Geibonys

Ona Rasutė ŠAKIENĖ

Vietovardžiai
Alksnynai, Aukštašilys, Balna kalnas, Bendrinė, Duobelė, Dvarvietė, Geibonys, Griežialiau­ka,­ Jagudos kampas, Jagudėlis, Ke­bu­riškės, Kemsynė, Legeriai, Leškinė, Lanta, Lygės, Markūna skynimas, Matiukienės kalnas, Molinė, Moliakasai, Naujadarais, Nendrynėlis, Nendriavalka, Pabajora daržas, Padubuklė, Pa­ka­pinės, Pamelničys, Paprūdys, Pas vartus, Pas Lešinčiuka grūšių, Paukščiaskardis, Pieve­lės kalnas, Po Šipšinais, Požerėlės ežeras, Požerėlia kalnas, Po karosa uodegu, Prūdapievė, Robotka, Raistelis, Raistabalys, Ramona duobė, Raudonėła, Rūdbala, Skerdimas, Skerdymėlių pieva, Stalgėse, Šaltiniai, Šulnapievė, Tabūnas, Tarp revų, Valakai, Žagarinė, Žvirgždynas. Motiejus Langevičius ir Andrius Mikaliūkštis
Iš Užmiškia, iš Pakalniškių, iš Skynimų ėja griovys (upelis). Kadaise per potvynius krantai išversta apie 50 metrų pločia. Buva Skynimų revas, Stulgia revas. 1919 metais, kai ėja karas, tai sudegė daug žmonių sodybų, tai tuose grioviuose apkasus išsikasė, žabais iškloja ir gyvena, kol pasistatė.
Iš Užmiškia, iš Pakalniškių, iš Skynimų aja griovys (upelis). Yra Rūdbala, Gražialiauka, Skerdymėliai, Raisteliai, Leškinė… Vis turėja užvadinimu kožna vieta. Kita pusė – Raistabalis. Andrius Vankevičius
Seniau Geibonyse buva dvaras. Dvarinykas valdytojas buva Geibonas. Žmonės aja baudžiavu, tai tris dienas dirba dvare, tris – sau. Dvaras kap sunyka, tai lika tik vardas. Dabar tik vieta vadinama Dvaraviete. Saka, dvarinykas buva totorius. Žydų tik parduotuvės ir smukłė paskui buva. Kaime buva 28 sodybos, abiem kelia pusėm aja kaimas. Vytautas Langevičius
Seniau ėja kelias ne visai čia, kur dabar. Buva prūdas. Saki, tį paskendi jaučiai su visais pakinktais. Kitoj Lankučia sodybos pusėj stovėja balos, plovai, dar ilgai tį niekas neauga.Vytautas Langevičius
Klony buvo bala, nedidelė, bet labai gili. Važiavo panelė totoraitė nuo kalno su karieta, tai arkliai pasibaidė ir lėkė ton balon tiesiai, nesustojo. Taip ir nuskendo su visa karieta toj bedugnėj. Ją vadina Akimi. Aldona Skorupskienė
Geibonių salos po vandeniu, Urbona salos tik kalnas likis, valdiška miška irgi kalnas likis. Ieva Piraškevičiūtė Mikaliūkštienė
Geibonyse yra Balno kalnas. Sako, tenai palaidotas turtingo žmogaus labai gražus, auksu kaustytas balnas. Tas žmogus buvo totorius. Jis turėjo dvarą Geibonyse. Dar žymės yra. Sako, čia Vytauto laikais buvo totorių dvaras – Totorščizna. Aldona Skorupskienė
Prancūzai kap ėja mūs kraštu, tai pameti auksini balnu. Užkasi kalne, tai dabar tas kalnas vadinas Balna kalnu.
Tį pušyne, an Sabonia ainant, an tokia trikampia yra kapčius, tai tame kapčiuj žmonės auksa ieškoja. Domicelė Suslavičiūtė-Pliskauskienė

Senos kapinės
Kadaise, seniai, pasakoja, Napoleona kareiviai buva sukavoti an kalnelio palei mišku. Tai paskui ir kaimas laidojos tenai, senos tį kapinės. Andrius Vankevičius

Akmuo lova
Palei mišką prie keliuko stovi didelis akmuo, vadino lova, mes vaikai ty gulėdavom. Vytautas Vankevičius
Akmuo-lova. Yra akmuo, toks lyg lova, an kelalia in mišku dabar jis guli. Vaikai mes an jo lyg lovoj gułėdavam, dabar jį nustūmi toliau.
Akmenų daug ir didelių buva, ale Beržinskas akmenis skaldi. Iškala skyłi, tadu geležinius klynus instata ir kuvalda iš viršaus kap kirs, tas ir sutrūksta, lyg va kap medis, sakytum. Paskui dari bortus, stati tvoras. Gyrnas kali Girnakaliuose. Beržinskas padari gyrnas ir man. Malim namie. Andrius Vankevičius

Plėšima raistelis
Už profilaktoriumo miške yra toks Plėšimo raistelis, toks pelkynas, tai ty velniai veisiasi. Kai naktį pro tą raistelį kas važiuoja, tai užpuola ir skuta žmogui barzdą. Seni žmonės pasakojo, kai dar barzdoti vaikščiojo. Vladas Dubosas
Žydai kap važinėja po kaimus su prekėm, koki tai plėšikai toj vietoj žydu užmuši ir pakavoja. Tai ty pradėja vaidentis, ir raistelis pavadintas Plėšimų vardu.
Kartu nuog miška pro Plėšimų raisteli važiava žmogus, lakia grait, žiūri – aplink tik kibirkštys nuog akmenų skyla, jis jau visai be ratų. Tai an ašių net namo, an kiema inlėki, kap ko tai isiganda.
Miške, ainant’ an profilaktoriuma, yra raistelis. Kadaise vienas žmogus nakti nuvažiava su arkliu tį pasivogt’ medi, ba miškas dvarui priklausė. Tai pjauna pjauna medi – tik žiežirbos tykšta, nieka nepadara. Tai paskui, jau ryte, nuveina pažiūrėt’, kas čia buva. Ogi, saka, akmuo pjautas, samanos pjūklu išdraskytos, nuzulintas akmenia šonas. Vytautas Vankevičius

Girnakaliai
Girnakaliai, girnų kalėjų kaimas, istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVI a. pabaigos. Jo visi gyventojai išmirė maro metu, vėliau vietovė buvo apgyvendinta, tačiau girnų kalimo cehai jau nebuvo atstatyti, gal atsirado daugiau malūnų, nors vietovėje yra randami ir didžiuliai malūnų akmenys ir krūvos nuolaužų, kurias sėkmingai panaudojo pastatų pamatų statybose šiuolaikiniai gyventojai.
Dėl Besenio ežero pakrantėje esamo Pėduotojo akmens ir čia stovėjusio Pamergės akmens ir sakmės apie Besenio ežero kilmę gali būti dar senesnės kilmės. O.Š.

Vietovardžiai
Alksnyna pieva, Apie kryžiakelas, Apie dzieda kluoną, Apie pirtį, Apie kapines, Apie Mykolo grūšią, Aukštėjas, Aukštūjėlės, Aukštašilys, Beržyna kalnas, Besenis, Buliaus delenka, Būdełė, Didelis alksnynas, Didžia bala , Duobytė, Galai, Gali tvoros, Gineinė, Girnakaliai, Gojelis, Ilgas ragas, Kačerga, Kapinės, Kelnės, Kemsynė, Klampioji, Kudriukas, Kurnakalnis, Leškinės revelis, Lesesekai, Melnyčia, Mykoliuka revas, Pasėdės, Parevė, Pakapinių balałė, Pasėdia balałė, Pali didžią balą, Pavarnapušis, Pamergės akmuo, Po šarkine, Po beržais, Revas, Revelis, Salošiai, Salaitė, Siaurukai, Šilalis, Skarełė, Skersiniai, Tarp upių, Telednikėlis, Upelis, Užrevė, Užusienis, Užkutris, Užkutria pieva, Už daržų balałė, Už ežera alksnynėlis, Vilanas, Vidukelė, Vidulaukis. Jonas Žukauskas
Čia, mūsų sodyboj, senovėj buva koki tai labai dideli gyrnų kalima cechai. Dar dabar visur mėtasi girnapusių skeveldros, daug jų sudėjam pama­tuosna. Saboniai kap kasi tvenkini, tai iškasi net malūna gyrnų akmeni ir mažesnių… Vincas Lankas
Girnakaliuose buva gatvinis kaimas. Per jį aja kelias nuo Abromiškių an Semeliškių. Vienam gatvės gale buva dideli mediniai vartai ir kitam. Kai grafas važiuoja an Semeliškių, tai jis turėja dideli botagu. Kai pliaukš­teli tuom botagu, tai garsas toks stip­rus, kap šautų. Vaikai tuoj užgirsta ir lakia atidaryt’ grafui vartų ir kitan galan. Grafas vis duoda vaikam saldainių ar baronkų, tai jiej ir laukia, kadu važiuos. Sofija Neimantienė

Novočizna
Vietovardžiai
Buvo Akelė, Apie Geibonių rubežių, Apie Kurkaučiznos rubežių, Aukštėjas, Balnas kalnas, Barsuka pievelė, Bendrinė, Citnašalis, Dubuklis, (ežeras) Dubuklis (kalnas), Ilginės, Ilginių balałė, Jagudų pievos (dalis), Leškinė, Novičizna pirma, Novičizna antra, Pirties pievełė, Rizgabalis, Sala, Senas daržas, Užsienis, Vynapievis, Vynaraistis, Velniaraistis, Vynaraisčia kalnas. Jonas Žukauskas ir Andrius Sabonis

Sabonių giminė
Saboniai buva iš kažkur atsikėlę į Geibonis. Gyvena Geibonyse, paskui jau statėsi namus vadinamoj Novočiznoj. Kur Sabonių sodyba buva miškai, tai jie pigiai pirka, paskui karčiavoja, degina kelmus, davinėja žmonėm kirstis kelmus ir vienkiemy jau statėsi šitą namą, jau buva „valnasta“, tai nešė, pjovė… Jų prodiedas buvo gal 2.24 metro ūgia, pas mus namas buva, tėvas pasakoja, apie 2. 26 metro, tai jis kai aina, tai plaukais lubas braukia.
Trobas iki langų statė ąžuolais, Daržinėlės miške kirta. Vaclovas Kanapka
Saboniai statėsi namus Novočiznoj, jie gyveno pasiturinčiai. Tarnų neturėjo, bernus gal ir samdė, bet patys buvo labai darbštūs. Vienas sūnus, sako, dirbs dirbs vienais­ arkliais, paskui juos paleidžia, pasiima kitus ir vėl dirba. Turėjo daug arklių, šunų irgi buvo daug. Vanda Baliūnaitė-Šumskienė
Saboniai buva labai dideli ir stiprūs vyrai – ir diedukas, ir prodiedis, kiek žmonės atsimena. Važiuoja žmonės uždarbiaut’, veža mišku, rąstus iš Aukštadvaria, Pagrandos. Boleslovas Pruskas
Pas Sabonius labai auga grikiai, viri grikinius kleckus. Saka, Sabonis turėja labai geru apetitu, valgi labai daug. Mum davinėja pievų palei juos, aidavam šienaut’, tai vaikai vis bijojam senia, jį visi raganium vadina. Vasaru per pačius karščius jis vaikščioja su čebatais, tei čebatai net sudžiūvį, ale vistiek nenusiauna. Apsirengis su lininiais baltais marškiniais, juosta susijuosis, su skrybela, o boba su tokiais andarokais. Marškinių rankovės apsiūtos tokiais dantukais, priekij krūtinė visa išdirbta, išsiuvinėta, an juostos du kutosai, susiriša ir aina. Ale jeij net negrėbia tep kap mes, aina susilinkį, dar su ūsais, tai ir vadino raganiais. Marijona Suslavičiūtė Markevičienė

Dubuklio ežeras
Gal užtat Dubuklis, kad jo vakarinėje pusėje yra labai aukšti krantai, jis labai gilus ir iš jo išteka upelis, bet neįteka, todėl reikia manyti, kad yra maitinamas iš giluminių šaltinių. Rytinėje, pietinėje pusėje labai užžėlęs pelkėmis, tarp miškų. Šalia Dubuklio yra senosios Geibonių kapinės, vadinamos švedkapiais. Visas aukštas kalnas. O.Š.

Akmenys
Akmenėlis su mergaitės pėdela palei ažeru visųlaik buva. Palei Katulių sodybu.
Kaimynė pasakoja, kad kadaise čia gyvena mergaitė su berneliu. Paskui bernelis išėja karan ir negrįža. Mergaitė kiekvienu vakaru, kai saułė laidosi, aidava an šita akmenėlia ir stovėdava, laukdava sava bernelia. Taip ir lika pėda akmenyje. Vincas Lankas

Akmuo su pėdomis
Girnakaliuose akmenų daug visokių didelių, dvi pėdos an vieno didelio akmens stovėjo. Aldona Skorupskienė

Pamergės akmuo
An kalna stovėja didelis akmuo, jį ir visu kalnu vadina Pamergės vardu. Saka, kap tai tį pamergė užsimušė ar jų prakeikė. Vincas Lankas
Gyveno Girnakaliuose labai pikta moteris. Ji turėjo dukterį. Duktė norėjo eit į pamerges, motina užsispyrė neleist, susipyko abi. Tada motina ir sako: „Kad tu akmeniu pavirstum!“ Ir pavirto. Kaip lėkė per kalną, taip ir sustingo.
Ilgai stovėjo tas akmuo, aukštas toks, kaip žmogus. Neseniai suskaldė Giraitis. Sako, kelią tiesė, o gal statė ką. Bronė Bičkauskienė. Pateikėja padavimą girdėjo iš anytos.
Girnakaliai – miškas. Beržyna kalnas buva apaugis mišku. Karčiavoja – medžius pjovė, kelmus rovė, norėja žemės daugiau. Tį buva Pomergės akmuo ir daugiau didelių akmenų.
Saka, važiava vestuvės, ir kai juos tį užkeikė, tai ir pavirta akmeniu – lika Pomergės akmuo. Ona Petkevičiūtė-Karpavičienė

Pamergės kalnas
Važiava vestuvės. Nuo to aukšta kalna išnešė arkliai ir tį užsimušė pomergė. Tai ir praminė Pomergės kalnu. Elena Dubosaitė-Pliskauskienė. Kalbama apie tą pačią vietą, kur buvo Pamergės akmuo.

Besenio ežeras
Seniau, kap žmonės šnekėja, Besenia ažeras buva aukštai an kalna. Vienųkart kila štormas (viesulas), tai ažeras pakila ir kap ėja žemyn, tai išgraužė tokius griovius, kad net dabar jiej stovi. O toj vietoj, kur jis buva, lika tik pelkynai, ir dabar tį ­išeit’ ­negalima, tį tik viršus užaugis, užsitraukis, o apačioj tį liūnas. Vadina Velniaraisčiu. Vincas Lankas
Pro mumį iš raistų ir dabar teka upelis. Viršuj ty an kalna yra Velniaraistis, tai ty niekas nepraeina. Kas tik nuveina ar grybaut’, ar ko, tai suka ratais ir niekap neišeina. Vis gryžta ir gryžta atgal’. Visi šitu žina, ty lyg kas monus pałaidžia, niekaip išeit’ negalima. Užtat ir vadina Velniaraisčiu. Ieva Piraškevičiūtė Mikaliūkštienė
Kūdrelis – Girnakalių kaimo vakarinėje dalyje. Krantai žemi, apaugę medžiais. Iš vakarų priei­na Šarkinės miškas. Šiaurėje išteka upeliukas link upelio, įtekančio į Orio ežerą.

Šarkinė
Vietovardžiai
Buva vietos – Balciukiškis, Baltaraištis, Degcernia, Dvišakis, Gale skynima, Mažylis, Pašilė, po Puikinu, Prūdapievė, Po kryžium, Ragas (Kazlausko), Šarkinė, Dvarčius, Šarkinė (laukas), Šilainė, Upelis, Ūžuolapievė. Aleksius Sinkevičius. Šarkinė – labai graži vieta.

Kiemavietė buva Šarkinė, ty kur dabar vaikų sanatorija, kur link saliukės dabartinės, tenai buva neužtapyta. Buva Puikina pieva, upė ty tekėja Gražialiauka, šaltinių visur pilna. Buva Puikina ežeras, Puikina sala. Pranas Sinkevičius
Kai buvau maža, atsikėłėm gyvent’ Šarkinėn. Ty buva dideli miškai, ąžuolynai ir kalnas vadinosi Ąžuolynė. Tėvas pirka skynimus, pastatė namus, išplėši žemi ir apsigyvenam an to kalna. Stasė Binkevičiūtė-Urbonavičienė
Šitam raiste medžiai labai ­gyrgž­da, per pirmas šalnas naktim labai gyrgžda. Saka, senovėj, kai senosios Kučinskienės baba dar buvo jauna panełė, buvo didelis maras. Visi aplink išmirė, jau nebuvo kam ir laidot’. Tai tik susukdavo lavonus marškosna ir nunešdavo raistan, liūnan inmesdavo – šitaip juos laidoja. Tai dabar ty jų dvasełės ir gyrgžda medžiuose, ale dabar jau ir raistas baigia užaugt’.
Mana baba buva stipri, jauna mergina ir tą marą pergyvena, lika gyva, ją vadino Marija. Saka, kad an dirvonėlia šalia bažnyčios buva seni seni kapeliai, jau jų niekas nemena. Girdėta iš senosios Kučinskienės.
Tėva brolis, būdamas vaikas, supasi pas Naruši klojime, klojimas buva labai didelis, supynės aukš­tos, jis buva drąsus, insisupa net po kraigu, supynės, kas tai, sugeda, jis an rūstų šalinės nukrita, iš burnos kraujas pasipyli. Nuo to ir buva nesveikas. Paskui buva muzikantas, grajina su smuiku, niekur nesiskirdava su smuiku, buva linksmas. Paskui jis išvažiava Amerikan, dirbt’ negalėja, tai isiveži smuikeli, saka, kapinių sargu ty buva, nesunkiai dyrba, šeimynos neturėja, gyvena vienas, neapsivedi. Janina Jakelytė Petkevičienė
Gražialiauka aja iš šaltinių, iš abiejų pusių buva dideli krantai, aukšti, statūs. Nuo Abromiškių aja, nuo Oria ažera, susivingiuoja, aina net in mumį, krantai baisiausi.
Mūs pievos, Kazlauska žemi, viskas jau po vandeniu. Mes ty gyvenam dar prieš ainant’ an sklypų, mana tėvas Aleksas ir jo brolis Zigmas, Šarkinėj an kalniuka, ty miška nebuva,dabar tik saliukė lika. Puiki graži vieta.
Čia irgi atsikėłėm gražion vieton. An sklypų kai ajam, čia žemi atmierava. Tėvas jau čia statėsi. Buva medžių, buva pievų, gyvulių. Dar saloj yra sebentų likį. Kaime gyvena Jakeliai, Kazlauskai du, Greželiai, Pučai, Sinkevičiai, jau – mes. Urbonavičiai, kur dabar an kalna, tai atsikėłi iš kur tai, grafienės mišku pirka, pjovi, išdirba žemi. Pranas Sinkevičius

Pakalniškės
Pakalniškės tai nuog senų laikų. Pas manį, mana lauke yra senos kapinės. Kadaise keliu žvyrava, ėmi žvyru, nu duoda tau kiek metrė kelia nužvyruot’, tai pradieja mūs kalne imt’ žvyru. Kai pradieja kast’ – vieni kaulai. Atvažiava kas tai, uždraudi kast’. Senos kapinės, łantu pastati. Kadaise aja vieškelys ir aja gyvenvieti pagal jį. O kai aja an sklypų, tai isimėti kas kur. Vytautas Tamkevičius
Čia, Pakalniškėse, tai seniai gyventa, yra treji kapai, buva va an kalniuka, kiti toliau an kalniuka kairėj, va ty ir kur dabar laidojasi. Senų niekas jau nežinoja, ale kai prie kolūkia pradėja art’ šitu kalniuku, tai išverti kaulų. Pilna buva, vaikai žaizdava, galvų… Tai palika. Paskui pastati ženklu – senkapiai. Buva, saka, atskirai baudžiaunikų kapai, buva atskirai laisvų valstiečių kapai. Lionginas Sakalinskas
Laukai – Alksnia kalnas, Pajaurė, ty upelis, Dirvonas – ganyklos, Raginiškės, Meškalaukis, saka, kadaise ty mati mešku, Vargūkalnis, Marudiškės. Yra Skynimų ežeras. Lionginas Sakalinskas

Puikino ežere

Puikino ežere

Gyvena Baranauskas, Alšiauskas, Janulevičius, Nenartavičiai 3, Makarevičius, Šeštokas, Skorubskas, kitoj pusėj – Valentavičiai 2, Vogurskas, Bagaliūnas, Dalidavičius, Šums­kas, Slavinskas, Česlauskas, vėl’ Nenartavičiai, jų daug buva, gal 5, gal daugiau ir daug Jonų, tai turėja visokias pravardes. Buva Liubinecas, Percas, Tamošiukas, Liaušys, Kazaroga. Lionginas Sakalinskas
Kaime buva didelis, virš 50 sodybų. Namas prie nama, stovėja galu in gatvi, ūkiniai – už namų, atokiau stovėja klojimai. Buva ir po vienu stogu pirkia ir tvartas, ir pavietkas malkom gale, gerai, netoli ait, ale jei gaisras… Lionginas Sakalinskas
Kaimas visu žemi turieja šniūrais. Šniūrai buva nelygūs. Kas daugiau žemis turieja, to ir šniūras platesnis, kas mažiau, to visai siauras. Tai, saka, suveina visi, buva seniūnas, tai pasitaria kur ką tais metais sies, kur bus ganyklos, viskas. Šniūrai buva labai toli, kol nuvažiuoji, nuveini kokius 3 kilometrus reikieja vaikščiot’, toli gyvulius gint’. Skerdžius gani. Buva kaime tvoros. Ryte skerdžius kaime gale tik užtrimitava, tai visi išvara sava gyvulius an gatvis ir vara ganyklon. Ir vaikai gani. Ir aš ganiau. Skerdžius botagu atpildava, jei neklausai. Kaimas didelis, gyvulių daug, perei­na gatve, jei po lietaus, šlapia, tai tokis purvynas, pereit’ nemožna.
Menu, dar pjovi su pjautuvais. Ir vyrai pjovi. Toks Grigonis pjovi ir kiti. 120 pėdų buva norma su­pjaut’ per dien. Avižas tai šienava, su dalgim pjovi. Su pjautuvu – gražiau, sudėta po 60 pėdų, nu kapa skaitėsi. Sakydava, po dalgiu iš kapos 50 kilogramų, nu centneria neprikulsi, o pjautuvu pjaunant’ – prikulsi. Dar šiaudais gi dengi stogus, tai pėdai gražiai sudieti, tik iškrata ir deda kūliukais, dengia stogus, gražu žiūriet’. 50 metų išlaika tokis stogas.
Mana tėvas Sakalinskas buva užkurys, jis atėja žentuosna iš Geibonių kaima. Lionginas Sakalinskas
Sabonis buva kilis iš Geibonių, tenai buva daug Sabonių, trys broliai buva, jiej grafui Pliateriui veži mišku, pjovi, stati ką tai, grafas atidavi žemi, Užumiškes kai dalina, paskui važiava Amerikon, dar pirka, turieja daug žemis. Jiej buva virš dviejų metrų ūgia, juos vadina Dzidziuliai. Jei kas klausia, kur buvai, tai sakydava „Pas dzidziulį“.
Čia kaimynystėj sodyba buva, miškelis, žmonys gyvena, buva toks Sedlevičius, kilis iš Žuvyčių, tai jis saka, grįžis iš Argentinos, apsigyvena pas tokią Černiauskaitę, gyvena, gyvulius laiki. Ūkį gražų turėja, tai kai tvėrisi kolūkiai, saka, jisai išprotėja, kaip tai, neišlaiki. Jadvyga Ratkevičiūtė
Per mūs kaimu važiava vyskupas an Semeliškių. Palei keliu vyrai padari tvoras, sukalė iš lentučių, moterys išdieja gėlėm, apkabina, lydieja vyrai, apjuosti rankšluosčiais, sutika ir lydieja per kaimu. Kiekvienas prie savo trobos kabina paklodes su šventais paveikslais, visa šeimyna sustoja palei tvoru. Mūs kaimas labai didelis, tai buva sustojimas dvejose vietose, abiejose vietose buva sustojis vyskupas, sakė pamokslą, jis važiava su tokia papuošta mašina. Gerai menu, jau buvau panełė. Važiava ir prezidentas Smetona. Du kartus. Sutikom irgi su visom iškilmėm. Važiava irgi su mašina. Žmonės buva suvažiavį su arkliais, išpuoštais žvangučiais ir jį lydėja per kaimu. Ir ­Smetona buva sustojis, šnekėja, sveikina. Dar paauglė buvau. Stasė Grigonytė Tamkevičienė

Užumiškės
Užumiškij irgi buva vardų – Citnašalis, Citnašalia raistas, Giedrabalė, Jarmavos kalnas, Jarmavos raistas, Jagudos pievos, Karajimraistis, Lapių kalnas, Pajaurinės, Užumiškės. Pasakojo Vyšniauskas

Pjauna su pjautuvais

Pjauna su pjautuvais

Užumiškės – Andrius Vankevičius mini kažkokį dvarą, gal buvęs palivarkas, dabar tenai elektrėniečių sodai.
Šaltinių miškas, jame yra išlikusių šaltinių, mėgiamas poilsiautojų.
O palei Šaltinius tai buva Auksažieris, Aukštašilys, Brusavas tiltas, Cibukalnis, Čigonai, Daržas, Didžia bala, Ažera kalnas, Gilakampis, Ilgas raistas, Kermošaitis, Kielinė, Lavėlas, Melnyčėłė, Povaraistis, Povakalnis, Pušyna kalnas, Pievagaliai, Pelėdos galva, Samanynas, Sałałė, Šaltiniai, Šaltinėlis (tarp Lavėlo ir Pievagalių), Šaltinėlis (tarp Vartų ir Gilakampia), Vilkagalis (vilka duobełė), Vartai, Zaizdroscis (prie jo vaidenasi), Žalias kalnas, Žagarinė. Aleksius Sinkevičius
Visur buva labai daug šaltinių, iš jų slanka jaurė, rudė, užeik – ir supasi. Iš Užumiškia, iš Pakalniškių, iš Skynimų aja griovys (upelis). Kadaise per potvynius krantai išvirsta apie 50 metrų pločia. Buva Skynimų revas, Stulgia revas. Andrius Vankevičius
Kur dabar Šaltinių miškas, ty buva Greževičiaus dvaras, turėja 80 hektarų žemės, nor ir raistai, žemė nekokia, ale daug. Miška tenai tada nebuva, tik raistai, eidavam uogaut’, girtuoklių, mėlynių. Jiej buva turtingi, laikė 4 arklius. Jonas Pinelis
Kur dabar salos, buva Greževičia miškas, pusiasalis apie 30 metrų pločia. Kap vandenį pakėłi dešimt metrų, tai kalnelių viršūnis ir lika salom. Didžiojoj saloj ir dabar likį šaltiniai. Prieš apsemiant’, kap žemi lygina, kap pajudina su buldozeriu, tai nuvėja smėlis, užplauki. Atroda, smėliukas, ale atsistok, pabandyk, tai keturiom roposi. Visur klimpsta, grimsta, gali ir intraukt’. Dabar tos vietos po vandeniu, šaltinių tenai buva daug. Karvės ganėsi, tai viena inlinda, negałėja ištraukt’ – plavūnas. Vytautas Vankevičius

Saulėtekio šaltinis
Svarbiausią vaidmenį atlieka saulė, jos judėjimo kelias, tekėjimo ir laidos akimirkos. Saulėtekis, be jokios abejonės, yra gimtis, saulėlydis – mirtis. Perėjimas iš vienos erdvės į kitą (pirmiausia iš gyvųjų pasaulio į dievų ir mirusiųjų arba atvirkš­čiai) vyksta šviesai silpstant, o tamsai stiprėjant arba atvirkščiai. Be­sileidžiančios saulės prašoma nešti linkėjimus mirusiems artimiesiems, užkalbėjimai veiksmingi juos atliekant saulei tekant arba leidžiantis, gyvybės daugėja saulėtekio metu prausiantis į rytus tekančiu šaltinio vandeniu. Iš enciklopedijų
Buva ir gydomas šaltinis, ale jau tiktai senos moterys šnekėja. Dabar niekas juom jau nesigyda. Iš to šaltinuka išteka upelis, in rytų pusi bėga, tai jis likis. Jo nesunaikina, nuog stataus kalna teka vanduo in rytus. Vytautas Vankevičius
Geibonių salos po vandeniu. Urbona salos tik kalnas likis, valdiška miška irgi kalnas likis.
Greževičiaus saloj dar yra likis šaltinis, iš jo vanduo bėga rytuosna. Seniau žmonys šnekėja, kad labai sveikas vanduo, kap prieš saulį bėga. Ty yr ir upelis. Buva ir daugiau šaltinių, ale užtapyti, dabar vanduo. Ieva Piraškevičiūtė-Mikaliūkštienė
Apylinkėse yra Geibonių, Jagudėlio, Kūdriuko, Šeiriškių ežerėliai, iš Dubuklio tekantis bevardis upelis.
Vietovės – Mackūniškės, Toleikiai, Šeiriškės, Pipiriškės.

Skynimų ežeras
Krantai aukšti, tik pietvakarinis ir pietrytinis žemi ir pelkėti, apaugę krūmynais. Aplink ežerą plyti pievos. Pietryčiuose per pelkę įteka upeliukas iš Naručionių ežero, pietvaka­riuose išteka bevardžio upelio intakas.
Prie ežero įsikūrę Naručionių,  Skynimų ir Pakalniškių kaimai.

Naručionių ežeras
Rytinis ir pietinis krantai aukšti, vakarinis – žemas ir pelkėtas. Krantai vietomis apaugę medžiais ir krūmais. Aplinkui plyti pievos. Šiaurėje išteka upelis link Skynimų ežero. 
Prie ežero įsikūrę Naručionių ir Matukiškių kaimai.
Pakalniškių ežeras  į vakarus nuo Naručionių kaimo. Krantai žemi, pelkėti, tik vakarinis krantas aukštas. Aplinkui plyti pievos ir dirbami laukai. Šiaurės rytuose įteka upelis iš Skynimų ežero, pietryčiuo­se išteka upelis.

Kapšių ežeras 
Rytinis krantas aukštas, pietvakarinis žemas, pelkėtas, apaugęs medžiais ir krūmynais. Aplinkui plyti pievos. Vakaruose išteka upeliukas. Šalia įsikūręs Kapšių viensėdis ir Rusakalnio kaimas.

Vietovės
Skynimai, Naručionys, Ma­tukiškės, Rusatiškės, Kapšiai.

Pipiriškių piliakalnis

Pipiriškių piliakalnis

Pipiriškių piliakalnis

Dar vadinamas Pasamanė, Juo­dasis kalnas, Juodkalnis.
Seni žmonės pasakojo, jog šalia kalno kadais didelis kaimas klestėjo. O pro kaimą vieškelis vingiavo. Ir keliavo tuo vieškeliu daugybė žmonių, jojo raiteliai, vežimais važiavo pirkliai. Vienas pirklys iš svečios šalies apsistojo šalia to kalno, pasistatė margaspalvę palapinę ir ėmė žmones monyti įvairiais, neragautais prieskoniais. Ir mainė žmonės į prieskonius, ką tik turėjo, kvepėjo kaimas pačiomis mandriausiomis žolelėmis ir pagardais. Tik nepavyko pirkliui parduoti vieno labai jo krašte mėgiamo prieskonio. Palaižydavo jį žmonės ir spjaudavo lauk, nors ir kaip pirklys įtikinėjo, jog tai pats geriausias prieskonis jo krašte. Iš sielvarto barstė pirklys savo prekę ant to kalno ir šaukė: „Juk tai pipiras pipiras“. Tai žmonės nuo to sykio ir pavadino kalną Pipiriškių, mat ten pilna tų pipirų buvo pribarstyta. Iš enciklopedijos
Piliakalnis įrengtas slėnyje tarp Pasamanės ir Purvio ežerų esančio­je atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 62×48 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusiu viduriu. Joje yra kultūrinis sluoksnis, kuriame ras­ta brūkšniuotos, grublėtos ir gludintos keramikos, Djakovo tipo svorelis, kelerios trinamosios girnos. Šlaitai statūs, 10–11 m aukščio, viršutinėje dalyje lyginti, padengti kultūriniu sluoksniu.

Strėvininkai (Akmeniniai)
Pasamanės, Purvio, Gilūšio ir Strėvininkų ežerų apsupty yra senieji vadinami Akmeniniai Strėvininkai.

Gilūšis 
Krantai aukšti, apaugę medžiais. Iš pietų ir rytų prieina Gilūšio miškas. Šiaurinėje pakrantėje plyti pievos ir dirbami laukai. Rytuose įteka upelis iš Strėvininkų ežero, šiaurės rytuose išteka upelis link Užpurvio ežero. Šalia įsikūręs Belezų kaimas.

Pasamanės ežeras 
Krantai žemi, plačiai užpelkėję, apaugę krūmais. Aplinkui plyti pievos. Į šiaurę ir vakarus nuo ežero įrengti golfo laukai, pietinėje pakrantėje stūkso Pipiriškių piliakalnis. Pietvakariuose išteka upelis link Užpurvio ežero. 

Strėvininkų ežeras
Šiaurrytinis krantas aukštas, kiti krantai žemi, daugiausia pelkėti. Pa­krantėse auga miškeliai, plyti pievos ir dirbami laukai. Šiaurės vakaruose išteka upelis link Gilūšio ežero. Šalia įsikūręs Strėvininkų kaimas.
Strėvininkai pavadinti nuo ežero vardo, netoli ežero buvo.
1824 m. Strėvininkų dvare kuliamajai sukti imtas naudoti vandens ratas – pirmasis mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje. Vaclovas Eimontas
Strėvinykų dvaras buva prie vieškelia, menu jis priklausė Gluckui Florijonui. Jis gyvena Vylniuje, buvo koks tai ar profesorius ar kas, jis čia negyvena. Dvaru buva padovanojis savo broliui Antanui Gluckui.
Buva akmeninis pastatas – kluo­nas, daržinė, tai iki viršaus akmenai, netašyti, neskaldyti. Dvaras buva iš plytų pastatytas, tokių raudonų, didelių, dabar tokių nėra. Tokia graži pobūvių salė, durys išdirbta, viskas sunaikyta. Tvenkinys buva iš akmenų išmūryta. Auga 6 aglės, lubinai visokių spalvų, žydėja jazminai, špireikos. Sodas buva. Mašinų tai neturėja, važinėja žirgais, važiava Vievin bažnyčion, apie 12 – 13 kilometrų. Dar buva kitas ažeras – Katiliškių kaime, a Jacinevičiai kur gyvena – Zapurvės ažeras. Yra piliakalnis. Strėva, upė tai prie Pastrėvia, Strėvininkai nuošalėj, ne an Strėvos, toliau. Yra toks gražus kalnelis už Daniliškių, tai saka, karei­viai jį kadaise supyłi. Nabaraučiznoj irgi buvo medinis dvarelis. Marijona Tamkevičiūtė Makarevičienė
Tėva seseris gyvena Strė­vinykuo­se, namai buva dviejų aukštų, sodai dideli, tvartai akmeniniai, mūryti, ažeras. Jos, tetos vyras buva savanoris, tenai žemis gava, toks Gudelis, jau miris. Ty dvare irgi stogas buva kai skrybełė tokia, tai vadina Skrybėlia dvaras. Apvalus stogas, tai sakydava, Kepeliuša dvaras. Lionginas Sakalinskas
Nabaraučizna, buvo koks tai dvarelis, jį mamos tėvui Virpšai buvo davęs Strėvininkų savininkas Gluckas. Namas buvo labai didelis, langų daug, šiaudinis stogas, troba įlindus in žemę, žema. Tenai buvo Sausaraistis, didelis raistas. Aldona Turevičiūtė Eimontienė
Vietovė labai ežeringa, joje telkšo ežerai:

Meičiškių ežeras 
Vakarinis krantas aukštas, rytinis – žemas. Šiaurinis ir rytinis krantai apaugę medžiais ir krūmais. Aplinkui plyti pievos, tik šiaurinėje pakrantėje auga miškelis. Rytuose išteka upelis (Antabrasčio intakas, Elektrėnų marių baseinas). Šalia įsikūręs Meičiškių kaimas.

Katiliškės ežeras
Šiaurvakarinis krantas aukštas, rytinis žemas ir pelkėtas. Iš rytų prieina Rusakalnio miškas. Šiaurinėje ir pietvakarinėje pakrantėse auga miškeliai. Ežeras nenutekantis. Prie ežero įsikūręs Katiliškių kaimas.

Pasamanės ežeras 
Krantai žemi, plačiai užpelkėję, apaugę krūmais. Aplinkui plyti pievos. Į šiaurę ir vakarus nuo ežero įrengti golfo laukai, pietinėje pakrantėje stūkso Pipiriškių piliakalnis. Pietvakariuose išteka upelis link Užpurvio ežero.

Užpurvio ežeras
Krantai žemi, plačiai užpelkėję. Aplinkui plyti medžiais ir krūmais apaugusios pievos, dirbami laukai, į šiaurę – įrengti golfo laukai. Šiaurės rytuose įteka upeliukas iš netoliese telkšančio Pasamanės ežero, šiaurės vakaruose išteka upelis link Elektrėnų marių intako Antabrasčio. Kiek atokiau į pietus įsikūręs Strėvininkų kaimas.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1