Du gyvenimai

Du gyvenimai

Julija Kirkilienė

Visą savaitę informaciniuose laukuose kaip kokiame pragaro katile virė ir taškėsi diskusijos dėl ­Seime planuojamos svarstyti Stambulo konvencijos ir Partnerystės įstatymo. Šiuo karantininiu laikotarpiu, kai visa Lietuva – nuo darželinuko iki šimtamečio – laiką lei­džia prie kompiuterių, ten ir užvi­rė aistros dėl naujos ideologijos – lyčių lygybės įteisinimo. Benzino į laužą šliūkštelėjo dvasininkai per pamokslus ir savo feisbuko paskyrose pasidalinę informacija, kad Baž­nyčia tikinčiuosius moko pagal Katekizmą: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria“ (Iš 20, 12). Aš irgi, jausdama pareigą informacijos suteikti tiems, kas vis dar internetu nesinaudoja, trumpai pasidalinsiu mintimis apie šių dienų aktualijas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius

Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo žodis. Tą žodį pirmiausiai tarė politikai, o vėliau ir žinomas kunigas, daugelio knygų apie „Gerumo liūną“ autorius Algirdas Toliatas. Jis savo pamoksle ir feisbuko paskyroje paragino žmones pasirašyti peticiją, kad Seime nebūtų pritarta Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kas yra Stambulo konvencija? Oficialus šio dokumento pavadinimas – Europos Tarybos (ET) konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Pagal lietuvišką vertimą, tai yra pir­ma Europoje sutartis, kurioje apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus. Konvencija įpareigoja ją pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes vykdyti smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą ir smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas keisti visuomenės po­žiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris. Vyrai toje sutartyje neminimi.
Prieš šimtą dienų į valdžią atėjęs naujasis Seimas skubiai ėmėsi priimdinėti naujus įstatymus, kurie šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu tikrai nėra patys svarbiausi. Vienas tokių įstatymų – tas Stambulo konvencijos ratifikavimas, kitas – Partnerystės įstatymas, dėl ko užvirė aistros ir net organizuojamas naujas sąjūdis. Tokia visuomeninė organizacija „Kauno forumas“ organizuo­ja DIDĮJĮ ŠEIMOS GYNIMO MARŠĄ. Automobilių kolona pla­nuoja važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, pakeliui prisijungiant visų šalies regionų dalyviams. Maršą užbaigti planuojama Vingio parke su šūkiu: STIPRI ŠEI­MA – STIPRI VALSTYBĖ!
Paradas gali ir neįvykti, nes policija neleis automobiliams kirsti savivaldybių ribų.
Tas Stambule pasirašytas dokumentas, dėl ko kilo aistros, nors ir neratifikuotas, bet veikia. Smurtas prieš moteris ir vyrus seniai draudžiamas griežtomis bausmėmis, o visų Lietu­vos piliečių teises ir pareigas nustato šalies Konstitucija ir įstatymai, atitinkantys konstitucines nuostatas ir taikomi visiems piliečiams. Kam dar papildomi įstatymai, kurie verstų kažką mylėti – nemylėti ar suteiktų privilegijas vienai piliečių grupei ar grupėms kitų piliečių atžvilgiu. Tad tas įstatymo prastūminėjimas, Konvencijos prie­ši­ninkų nuomone, daugiau asocijuojasi su nauja ideologija – lyčių ideologija. O ideologija visuomenėje asocijuojasi su komunizmu, nacionalizmu ir gal ne be reikalo: paskaičius pasisakymus internete, žodinio karo tiek daug, jog, atrodo, susitikę vieną kitą ir nužudyti galėtų. Pavyzdžiui, toks veikėjas Aistis Mickevičius kun. Toliatą pavadino tualetu. Diskusijų centre – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, priklausantis mažumoms, sutrumpintai pavadintoms LGBT (LGBT yra inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės. Terminas naudojamas nuo XX a. 10-o dešimtmečio vietoje „LGB“, kuris prieš tai pakeitė frazę „gėjų bendruomenė“, nereprezentavusią daugelio LGBT bendruomenės narių). T.V. Raskevičius įsitikinęs, kad Seimas pritars ne tik Konvencijai, bet ir Partnerystės įstatymui, kuriam paruoštas esąs planas ir A, ir B, ir C. Kilus žodžių karui tarp skirtingas pažiūras pripažįstančių žmonių, žibalo į ugnį įpylė ir pats Žmogaus teisių komiteto pirmininkas: po kunigo A. Toliato pasisakymo jis savo feisbuko paskyroje pasidalino tokia negražia ir provokuojančia nuo­trauka, kurią net gėda viešoje erdvėje parodyti. Bet jis greitai tą įrašą ištrynė. T. V. Raskevičiui viešojoje ervėje irgi daug įžeidimų atiteko, už kuriuos vienas komentatorius nubaustas net laisvės ribojimu. T. V. Raskevičiui feis­buko paskyroje ne tik patyčių, bet ir pamokymų įrašyta. Pavyzdžiui:„ Beje, matosi, kad absoliučiai nesuvokiate, kas yra politinis mąstymas. Dabar jūs – politikas, ir daug kas anksčiau sąlyginai ­leisto ar daryto tampa TABU. Gaila, kad neturite kas tai paaiškintų. Berniūkiški poelgiukai jūsų pareigose – griežčiausiai nebegalimi. Kaip ir kai kas privalomi. Pvz. dresskodas. Jūs menkinate visos institucijos autoritetą, ne vien savo. Tik tai turiu sakyti ne aš, tai jums turi sakyti partijos vadai, ir griežčiausiai pa­kvietę „ant kilimuko“ atitarkuoti. Jūs juk ir jiems kasate „kiaulystės duobę“.
Pareigos įpareigoja. Susimąsty­kit apie šią patarlę“. Kita skaitytoja rašo: „…susitaikyti siekiantis žmogus išėjo su povo rūbais – tai yra, pasipūtęs. Tai atrodė taip pat, jei gyvūnų teisių gynėjai į kokį renginį ateitų apsirengę gyvūnų kailių kailiniais“. Tiesa, vėliau T.V. Raskevičius vietoj tos negražios nuotraukos jau įkėlė nuo­trauką su širdele ir užrašu „Meilė visiems“. Tai yra naujas inicijuojamas projektas „Daugiau meilės“, bet, kaip sako liaudies patarlėje, per prievartą mielas jau nebūsi. Geriau būtų dainuoti kaip sovietmečio dainoje: „…žingsniais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim…“. Tos meilės darbais žmonės ir laukia iš naujosios valdžios. O belaukdami meilės, kaip pamoksle sakė klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas, gyvename pagal Evangeliją – du gyvenimus. Vienas gyvenimas žemėje – Kristaus gyvenimas, kitas gyvenimas – žmogaus: „Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada ­Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“. (Mt 16, 21–27). Cituoju ištraukas iš amžinų išminties knygų todėl, kad man taip pat rūpi, kaip gyvensime krašte, kuris mums skirtas.
Neramu, kaip gyvensime, pa­skaičius projekto „Daugiau meilės“ iniciatorių raginimą pranešti policijai apie pastebėtą neapykantos kalbą (hate speech) ir tokiu būdu „aktyviai prisidėti kuriant visuomenę, kurioje daugiau meilės“.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius prideda savo idėją: „administracinės at­­sakomybės taikymą už neetiškus, nepagarbius, diskriminaciją kurstančius kalbos atvejus“. Pirmininkui antrina bendrapartietė teisingumo ministrė E. Dobrovolska, kuri siūlo tiesioginį neapykantos skatinimą ir raginimą diskriminuoti žmonių grupę palikti Baudžiamajame kodekse, o „tyčiojimąsi ir niekinimą perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą“. Taip siekiama užtikrinti bausmės neišvengiamu­mą, nes dėl per mažo neapykantos kalbos pavojingumo teismai nelinkę taikyti baudžiamosios atsakomybės. Žodžiu, vietoj Seimo pavasario sesijoje ruošiamo įstatymo už narkotikų įsigijimą Baudžiamąjį kodeksą pa­keisti Administraciniu, gimtų kitas baudžiamasis įstatymas – teistumas už pasakytą žodį. Kaip pasisako Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė, genialu! Kodėl niekas anksčiau nesugalvojo, kad policinėmis, administracinėmis ir baudžiamosiomis priemonėmis galime sukurti visuome­nėje daugiau meilės? Aptikai kalboje neapykantą – pranešk policijai. Šio­ji įsiverš į širdį ir reikalus sutvarkys – neapykanta virs tyra ir karšta meile. Iš tiesų visa tai sugalvota jau seniai, bet neturi nieko bendro su meile ir mažai ką bendro su neapykanta. Daugiau su nacizmu ir komunizmu.
Kas beprisimenate komunizmo ideologiją: uždaryti bažnyčias ir padaryti visus lygius. Tada visi vienodi turėjo būti pagal materialines gėrybes, dabar visi vienodi – pagal lytis. Kas su tuo nesutinka – liaudies priešai.
Priėmus naujuosius įstatymus beliktų pataisyti ir lietuvių k. gramatiką – išbraukti vyrišką ir moterišką giminę, o palikti tik bendrinį daiktavardį, „kuris reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą“(Lietuvių k. morfologija).

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų