Diagnozė „Vėžys“ atsiųsta pažinimui

Į žurnalistiką patekau sulaukusi beveik 50 metų, ir tai priėmiau kaip iššūkį gyvenimo pažinimui. O šiais metais Gyvenimas atsiuntė dar vieną pažinimą – ligą. Ir kaip tik tuo metu vienas žinomas politikas, diplomatas, dirbęs Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai, turėjęs daug kitų atsakingų pareigų Europoje ir Lietuvoje, per vieną televizijos laidą pareiškė: vėžiu šalyje per metus suserga per 20 tūkst. žmonių, o gydomas tik elitas. Noriu tikėti, kad šio politiko neapgalvotos, jokiais tyrimais nepagrįstos kalbos neišgirdo Nacionalinio vėžio instituto profesoriai, mokslo daktarai, docentai ir visi institute dirbantys sunkų mediko darbą. Norėdama juos apginti ir padėkoti, aprašysiu, kaip man likimas lėmė sutikti tuos puikius, savo darbui atsidavusius ir su kiekvienu ligoniu sunkumus išgyvenančius medikus. Pirmiausia noriu pasakyti, kad registruojantis ir pildant įvairius dokumentus, niekur nereikia nurodyti pareigų ar išsilavinimo. Visur užrašoma tik vardas, pavardė, amžius ir kam apie ligą teikti informaciją.

Registravausi pas reikalingą specialistą pirmadienį. Laisvos vietos buvo trečiadienį ir penktadienį, todėl paneigiu mitą, kad norint patekti pas onkologus, reikia laukti mėnesiais. Pirmas apsilankymas buvo pas gydytoją Alfredą Kilių. Paskaitęs atsivežtą tyrimų aprašą, pasiūlė pakartoti jį institute. Endoskopuotojas Andrej Aleinikov, atlikęs tyrimą, konkretus buvo dar iki biopsijos atsakymo rezultatų: kad nebūtų netikėtumų, žinok, kad ten sėdi vėžys. Su tyrimo aprašu grįžau pas gydytoją A. Kilių. Jis informavo, kad vėžys turi polinkį greitai plisti, todėl pasiūlė prieš tai, kol bus biopsijos atsakymai, pasidaryti kompiuterinės tomografijos tyrimus. Kai jau turėjau visus tyrimus ir biopsijos atsakymus, buvau pakviesta į gydytojų konsiliumą. Stebėjau jaunus mokslų daktarus, gydytojus, aptarinėjančius mano susirgimą, ir galvojau ne apie savo ligą, o apie juos, studijuojančius dešimtmetį, sunkiai dirbančius, neieškančius lengvesnio uždarbio svetur, bet surandančius laiko ir noro domėtis ir įnešti savo indėlį į medicinos mokslo pasiekimus savo šalyje.

Buvau girdėjusi apie laboratoriją, kurioje gaminamos magnetinės dalelės – priešnuodžiai kovoje su onkologinėmis ligomis, ir kad Lietuva yra pirmoji valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus, apie Lietuvos mokslininkus, kuriančius naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį ir kt. Stebėdama mokslininkus, gydytojus, rezidentus, kurių ne vienas yra Elektrėnų kraštietės profesorės-emeritės Janinos Didžiapetrienės auklėtiniai, nebegirdėjau, nė ką jie apie mano ligą kalba. O jie kalbėjo, kokį gydymo metodą skirti man. Medicinos mokslų daktarė onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė paaiškino, kad taip gydoma visame pasaulyje, o dr. Mantas Trakymas, gydytojas radiologas-echoskopuotuojas nepatikėjo kitos medicinos įstaigos atliktais tyrimais ir nutarė tyrimą pakartoti. Echoskopinio tyrimo metu suprantamai kalbėjo apie ligos įtarimus mano organuose ir kai kuriems įtarimams nepasitvirtinus, atrodo, apsidžiaugė labiau už mane: viena stadija sumažinau.

Vėliau pačius geriausius įspūdžius patyriau Chirurginiame skyriuje. Nesupratau, kas tai yra tyrimas laparoskopu, todėl į ligoninę atvykau nepasiruošusi. Vakare pasiskundžiau slaugytojoms, kad neturiu, ko į skrandį įdėti, ir buvau netikėtai pamaloninta: nežinia, iš kur jos surado ir man atnešė lėkštę trintos sriubos. O grįžusi namo vėl buvau nustebinta: gydytojas chirurgas Justas Kuliavas paskambino į asmeninį telefoną ir pranešė tyrimų rezultatus.

Vėliau mano pažinimas tęsėsi Chemoterapijos skyriuje. Dr. Edita Baltruškevičienė suprantamai paaiškino apie procedūras, apie galimas komplikacijas, nuramino dėl baimių. Gydytoja onkologė chemoterapeutė, VU Medicinos fakulteto doktorantė Nadežda Lachej suprantamai paaiškino apie gydymo eigą, informavo, kaip elgtis laikotarpiu tarp chemoterapijos procedūrų. Per 10 dienų su pertraukomis šiame skyriuje pasijutau lyg savotiškoje šeimoje. Mačiau, kad taip jaučiasi ir kiti ligoniai, artimai bendraujantys su personalu. Stebėjausi slaugytojų kantrumu, gydytojų atidumu. Visi jie gydo visus, kiekvienais metais susergančius per 18 tūkst. žmonių ir Žygimanto Pavilionio minimą elitą – taip pat.

Artėjant šventoms Kalėdoms noriu nuoširdžiai padėkoti visiems paminėtiems gydytojams, visam Nacionalinio vėžio instituto personalui, atskirai Chemoterapijos skyriaus slaugytojoms Danguolei ir Vitai, vyresniajai ordinatorei Teresei Pipirienei Želvienei ir kiekvienam per gydymo laikotarpį sutiktam instituto darbuotojui ir tiems, kuriuos dar sutiksiu, bei palinkėti, kad jų namus ši liga aplenktų, bet niekada neaplenktų laimingos gyvenimo akimirkos.

NVI pacientė, Julija Kirkilienė

Vienas komentaras "Diagnozė „Vėžys“ atsiųsta pažinimui"

  1. Mantas says:

    Dėkoju už atvirumą.

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1