėtas ne vienas tokio taško atsiradimas, kai alkoholis legalus, bet prekyba­ – nelegali. Vieni gyventojų pranešimai pasitvirtina, kiti ne. Bet gyventojų bendradarbiavimas yra labai svarbus.­ Yra netgi tyrimai atlikti, kurie parodė, kad be gyventojų paramos, policija ištirtų tik 10 proc. nusikaltimų. Todėl mums labai svarbus gy­ventojų pasitikėjimas. Be žmonių pasitikėjimo nebūtų rezultatų.

Kai Elektrėnuose pradėjo dirb­ti komisaras A. Grudinskij, Elektrėnuose nusikalstamumas buvo gana didelis, pagarsėję nusikaltėliai jautėsi miesto šeimininkais. Nuo pat pirmų vadovavimo dienų komisaras iškėlė aukštą kartelę – dirbo principingai, nusikalstamumas mieste sumažėjo. Kai paskelbėme, kad komisaras rotuojamas į kitą vietą ir ateis naujas, žmonės susirūpino, kad nusikalstamumas vėl gali padidėti. Ar galite elektrėniškiams pažadėti, kad nusikalstamumas Elektrėnuose neišaugs?
Nusikalstamumo valdymas priklauso ne nuo komisaro, o nuo darbuotojų, kurie išeina į gatves ir rūpinasi gyventojų saugumu.

Bet komisaras yra pareigūnų viršininkas, o nuo vadovavimo taip pat priklauso darbo rezultatai. Todėl labai įdomu sužinoti, kokia Jūsų policijos veiklos filosofija?
Kaip jau minėjau, policija yra socialinė paslauga gyventojams. Mes esame arti gyventojų. Turime būti mandagūs, taktiški, draugiški. Turime kuo mažiau naudoti jėgą, bet neleisti, kad mums liptų ant galvos, kad įžeidinėtų ir nepaklustų reikalavimams. Tokie atvejai, kad reikėtų naudoti jėgą, pasitaiko retai, nes Elektrėnai nėra tas kraštas, kur bujoja nusikaltimai. Didelio nusikalstamumo metus išgyveno visa Lietuva, bet dabar tai jau praeitis.

Ankstesnis komisaras glaudžiai bendradarbiavo su Elektrėnų bend­ruomene. Dalyvaudavo bend­ruomenių organizuojamuose renginiuose, žaidė paplūdimio tinklinį. Jūsų renginiuose kol kas matyti neteko.
Jeigu kviečia į renginius, visada stengiuosi dalyvauti. Su miesto seniūnu esame sutarę, kad organizuosime susitikimą su miesto bendruomenės aktyvu. Jei žmonės renginiuose norės mane matyti ir nebus kliūčių, aš kvietimus pasiruošęs priimti. Aš pats ir visi pareigūnai nori bendrauti su visuomene.

Spalio 2 d. minima Angelų sargų diena. Kokiomis nuotaikomis policijos pareigūnai pasitinka savo profesinę šventę? Ko sau ir kitiems pareigūnams norėtume palinkėti šia proga?
Manau, kad nuotaikos komisariate yra geros. Yra šiokia tokia darbuotojų kaita, ateina naujų, jaunų pareigūnų. O kad jaunimas renkasi policininko darbą, tai labai džiugu. Norėčiau padėkoti pareigūnams už jų darbą. Palinkėti ištvermės, stiprybės, geros nuotaikos, optimizmo.

Ar nestinga komisariate darbuotojų?
Šiuo metu yra neužpildyti penki etatai, bet jau paskelbta atranka į dviejų vyriausiųjų patrulių bei tyrėjo vietą. Laisvi etatai susidaro dėl natūralios darbuotojų kaitos – vieni ateina, kiti išeina, skelbiamos atrankos į atsilaisvinusias vietas.

Policijos darbo sėkmė matuojama pagal ištirtų bylų skaičių. Kaip tirti bylas sekasi Elektrėnų policijos komisariatui?
Ištirtų bylų skaičius siekia beveik 60 proc. Mes esame antri Vilniaus apskrityje. Geriau už mus sekasi Šalčininkų komisariatui.

Nusikalstamumas Lietuvoje­ ma­žėja, kaip sakėte, visuose rajonuose vyrauja panašūs nusikaltimai, kurie nebestebina. Atrodytų, kad darbe netenka patirti didelių iššūkių. Todėl įdomu paklausti, kas labiausiai įsiminė iš darbo policijoje. Kas paliko didžiausią įspūdį ir suteikė daugiausiai patirties?
Įsimintiniausias laikas buvo, kai pradėjau dirbti policijoje, maždaug 1996 metais. Tuomet nusikalstamumas Lietuvoje buvo beveik nevaldomas. Gavau tirti reketo bylą. Tąkart mane jauną, ką tik dirbti pradėjusį tardytoją ištraukė iš namų šeštadienį. Atvykęs radau nukentėjusįjį, kuris nieko nenorėjo kalbėti apie įvykį, ir grėsmingai atrodantį reketininką su treningais, kuris, žinojome, atėmė mašiną. Bet nukentėjusysis nenorėjo liudyti. Teko nemenkai padirbėti, kol išpešėme reikiamą informaciją. Daug ko teko patirti dirbant Organizuotų nusikaltimų skyriuje, kai gaudėme kontrabandininkus, kurie sunkvežimiais gabeno cigaretes. Įdomi patirtis buvo, kai dirbau 7-me Vilniaus komisariate. Šio pastato pirmame aukš­te buvo elektros transformatorinė, o antrame aukšte gyveno statybininkai. Vėliau tuos statybininkus ir jų lovas kažkur iškėlė, atnešė kelis stalus, seifus ir įkurdino pareigūnus. 10 metų dirbome visiškai nepritaikytame pastate, nuolat girdėdami transformatorinės triukšmą.

O Jūs pats išvykstate patruliuoti į gatves?
Kartas nuo karto išvykstu patruliuoti, kad pasižiūrėčiau, kokia situacija. Dažniausiai tai būna ne viešas patruliavimas.
Situacijų būna įvairių, bet Elektrėnai neišsiskiria pažeidimų keliuose skaičiumi. Vienas įdomesnių įvykių nutiko Elektrėnuose, netoli Kultūros namų, kai pats vos nepatekau į eismo įvykį. Remontuo­jamame kelio ruože kaktomuša vos nesusidūriau su vairuotoju, tačiau jis paskutinę akimirką grįžo į savo juostą ir trenkėsi į kitą mašiną. Mašina buvo išnuomota viename iš populiarių nuomos punktų. Vairuotojas buvo neblaivus. Sustojus mašinai iš jos išsiropštė dar penki keleiviai ir jau ruošėsi sprukti. Bet sulaikėme juos.
Alkoholio vartojimas yra didelė Lietuvos visuomenės problema. Tenka sulaikyti vairuotojų, kurie vidury savaitės ryte važiuodami į darbą įpučia promilių į alkoholio matuoklį. Alkoholio vartojimas lemia ir 80 proc. smurto artimoje aplinkoje at­vejų. Labai pagirtina, kad Elektrėnų savivaldybė turi teisingą požiūrį į alkoholio vartojimą – uždarytos visos girdyklos, kitaip vadinamos barais, kur gali iki ryto gerti alkoholį.

Elektrėnų savivaldybė buvo visiškai uždraudusi viešuosiuose renginiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais. Bet paskutiniu metu alkoholio įsigyti vėl galima. Juo prekiaujama buvo vasarą vykusiame ralyje, džiazo festivalyje ir kitur. Kaip vertinate tokį sprendimą?
Viešuosiuose renginiuose galima įsigyti tik tokio alaus, kuris yra tautinis paveldas. Toks alus nėra pigus ir ne visi gali jo nusipirkti. Nesame pastebėję, kad vėl pradėjus prekiauti alumi būtų padaugėję viešosios tvarkos pažeidimų, muštynių ar pan.

Sakoma, nauja šluota naujai šluoja. Tai gal kažkokių naujovių atvežėte į Elektrėnus?

Nauja galbūt tai, kad gyventojai gali sekti mus socialiniame tinkle „Facebook“. Pastebėjome, kad Elektrėnuose šito trūksta, nes dauguma gyventojų, ypač jaunimas, aktyviai seka naujienas socialiniuo­se tinkluose. Kad sužinotumėte apie policijos veiklą, reikia pamėgti puslapį „Elektrėnų policijos ben­druomenės pareigūnai“. Šis puslapis leis ir daugiau bendrauti su žmonėmis, ir pateikti informacijos apie policijos veiklą.

Policijos pareigūnas esate visą gyvenimą. Niekada nesuabejojote savo pasirinkimu?
Į policiją patekau neatsitiktinai. Aš įstojau į Policijos akademiją su tikslu būti pareigūnu. Nebuvo taip, kad kažkur bandžiau įstoti, nepavyko, ir kaip atsarginį variantą pasirinkau policiją. Kai stojau į Policijos akademiją reikėjo pasirašyti sutartį, kad nustatytą laiką dirbsi policijoje. Savo pasirinkimu niekada nesuabejojau, šis darbas man patinka. Per gyvenimą visko būna: ir nusivili, ir džiaugiesi. Gal sunkiau buvo pirmaisiais metais, kai atlyginimai labiau priminė pašalpas, kai automobilių nebuvo, patalpos nebuvo pritaikytos darbui. Nusikaltėliai su BMW važinėdavo aukštai iškėlę galvas, o mes, Tardymo skyriaus pareigūnai, į Prokuratūrą važinėdavome žiguliu. Dabartinės darbo sąlygos ir atlygis jau leidžia pareigūnams jaustis oriai. Žinoma, pareigūno savijauta yra individualus klausimas, kuris priklauso nuo lūkesčių. Vienam pakanka to, ką turi, o kitam niekada nepakaks.
Ačiū už pokalbį.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1