Julija Kirkilienė
Mano eilėraščiuose telpa visas
Gyvenimo ratas – širdimi parašytas.
Sielos žemėlapis – jausmais nusagstytas
Ir veidu prieš skaitytoją pastatytas
(Ona Grybauskaitė Kulbokienė „Mano eilėraščiai“).
Gausų savivaldybės poetų būrį šviesuolė Genovaitė Žigutienė yra prilyginusi kiaulpienių žiedams pavasarį – jų daug, gražiai geltonuoja ir yra naudingos sveikatai. Viena tokių žiedų – trečią poezijos knygą išleidusi savivaldybės literatė ir visuomenės veikėja Ona Grybauskaitė Kulbokienė. Per Onines, liepos 26-ąją, į knygos „Jausmų ir žodžių vingiai“ pristatymą jos poezijos gerbėjų ir gerų draugų susirinko pilnutėlė bibliotekos konferencijų salė. Kaip sakė renginio vedėja Genovaitė Dapkevičienė, tokios auditorijos nesulaukia net žymiausi šalies poetai.
Ištakos
Ona Kulbokienė – mūsų kraštietė, žymaus knygnešio Motiejaus Grybausko proanūkė, poeto ir vertėjo Almio Grybausko giminaitė. Kaip knygos pristatyme kalbėjo jos krikšto dukra Alina Grybauskaitė, Onutės visada ir visur būna pilna: tai ji atstatytuose prosenelių namuose bulves kasa, tai miške žemuogauja, tai jau Elektrėnuose renginyje dalyvauja. Mokslus baigusi Maskvos M.V. Lomonosovo universitete, įsigijusi Darbo ir verslo organizavimo specialybę, ilgus metus atsakingose pareigose dirbo vienintelėje universalinėje parduotuvėje Elektrėnuose. Nepriklausomybės pradžioje ji atidarė savo tūkstančio smulkmenų parduotuvėlę. Tarybiniais metais ji daug keliavo. Nuolatinis bėgimas jai su vyru Vytautu netrukdė užauginti ir išauklėti du sūnus. Arūnas – jau žinomas šalyje gydytojas, medicinos mokslų daktaras ir savivaldybės tarybos narys. Nerijus – apsaugos darbuotojas, taip pat įsigijęs aukštąjį išsilavinimą. Oną ir Vytautą Kulbokus džiugina du anūkai – Gabija ir Deividas. Vaikai laimės neieško nei svetimose šalyse, nei dideliuose miestuose. Abu gyvena Elektrėnuose. Užauginusi vaikus ir pradėjusi dirbti savarankiškai, Onutė pasinėrė į visuomeninę veiklą ir kūrybą. Literatūra jai nebuvo svetima ir tiksliuosius mokslus kremtant. Rašyti pabandė dar mokyklos suole, bet aktyviai į kūrybą nepaniro. Ji mieliau pelnydavo nominacijas dailiojo skaitymo konkursuose, įvairiuose renginiuose sakydavo prasmingas kalbas, bet rašyti pradėjo prieš dešimtmetį. Dabar eilėmis liejasi per gyvenimą neišsakyti jausmai, patirtys, svajonės. 2012 metais išleido pirmąją knygą „Lietuvišką žodį branginkim“, 2015 m. –„Nušvitusi akimirka“, ir 2019 m. – „Jausmų ir žodžių vingiai“. O. Grybauskaitės Kulbokienės eilėraščių surasti galima Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ leidžiamuose almanachuose, Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ šešiuose leidiniuose. Jos eilėraščiai, vykdant Kultūros ministerijos remiamą projektą „Kūryba puošiame šalį“, spausdinti buvo ir laikraštyje „Elektrėnų kronika“.
Tokia ji
Renginio vedėja ir jaunystės draugė G. Dapkevičienė kalbėjo apie tai, kad Elektrėnų savivaldybės Peliūnų kaimas yra gimimo ir nuolatinė poetės gyvenamoji vieta, todėl jos eilėse išsakyta tiek daug meilės šiam kraštui. Onutė labai draugiška, nuoširdi, darbšti, veikli ir kūrybinga moteris. Susitikus su ja galima aptarti gyvenimo bėdas, naujienas, džiaugsmus. Tai žmogus, randantis laiko visiems ir visada. Ji patars, užjaus, paguos. Ji niekada nesiskundžia savomis problemomis, ji gyvena kasdieninėje laimėje ir moka prisitaikyti sudėtingiausiose situacijose. „Reikia tik stebėtis, kaip žmogus, turintis tiek įsipareigojimų, visur suspėja: rūpinasi šeima, vaikais, anūkais, draugais, aktyviai dalyvauja bendruomenės „Elektrėnų kraštas“, literatų klubo „Strėva“, Kaimo rašytojų sąjungos veikloje ir dar vadovauja kelioms organizacijoms. Ji išrinkta Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ ir Elektrėnų sveikatos draugijos „Mes esame“ vadove. Ji yra nuolatinė Elektrėnų bibliotekos ir jos filialų renginių dalyvė, įvairių konkursų prizininkė. Elektrėnų literatė Kazimiera Drūtienė O. Kulbokienės veiklą įvardijo eilėmis:
„Natūralaus gyvenimo pavydėti Tau galiu,
Nesavanaudiško dosnumo, juoko…
Bevaikštant nelygiu gyvenimo keliu
Savybės geros nekenkia, o moko.
<…>
Ji nerūšiuoja dėl naudos žmonių,
Nekeldama save aukščiau kitų –
Bendrystėje akimirkų patirsi malonių
Ir temų visais klausimais rimtų.
Rašai tuomet…
Be visų aprašytų Onos Grybauskaitės Kulbokienės savybių, pamiršta buvo dar viena – ji puiki renginių organizatorė. Į savo knygos pristatymą ji sukvietė žmones, su kuriais bendrauja, o tie žmonės atvyko netuščiomis: Aldona Lučinskaitė iš Ukmergės atliko savos kūrybos dainą pagal Onutės eiles. Grojo ir dainavo Kaišiadorių bendrijos „Bočiai“ ansamblis „Rūta žalia“ (vadovė Ona Stokienė), Elektrėnų bendrijos „Bočiai“ ansamblis „Dubija“ (vadovė Nijolė Ramanauskienė), Elektrėnų sutartinių giedotojų ansamblis „Ginėja“ (vadovė Ona Šakienė) ir Onutės giminės – muzikantai Vytautas Jocius su kaimiškos muzikos ansambliu bei Kauno muzikinio teatro solistas Rimgaudas Papickas, kuriam akompanavo Elektrėnų meno mokyklos mokytoja Lija Naugasimova. Renginyje skambėjo ne tik O. Kulbokienės eilės, bet ir literatų eilės, sukurtos renginio kaltininkei. Tarp sveikintojų buvo ir savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, įvairių organizacijų, kuriems priklauso Ona, atstovai ir, žinoma, šeimos nariai. Sūnus Arūnas sakė pavydintis mamai energijos ir pats jos norėtų tiek pat turėti, marti Alina sakė visada norinti iš gerosios anytos mokytis, o giminaitis Juozas prakalbo eilėmis apie sesę – mergaitę lietuvaitę, kuri parašiusi knygą, žmones čia subūrė, o ją sveikina sesės ir broliai, kurie prašo visus „gerbti poetę nuo šiolei“.
Pati Onutė pasidalino kūrybiniais išgyvenimais: ji visada ir visur vaikšto su rašikliu ir popieriumi – nežinia gi, kada ateis gražiausia mintis, kurią užrašyti reikia iš karto. Vėliau ta mintis gali pradingti. Kad parašytų eilėraštį tenka išbraidyti rugius, nemiegoti naktimis, nes:
Rašai tuomet, kai norisi dainuoti,
Kai norisi kažkam vien džiaugsmą atiduoti…
<…>
Rašai, kai prarandi tai, ką mylėjai,
Kai atrandi tai, ko norėjai.
Rašai tuomet, kai eilės liejas
Ir kai joms pats esi teisėjas.