Etatinis apmokėjimas sukėlė sumaištį

Virginija Jacinavičiūtė

Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius (dešinėje) sako, kad didžiulis kliuvinys sklandžiai įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą tapo vadovų negebėjimas tinkamai atlikti administracinį darbą, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dž. Dagys (kairėje) sako, kad Elektrėnų savivaldybės mokyklose naujas apmokėjimo modelis įvestas gana sklandžiai

Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius (dešinėje) sako, kad didžiulis kliuvinys sklandžiai įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą tapo vadovų negebėjimas tinkamai atlikti administracinį darbą, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dž. Dagys (kairėje) sako, kad Elektrėnų savivaldybės mokyklose naujas apmokėjimo modelis įvestas gana sklandžiai

Švietimo sistemos pertvarkos griausmų aidas pasiekė ir Elektrėnus. Pastarosiomis sa­vaitėmis Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius domėjosi, kaip Lietuvoje sekasi įvesti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. A. Jurgelevičius apsilankė keliose šalies mokyklose, taip pat Elektrėnų meno mokykloje bei Elektrėnų švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Džeraldo Dagio kabinete, kalbėjosi su Vievio meno mokyklos mokytojais. Įspūdžiais iš susitikimų A. Jurgelevičius dalinosi socialiniuose tinkluose. Pasak A. Jurgelevičiaus, reforma atvėrė daugybę problemų mokyklose, kurios kyla dėl vadovų negebėjimo tinkamai atlikti administracinį darbą.

Elektrėnų meno mokykloje
Rugsėjo 27 d. Audrius Jurgelevičius lankėsi Elektrėnų meno mokykloje bei dalyvavo administracijos ir mokytojų diskusijoje dėl tinkamo teisės aktų taikymo įvedant etatinį darbo apmokėjimą. Susitikime buvo sutarta, kad vadovas privalo mokytojų darbo krūvius nustatyti laikantis teisės aktų bei derinant su kiekvienu mokytoju. „Iki vidurnakčio likus porai valandų visi mo­kyklos moky­tojai galėjo ramiai ilsėtis – skaidriai sudėliojus jų etatų valandas, daugeliui buvo suskaičiuo­ti keliomis dešimtimis eurų didesni atlyginimai“, – komentavo A. Jurgelevičius.
Tačiau kitą dieną mokyklos administracija, pasitarusi su Elek­trėnų švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Džeraldu Dagiu ir specialistėmis, nutarė atlyginimus skaičiuoti pagal anksčiau nustatytą formulę ir pranešė mokytojams, kad vakarykščiai susitarimai negalioja. A. Jurgelevičiaus teigimu, Meno mokyklos administracija prieš vasaros atostogas mokytojams pasiūlė turėti daugiau kontaktinių pamokų, todėl buvo priimta daugiau mokinių. Tačiau didesnis mokinių ir kontaktinių valandų skaičius gerokai didina išlaidas mokyklos ugdymo planui įgyvendinti, o tai neleidžia tinkamai skaičiuoti mokytojų etatų, aiškino A. Jurgelevičius. Kas vyksta Elektrėnų meno mokykloje, kaip sprendžiamos ten susidariusios problemos, klau­­sėme Džeraldo Dagio.
„Rugpjūčio mėnesį Elektrėnų meno mokyklos vadovas su mo­kytojais aptarinėjo klausimus dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo. Taip pat, kaip ir kiekvie­nais metais, derino su mokytojais kitų darbų (veikla darbo grupėse, komisijose, metodinė veikla ir kt.) pasirinkimą, t. y. buvo leista mokytojams patiems, įsivertinus savo kompetencijas ir gebėjimus bei galimybes, pasirinkti darbus (funkcijas), susijusius su veikla mokyklos bendruo­menei vykdyti. Atsižvelgdamas į finansines galimybes, esamą ir naujai priimtų mokinių skaičių, praeitais mokslo metais turėtą mokytojų darbo krūvį bei atlyginimą ir mokytojų pasirinktas veiklas bendruomenei, mokyklos direktorius su kiekvienu mokytoju individualiai aptarė jiems siūlomą darbo krūvį, pateikdamas sandarą ir, teisės aktų nustatyta tvarka, kiekvienam įteikė pranešimus dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Pabrėžtina, kad ne didesnis mokinių skaičius iššaukė tam tikrus nesusipratimus mokyklos bendruomenėje. Skyriaus žiniomis, daugelis mokytojų neprieštaravo (sutiko) pasiūlymams, tačiau moky­tojo darbo krūvio sandaros skaičiavimo subtilybių nežinojimas sukėlė sumaištį joje,“- rašė Dž. Dagys.
Dž. Dagys paaiškino, kad meno mokykloje sumaištis kilo dėl komunikacijos trūkumo. Mokyklos administracija tinkamai nepaaiškino mokytojams iš ko susidaro darbo krūvis, todėl mokytojai vadovavosi gandais ir kilo sąmyšis. Pirmadienį dar kartą įvyko susitikimas meno mokykloje. Šiame susitikime buvo atsakyta į visus mokytojų klausimus, įnešta aiškumo. Dž. Dagys sakė, kad pirminis su direktoriumi Evaldu Petkevičiumi suderintas mokytojų darbo krūvis po diskusijos keitėsi nežymiai ir tai neturėjo reikšmingos įtakos atlyginimų dydžiui.

Ruošėsi atsakingai
Elektrėnų meno mokyklos direktorius Evaldas Petkevičius komentavo, kad mokykla susidūrė su tomis pačiomis kliūtimis kaip ir kitos Lietuvos mokyklos ir nenorėjo jų plačiau komentuoti, manydamas, kad bet koks komentaras gali iššaukti beprasmiškas diskusijas. Direktorius paaiškino, kad mokyklos administracija atsakingai ruošėsi etatinio apmokėjimo įvedimui, lankė seminarus, kursus, konsultavosi, diskutavo Švietimo ministerijoje, nes etatinis apmokėjimo modelis yra labiau pritaikytas bendrojo lavinimo mokykloms. Direktoriaus nuomone, etatinis apmokėjimas pradėtas diegti valstybiniu mastu neparuoštas ir per anksti. O tai sukėlė daug beprasmiškų ginčų ir kivirčų. Sugaišta daug laiko nereikalingoms diskusijoms ir aiškinimams, ko būtų nereikėję, jei būtų aiškiai viskas suformuluota iki smulkmenų. Prieš dvi savaites direktorius buvo stažuotėje Suomijoje, Estijoje ir sakė, kaip suprato, Lietuvoje įvedama ta pati apmokėjimo sistema. Bet ten yra pasiektas tęstinumas (daug metų dirbama ta pačia kryptimi) ir sėkmingai įdiegtą sistemą jie tik dar labiau tobulina. Jų ministerija visus darbus ir tvarkas visoms įvairaus tipo mokykloms yra surašę į knygas, jomis naudojamasi ir skaičiuojami pinigai ir atlyginimai, o visuomeninės organizacijos žiūri, kad to būtų laikomasi. „Deja, mūsų šalyje blaškomasi jau 28 metus. Dėl to ir visuomeninių organizacijų su savo nuomonėm yra tiek daug. Nepagrįstai buvo įžeidinėjami ir žeminami vadovai, bet tiek to, ne dėl to gyvename ir gyvenimą turime vieną kiekvienas. Yra naudojamas pasakymas – kaip diena, taip naujiena, o kurią dieną kas pasakyta, jau neaišku, o ką po ko daryti – irgi“, – sakė E. Petkevičius

Vievio meno mokykloje
Po to, kai kilo ginčų Elektrėnų meno mokykloje, diskusija užvirė ir dėl Vievio meno mokyklos. Mokytoja Asta Karpičienė socialiniame tinkle komentavo, kad Elektrėnų meno mokykloje bent jau vyksta diskusijos, o Vievio meno mokyklos administraciją kaltino netinkamai organizuojant ugdy­mo procesą. „Neturime nei mokytojų etatų, nei patvirtintų tarifikacijų. Atlyginimą už rugsėjį gavome, bet ką ir kaip dirbame, net šiandien neaišku – neturime net pa­tvirtinto ugdymo plano“,- rašė mokytoja. Audrius Jurgelevičius patvirtino, kad yra gavęs daug skundų dėl mokyklos administracijos darbo, kuris net verčia abejoti galimybe direktoriui Eugenijui Vedeckui toliau eiti savo pareigas. Ar šie faktai yra žinomi, klausėme Džeraldo Dagio.
„Vievio meno mokykloje mokytojams pranešimai įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo krūviai, kontaktinės valandos, paskirstytos panašia apimtimi kaip ir pernai. Situacijai dėl ugdymo proceso organizavimo ir kitų, su vadovo veiksmais susijusių veiksnių Elektrėnų sav. Vievio meno mokykloje ištirti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri pateiks išvadas iki įsakyme numatyto termino. Tuo­met bus galima atsakyti į Jūsų klausimus“, – atsakyme rašė Dž. Dagys.

E. Vedecko komentaras
Vievio meno mokyklos direktorius Eugenijus Vedeckas komentavo, kad Vievio meno mokykla, kaip ir dauguma Lietuvos mokyklų, susiduria su problemomis, bet jos visos yra sprendžiamos. Direktorius tiria jau antrą mokyklos bendruomenės administracijai adresuotą skundą, kurie E. Vedecko teigimu yra nepagrįsti. Tai, kad tokiu įtemptu metu, esant pertvarkoms mokykloje, reikėjo dar papildomai pradėti skundo tyrimą E. Vedeckas prilygino su išdavyste arba su vaidybinio filmo „Titanikas“ epizodu, kuriame jau skęstančiame laive dar bandoma aiškintis santykius. Direktorius sako, kad jo manymu, Meno mokyklos moky­tojai neturėtų kelti pretenzijų, nes vyk­dant ugdymo procesą nebuvo naudojamos priemonės, kurios pablogintų jų darbo sąlygas, o priešingai, jos buvo tik gerinamos. Įtampą Meno mokykloje kelia tik keli mokytojai, kurių atliekami veiksmai ir naudojamos priemonės artimiausiu metu bus ištirtos.

Direktorių nuomonės
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas Lietuvoje sulaukė dvejopų reakcijų. Tiems, kam atlyginimas po reformos pakilo, be abejonės, reforma išėjo į naudą, tačiau daliai mokytojų atlyginimas sumažėjo, tai labiausiai nulėmė sumažėjęs mokinių skaičius.
Dž. Dagio klausėme, kaip sekėsi savivaldybėje įvesti naują apmokėjimo modelį, ir vedėjas atsakė: „Stebint dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimo susidariusią su­dėtingą situaciją visoje Lietuvoje, galime teig­ti, kad Elektrėnų savivaldybės mokyklose, jų vadovų, bendruomenės narių bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovų bendrų pastangų dėka, iš esmės, etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis įvestas gana sklandžiai. Šiuo metu visi savivaldybės mokytojai yra gavę atlygį už rugsėjo mėnesį. Kylančius nesklandumus analizuojame, vertiname dirbdami su mokyklų vadovais.
Tikimės, kad etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas bus ta priemonė, kuri leis teisingai atlyginti mokytojams už jų, taip vadinamus, papildomus darbus. Tiesiog atsirado būtinybė kalbėtis apie darbą bend­ruomenei, o mums tai ypatingai aktualu įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 3“, skiriant daug dėmesio metodinės veiklos efektyvinimui, ugdymosi proceso tobulinimui.“
Etatinio apmokėjimo tema pakalbinome ir Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigų vadovus.
Egidijus Kontrimas, „Versmės“ gimnazijos direktorius
„Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas sako, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą 38 mokytojams atlyginimas padidėjo, 8 sumažėjo, o vidutinis darbo užmokestis pakilo. Direktoriaus teigimu, atlyginimai padidėjo nuo kelių iki šimtų eurų. Sumažėjimas sudaro nuo keliasdešimt eurų iki pusantro šimto eurų. Sumažėjimas nėra susijęs su etatiniu darbo apmokėjimu, o daugiau su kitomis ugdymo proceso organizavimo priežastimis.
Kietaviškių pagrindinės mokyklos direktorė Elena Janavičienė
Kad mokytojai nestresuotų dėl permainų, labai svarbu aiškumas. Su mokytojais apie naują apmokėjimo tvarką kalbėjome ir viską išsiaiškinome iš anksto. Paaiškinome, kad algos stipriai nedidės, bet ir nebus mažesnės nei buvo. Daliai mokytojų algos pakilo nuo kelių iki keliolikos eurų. Kad mokytojams atlyginimai būtų paskaičiuoti teisingai, nau­ją formulę reikia taikyti ne aklai, o protingai.
Ministrė reformą pradėjo su šūkiu, kuris skelbė „Už viską bus sumokėta“. Labiausiai nauja tvarka turėjo nuvilti tuos, kurie teiginį priėmė pažodžiui. Mūsų mokytojai žinojo, kad pinigai greitai neužaugs, kad norint darbą atlikti gerai, tenka dirbti neatlygintinai.
Manau, reforma priimta skubotai, būtų buvę geriau, jei būtų palikta laiko konsultacijoms. Jei gerai paruošti konsultantai būtų mokykloms viską paaiškinę, būtų išvengta nereikalingų diskusijų. Nepaisant pasitaikiusių iššūkių, jei reforma vyks taip, kaip žadama, ateityje mokytojams ji išeis į gera.
Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis
Atlyginimai sumažėjo 7 moky­tojams, 2 liko tokie patys. Kitiems padidėjo nuo kelių eurų iki keliasdešimt eurų. Iš viso dirba 44 moky­tojai, etatų gauta 37,21. Atlyginimai už rugsėjį buvo išmokėti rugsėjo 28 d. Pasirašyti darbo sutarčių pakeitimai su mokytojais, patvirtinti pareigybių aprašai bei gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1