Elektrėniškiai rūšiuoja daugiau, bet ne visada teisingai

Jau 12 metų Elektrėnuose įrengti atliekų konteineriai sudaro sąlygas gyventojams rūšiuoti atliekas prie namų, tačiau per šį laikotarpį rūšiavimas dar netapo elektrėniškių gyvenimo būdu. „Žmonių požiūris į rūšiavimą tapo daug atsakingesnis, tačiau dar yra kur padirbėti, kad kurtume ekologiškesnę ateitį“, – sako Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius in­frastruktūrai Vytas Barzdaitis.
Kiekviename namų ūkyje kasdien susidaro įvairių rūšių atliekų: maisto pakuočių, dėžių, laikraščių, elektronikos priemonių ir kt. Sprendimą, kaip su šiomis atliekomis elgtis, priima kiekvienas žmogus asmeniškai – vieni nesukdami sau galvos viską metą į šiukšlių kibirą, o vėliau – mišrių atliekų konteinerį; tuo tarpu sąmoningesni atliekas rūšiuoja. Sprendimas atrodo momentinis ir nereikšmingas, tačiau jo pasekmės – ilgalaikės. Neišrūšiuotos atliekos, sumestos į vieną krūvą, užteršia mišrių atliekų konteinerius, todėl į juos patenkančių pakuočių nebegalima perdirbti – lieka tik išvežti į sąvartyną arba sudeginti. Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad neperdirbtoms plastiko ar metalo pakuotėms suirti prireikia iki 500 metų, todėl šiukšlių šalinimas sąvartynuose turi didžiausią neigiamą poveikį aplinkai.
„Išrūšiuotos atliekos tampa vertingomis antrinėmis žaliavomis, iš kurių gaminami nauji gaminiai. Taip sutaupomi pirminiai gamtos ištekliai, energija, mažiau teršiama aplinka. Galų gale, rūšiuodami sutaupome pinigų, nes vietoje to, kad krautume į sąvartynus, žaliavas panaudojame naujų produktų gamybai“, – sako V. Barzdaitis.

Elektrėniškiai vis labiau linkę rūšiuoti
Elektrėnų savivaldybės duomenimis, pastaraisiais metais atliekų rūšiavimo apimtys augo. Daugiausiai elektrėniškiai išrūšiavo popieriaus atliekų – per porą metų išrūšiuoto popieriaus skaičius pakilo beveik trečdaliu. 2016 metais daugiabučių gyventojai išrūšiavo 63,4 tonas popieriaus, 2017 metais – 80,9 tonas, o pernai šis skaičius išaugo iki 91,95 tonų. Augo ir stiklo rūšiavimo skaičiai – 2016 ir 2017 kolektyviniuose konteineriuose gyventojai išrūšiavo atitinkamai 57,22 ir 68,6 tonas stiklo, o pernai šis skaičius išaugo iki 88,02 tonų. Tuo tarpu nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų 2018 metais iš visų Elektrėnų sav. gyventojų į Mechaninio biologinio ap­dorojimo (MBA) į­renginius buvo pris­tatyta apie 5122 tonos.
Nors rū­šia­vi­mas ­dar netapo elek­trėniš­kių gyvenimo būdu, V. Barzdaitis džiau­gia­si, kad rū­šiuojančių­jų at­liekas daugėja ir ­pra­šo žmonių at­kreipti dėmesį, kaip rei­kia rūšiuoti.
„Pasitaiko, kad žmo­nės meta atliekas į ne tam skirtus konteinerius. Dažnai nežino, kad metalo atliekas reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį. Neretai pasitaiko, kad į konteinerius įmetama langų stiklų, nors užrašas ant konteinerio informuoja, kad šis skirtas buitinėms atliekoms – stiklainiams ir buteliams. Ant kiekvieno konteinerio parašyta, kokias atliekas galima mesti, tad kviečiu visus at­kreipti į tai dėmesį, o ilgainiui teisingi rūšiavimo įpročiai taps gyvenimo būdu“, – sa­ko V. Barzdaitis.

Didžiausia problema – stambiagabaritės atliekos
Elektrėnų komunalinio ūkio (EKŪ) specialistas pripažįsta, kad didžiausia problema šiuo metu – kaip gyventojai atsikrato stam­biagabaritėmis atliekomis. Baldus, buitinę techniką, statybines atliekas gyventojai turėtų nuvežti į vieną iš dviejų Elektrėnų sav. esančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA), tačiau dažniausiai pasirenka tiesiog numesti juos šalia komunalinių atliekų konteinerių.
„Stambiąsias atliekas gyventojai gali nemokamai priduoti DGASA, esančioje Elektrinės g. 14 A, Elektrėnuose, arba Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne veikiančioje aikš-telėje, adresu Vidugirių k. 3, Vievio seniūnija. Taip pat Elektrėnuose, Obenių gatvėje, yra įsikūrusi Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, kur gyventojai gali atvežti sodo ir daržo atliekas. Deja, kol kas didesnė dalis gyventojų visas atliekas tiesiog palieka šalia buitinių atliekų konteinerio“, – apgailestauja specialistas.
Per praėjusius metus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė­se Elektrinės gatvėje surinkta 376 tonų atliekų, dar 3 tonos surinktos ­Vilniaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne esančioje DGASA; 239 tonų atliekų surinkta Obe­nių gatvės Žaliųjų atliekų aikštelėje.
EKŪ darbuotojai turėtų stambiagabarites atliekas nuo konteinerių surinkti 3–4 kartus per metus, tačiau tenka tai daryti kelis kartus per savaitę. Dėl to savivaldybei tenka ieškoti papildomų lėšų iš biudžeto. Pavzydžiui, 2017 metais įmonės darbuotojai surinko 46 tonas stambiagabaričių atliekų, o pernai šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 115 tonų.
„Stambiagabaričių atliekų surinkimo tvarka ateityje keisis. Planuo­jama pasinaudoti kitų šalių, kuriose atliekos surenkamos pagal grafiką, pavyzdžiu. Tikimasi, kad gyventojai įpras didelėmis atliekomis atsi­kratyti sutartu laiku, o konteineriai nebus kasdien apkraunami baldais ir buitine technika, o darbuotojams sumažės darbo krūvis“, – vylėsi V. Barzdaitis.
Įprasta manyti, kad neatsakingai išmetamos šiukšlės kelia pavojų gamtai, tačiau ne ką mažesnį pavojų jos kelia žmogui, pirmiausia tam, kuris surenka šiukšles.
„Labai liūdna, kad elektrėniškiai nevertina kitų darbo. Vyrauja abejinga nuomonė – atvažiuos ir surinks. O šiukšliavežiai dirba gana sunkiomis sąlygomis. Kartą pakėlus konteinerį trūko dugnas ir ant žemės pabiro visos šiukšlės. Vėliau paaiškėjo, kad į konteinerį buvo sumestos sunkiasvorės statybinės atliekos. Kitą kartą presui spaudžiant šiukšles, trūko į konteinerį įmesta dažų pakuotė, o plačiai pasklidę dažai aptaškė ir šiukšles surenkančius darbuotojus. Ne kartą į kontei­nerius buvo įmesta tepalų, tepalais užterštų automobilių detalių, ku­rios itin teršia gamtą bei kelia pavojų gyvūnams. Kad chemikalais užterštos šiukšlės nepatektų į aplinką, darbuotojams yra tekę jas perrinkinėti. Galite įsivaizduoti, koks „malonus“ šis darbas“, – apie darbo kasdienybę pasakojo V. Barzdaitis.
EKŪ direktorius infrastruktū­rai V. Barzdaitis sako, kad stebuklin­gų būdų, paskatinti žmogų rūšiuoti, nėra, o aplinka taps švaresnė ir saugesnė tik tuomet, kai patys žmonės prisiims atsakomybę už švaresnę aplinką ateityje.

 

 

 

 

 

 

 

Užs. 1785

 

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1