Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji

Respublikinio pri­klau­so­­­my­bių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos krei­piamasi dėl priklausomy­bės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfik­suota apie 11 000 apsilankymų. Specialis­tų teigimu, didelė atsakomy­bė įtraukiant pri­klausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

Priklausomybės – liga

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas 10 vyras ir kas 50-ta moteris yra pri­klausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.
„Priklausomybės sin­dro­­mą­ ­rei­­kėtų įtarti, kai dėl psicho­akty­viųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities“, – apie būtiną pagalbą kalbėjo Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.

Būtina ieškoti pagalbos

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės Ingos Juozapavičienės teigimu, kad galėtum paveikti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, turi jam būti artimas.
„Tad aplinkiniai (kaimynai, pa­žįstami), ko gero, negali padaryti didelės įtakos siekdami padėti žmogui atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nors pasiūlyti pagalbą, žinoma, gali ir turi. Šeimos nariai turėtų bandyti įtraukti priklausomą artimąjį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą. Pagrindinė užduotis šeimos nariams ir artimiesiems – sudaryti sąlygas, kad asmeniui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas būtų „sunku“, ir motyvuoti jį gydytis“, – akcentavo pašnekovė.
Šeimos nariams, gyvenantiems su priklausomais asmenimis, patariama kreiptis į specialistus, kurie patars, kaip padėti tokiam žmogui. Tokie specialistai dirba psichikos sveikatos, priklausomybių ligų centruose, socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose. Priklausomam asmeniui patariama lankyti ir savipagalbos (anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų) grupes.
„Baigus gydymą ar socialinės psichologinės reabilitacijos programą, ne mažiau svarbus žingsnis – reintegracija, nes visuomenės nuomonė, diskriminacijos ir socialinės atskirties apraiškos Lietuvoje taip pat turi didelės įtakos priklausomų asmenų sėkmingam įsidarbinimui. Įsidarbinimas tokiems žmonėms suteikia galimybę grįžti į visateisį funkciona­vimą visuomenėje, autonomiškumą, savarankiškumą, o tai savo ruožtu daro įtaką ir sėkmingesniam sveikimui bei sudaro prielaidas ir motyvaciją negrįžti prie vartojimo“, – pastebėjimais dalijosi I. Juozapavičienė.

Nuo ko pradėti?

NTAKD vadovės teigimu, žmogus, turintis problemų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pirmiausia gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris, esant reikalui, pasiųs konsultuotis pas psichiatrą. Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai be siuntimo. Psichikos sveikatos centruose, kurie yra kiekvienoje savivaldybėje, besikreipiantis asmuo bus konsultuojamas ne tik psichiatro, bet ir, esant reikalui, gaus psichologinę pagalbą.
Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Darbas su asmenimis, priklausomais nuo psicho­akty­viųjų medžiagų, negalimas be tarp­disciplininės ko­mandos. Pri­klau­somybės nuo psicho­aktyvių­jų me­džiagų vartojimo problema dažniausiai yra kompleksinė, reikalaujanti kompleksinio po­žiūrio ir sprendimų, todėl kiekvieno specialisto indėlis yra ne tik svarbus, bet ir būtinas“, – akcentavo I. Juozapavičienė. As­mens poreikių tenkinimą psi­chologinės socialinės reabilitacijos įstaigoje užtikrina specialistai (psichologas, socialinis darbuo­tojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir kt.), kurie įpareigoti kurti ir vys­tyti tarpdisciplinines komandas. Besigydančiam žmogui, įvertinus poreikius ir įstaigos ­vykdomą psichologinės socialinės reabili­tacijos programą, sudaromas individualus socialinės globos planas, kuris yra periodiškai peržiūrimas ir patikslinamas.
Psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugas, kurių trukmė – iki 18 mėnesių, pri­klausomybės ligomis sergantys­ asmenys gali gauti psichologi­nės bei socialinės reabilitacijos įstaigose (jų yra 13), turinčiose socialinių paslaugų licencijas.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užs. 1762