Šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ orientuota ne į žemės ūkio technikos įsigijimą, o į pastatų statybą. Ypač gyvulininkystės sektoriuje. „Tikiu tokiu sprendimu“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir priduria, kad taip siekiama stabilizuoti gyvulių skaičių šalyje, o galbūt jį net padidinti.
Du kvietimai po 30 mln. Eur
„Matydami, kad didžiausios problemos Lietuvos žemės ūkyje kyla gyvulininkystės sektoriuje, kartu su žemdirbių bendruomene nusprendėme šiai veiklai skirti 60 mln. Eur ir organizuoti du atskirus paraiškų priėmimus“, – teigia ministras.
Pirmasis paraiškų priėmimas buvo paskelbtas kovo 1 d., terminą pratęsiant dviem savaitėms – iki balandžio 13 d. Terminui dar nepasibaigus, ministras teigė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra sulaukė 74 paraiškų už maždaug 16 mln. Eur. Iš viso šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 30 mln. Eur.
Kitas kvietimas numatomas gruodžio mėnesį. „Mes suprantame, kad statyboms reikalingas ilgas pasiruošimas. Reikia parengti projektą, gauti statybų leidimą ir t. t. Galvojame, kad antrasis kvietimas sulauks dar daugiau dėmesio, ūkininkai bus pasiruošę“, – sako B. Markauskas.
Reikėtų pažymėti, kad parama pagal šią veiklos sritį numatoma ne tik gyvulininkystės, bet ir kitiems specializuotiems žemės ūkio sektoriams: sodininkystei,
daržininkystei, uogininkystei ar augalininkystei. Parama bus skirta sektoriuje būtinų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui. Taip pat remiami nauji technologiniai įrengimai, nauja kompiuterinė ir programinė įranga (yra papildomų sąlygų). Svarbu paminėti, kad remiamai įrangai negali būti priskirtos jokios transporto priemonės.
Prioritetinių balų amplitudė – nuo 35 iki 100
Jeigu statybos, rekonstravimas ar kapitalinis remontas ir infrastruktūros išlaidos projekte sudaro ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijos vertės be PVM, pareiškėjo projektui gali būti skirta net iki 400 tūkst. Eur. Kitais atvejais projekto suma negali viršyti 200 tūkst. Eur.
Visuose sektoriuose, išskyrus augalininkystę, nustatytas paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų. O augalininkystės sektoriuje finansuojama 40 proc. visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų.
Teikiantiems paraiškas numatyta nemažai griežtų reikalavimų. Juos atitikę projektai atrenkami pagal prioritetinius balus: privalomas mažiausias yra 35, didžiausia galima balų suma – 100. Taigi konkurencija šiuo atveju nemenka. „KPP priemonė „Investicijos į materialųjį turtą“ apskritai yra pagrindinė ir turbūt didžiausia priemonė. Jai skiriama daugiausia finansavimo ir ūkininkai labiausiai ja naudojasi. Natūralu, kad tik geriausi projektai gauna finansavimą, nes jau daug metų paraiškų būna daugiau negu skiriama lėšų“, – sako ministras.
Ragina dalyvauti ir bandyti
Dėl šios priežasties tarp ūkininkų neretai pasigirsta skepticizmo gaidelės: „Negausiu“, „Nepavyks“, „Kam bandyti?“.
„Žinote, kad laimėtum loteriją, reikia bent jau nusipirkti bilietą. Taip ir čia – reikia ateiti, bandyti, tikėti. Žinoma, projektas kainuoja, žinoma, yra konkurencija, bet ji turbūt visada bus. Kviečiu ir prašau dalyvauti ūkininkus, nes investicijos į žemės ūkio pastatus yra labai svarbios. Per praėjusį finansinį laikotarpį daugiau buvo investuojama į traktorius, į techniką, o trūksta pastatų. Labiausiai – gyvulininkystės sektoriuje“, – apgailestauja B. Markauskas.
Žemės ūkio ministras daro prielaidą, kad nauji modernūs pastatai neliks tušti. „Prisipažinsiu – dedu dideles viltis, kad ūkininkai statys karvių fermas. Aišku, tai gali būti ir mėsinių galvijų, ir kiaulių, ir paukščių fermos, daržovių saugyklos ir kiti pastatai. O jeigu bus pastatų, bus ir veiklos juose. Tuomet atsiranda tikimybė, kad gyvulių skaičius stabilizuosis – galbūt net ir augs“, – sako B. Markauskas.
Gabrielė Pastaukaitė
Nuotrauka iš www.pixabay.com (annigje)
Užs. 1716
