Darbai vertinami indeksais

Julija Kirkilienė

Maža Elektrėnų savivaldybė ­nė­ra lyderė tarp kitų penkiasdešimt keturių mažųjų savivaldybių. Taip nustatė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau LLRI), kuris jau devintus metus skelbia savivaldy­bių reitingus, išvesdamas indeksus pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės. Vertinama ekonominė, socialinė si­tuacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas ir kt. Elek­trėnų savivaldybė­je gerai įver­tin­ta biudžeto sritis, blogiau nei vidutiniškai – komunalinių pa­slaugų, transporto, mokesčių ir administracijų sritys.

Moka skaičiuoti
Lietuvos savivaldybių indekse­ ­gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funk­cijoms vykdyti, atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų, savo funk­cijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, mažina administracinę ir biurokratinę naštą ir t.t. Elektrėnų savivaldybė iš 100 balų surinko 54 balus ir pasiro­dė blogiau nei pernai ir užpernai.
Savivaldybė šiais metais kartu su Utenos savivaldybe dalijasi 29–30 vietas. Geriausiai įvertinta biudžeto sritis – Elektrėnai pateko tarp dešimt geriausiai įvertintų savivaldy­bių, nes savivaldybė įsigydama prekes ir paslaugas skelbė viešuosius pirkimus, nevykdė vidaus sandorių. Savivaldy­bės administracijos išlaikymui buvo skirta mažiau lėšų (7,3 proc.) nei vidutiniškai (8 proc.). Nors savivaldybės skola siekia 29,9 proc. nuo pajamų (vidurkis – 25,8 proc.), bet skola mažėjo sparčiausiai iš visų mažųjų savivaldybių. Žodžiu, savivaldybė pinigus skaičiuoti moka.
Nedarbo lygis savivaldybėje – vienas mažiausių Lietuvoje. 2018 metais nedarbo lygis buvo tik 5,8 proc., kai Lietuvos vidurkis – 9,7 proc. Ilgalaikių bedarbių nuo nedirbančiųjų sudaro tik 11,6, kai šalies vidurkis – 28,6 proc. Mūsų savivaldybė – viena iš nedaugelio, kur žmonės neišvyksta, o atvyksta. Išvykstantys žmonės sudaro 0,4 proc., kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių grynoji imigracija siekia 0,5 proc. Nedarbas savivaldybėje žemas ir todėl, kad į savivaldybę pritraukiama daug investicijų. 2017 metais vienam savivaldybės gyventojui teko 1 885 eurai materialinių investicijų, kai vidutinis vidurkis šalyje – 1 423 eurai.

Galėtų būti geriau
Bet visus gerus pasiekimus į apačią nusmukdė komunalinių paslau­gų, transporto, mokesčių ir administraci­jų sritys. Kaip redakciją informavo LLRI analitikas Martynas Tininis, „Komunalinio ūkio“ srityje aukštesnį įvertinimą sutrukdė pasiekti tai, kad šilumos tiekime, buitinių atliekų išvežime ir daugiabučių administravimo veikloje veikė savivaldybei priklausan­čios įmonės, nors tas paslaugas galėtų teikti privatūs subjektai.
Pavyzdžiui, savivaldybei pri­klausanti daugiabučių administravimo įmonė dominavo rinkoje – ji aptarnavo net 96,2 proc. daugiabučių ploto. Palyginimui 14-oje iš 60 savivaldybių ši veikla buvo atlikta tik privačių tiekėjų.
Atliekų surinkimo paslauga taip pat buvo vykdoma savivaldybei priklausančios įmonės, be to, ši paslauga jai buvo paskirta vidaus sandorio būdu – apeinant konkurenciją užtikrinančias procedūras, kurios užtikrina mažiausią kainą. Palyginimui net 36-iose iš 60 savivaldybių atliekų vežimo paslauga buvo teikiama vien privačių tiekėjų.
„Transporto“ sritis gavo pras­tesnį nei vidutinį įvertinimą, nes savivaldybė nė vienam viešojo transporto maršrutui (0/25) neskelbė viešųjų konkursų, nė vieno iš jų (0/25) neaptarnavo privatūs vežėjai, o savivaldybei priklausiusi keleivių veži­mo įmonė dirbo nuostolingai.
„Mokesčių“ srities įvertinimas buvo prastesnis, nes savivaldybėje pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas buvo tarp aukščiausių – siekė 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Savivaldybės taryba galėtų peržiūrėti ir nenaudojamo nekilnojamo turto bei apleistos žemės tarifus, kurie taip pat buvo maksimalūs, siekę 3 ir 4 proc. Vidutinė verslo liudijimo kaina siekė 105 eurus ir buvo aukštesnė už vidutinę (96 eurai). Ją sumažinus galbūt daugiau žmonių pradėtų dirbti savarankiškai, nes tūkstančiui gyventojų teko tik 29,7 išduotų ir pratęstų verslo liudijimų, kai vidutiniškai tenka 41.
„Administracijos“ srities įver­ti­ni­mas buvo prastesnis nei vidutiniškai tarp savivaldybių, nes sa­vivaldybės ad­ministracija nespėjo visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku (1,13 proc. gyventojų prašymų neišnagrinėti laiku).
Mažųjų savivaldybių indekse jau ne pirmus metus pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmies­čio teikiamais privalumais.

Prieš trejetą metų
2016 m. Elektrėnų savivaldybė tarp mažųjų 54 savivaldybių taip pat užėmė 28-30 vietas, surinkusi 55,1 balo iš 100. Daugiau balų tada surinko „Turto valdymas“, „Švietimas“, „Komunalinės paslaugos“. Mažiau – „Administracija“, „Transportas“, „Biudžetas“.
Lyginant su 2014 m., 2015 m. parduota buvo gerokai daugiau­ savivaldybės nuosavų pastatų ir pa­talpų. Remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, parduotas plotas 2014 m. sudarė pusantro šimto kv. m, o 2015 m. – net 4571 kv. m. Atsisakyta ir dalies savivaldybės turimų/nuomojamų lengvųjų automobilių. Dėl to pagerėjo „Turto valdymo“ srities vertinimas. Kuo efektyviau valdomas savivaldybės turtas ir kuo daugiau nereikalingo turto atsisakoma, ­tuo labiau taupomi mokesčių mo­kėtojų pinigai. Optimizuojama buvo mokyklų infrastruktūra: vienam mokiniui tenkantis mokyklų plotas Elektrėnų savivaldybėje buvo kone mažiausias (9,5 kv. m/mok. lyginant su 13,6 kv. m/mok. vidurkiu 2015 m.), kaip ir mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos. „Komunalinėse paslaugose“ balą pakėlė tai, kad Elektrėnų savivaldybėje šilumos kaina krito labiausiai iš mažųjų savivaldybių, net 26 procentais (vidurkis 7,7 proc.).
„Administracijos“ srities įverti­ni­­mas krito dėl to, kad paaugo laiku­ neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis (2014 m. – 5,4 proc., 2015 m. – 6,1 proc.). Be to, internetinė svetainė nebe taip gerai atitiko bendruosius reikalavimus. „Transporte“ balą sumažino kelių priežiūros funkcijai at­likti vykdyti vidaus sandoriai (kai savivaldybė perka prekes/paslaugas iš savo įmonių). Taip pat nei vienam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbti viešieji konkursai ir nei vieno maršruto neaptarnavo privatus sektorius.
Galiausiai „Biudžeto“ vertinimą paveikė mažesnė nei 2014 m. dalis skelbiamų viešųjų pirkimų – tiek pagal kiekį, tiek pagal piniginę vertę. Skelbiant viešuosius pirkimus skaidriau naudojamos biudžeto lėšos.

2018 metai
Elektrėnų savivaldybė 2018 metais pakilo iš 33–35 į 27–30 vietas mažųjų savivaldybių indekse (53 balai iš 100), kuriomis dalijosi su Kalvarijų, Kaišiadorių r. ir Alytaus r. savivaldybėmis. Gerai įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“ ir „Administracijos“ sritys, prasčiau – „Transporto“ sritis.
Elektrėnų savivaldybė pasižy­mėjo gerais investicijų rodikliais. Vienam gyventojui teko 2 683 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1084 eurai) ir 4003 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1129 eurai). Svarbu pažymėti, kad Elektrėnų sav. buvo viena iš nedaugelio, kurioje materialinių investicijų kiekis vienam gyventojui augo 70 eurų, kai mažosiose savivaldybėse šių investicijų vidutiniškai sumažėjo 422 eurais. Panaši situacija ir su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Vidutiniškai jų padaugėjo tik dviem eurais, kai Elektrėnų sav. – net 343 eurais. Tačiau kiti rodikliai, tokie kaip 2017 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius, verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų, nusileido vidurkiams. 2017 m. Elektrėnų savivaldybė pasižymėjo vienu mažiausių nedarbo lygių (4,9 proc.), tačiau šis rodiklis išaugo 0,1 p. p. lyginant su 2016 m. Gerai įvertinta tai, kad 2017 m. Elektrėnuose ilgalaikių bedarbių dalis buvo mažesnė nei vidutinė 18,7 proc. (vidurkis – 28,8 proc.) ir, lyginant su 2016 m., sumažėjo 1,7 p. p. Būsto šildymo kompensacijos gavėjų ir socialinės pašalpos gavėjų Elektrėnuose taip pat buvo mažiau (2,6 proc.) nei vidutiniškai (3,9 proc.) Dėl šių priežasčių „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritis įvertinta geriau. Kaip ir 2017 m. indekse, šiame gauti gerą „Transporto“ srities vertinimą sutrukdė tai, kad nei vienam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbti viešieji konkursai ir nei vieno maršruto neaptarnavo privatus sektorius. Be to, viešojo transporto įmonė dirbo nuostolingai. Geriau įvertinta tai, kad mokestinė našta Elektrėnuose 2017 m. sumažėjo. 2016 m. mokesčiai už verslo liudijimus siekė 247 eurus, 2017 – 135 eurus. Visgi verslo liudijimų kaina išliko aukštesnė už vidutinę (115 eurų). Taip pat Elektrėnų sav. vis dar galiojo aukštas 1 proc. pagrindinio nekilnojamo turto tarifas, kai vidurkis siekė 0,7 proc.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1