Dalios Grybauskaitės kelias pas žmones: pamokos, paslaptys, iniciatyvos ir nuoširdūs pokalbiai

Julija Kirkilienė

Dalią Grybauskaitę, kadencijos pradžioje vadintą pagal Balio Sruogos dramą „Apyaušrio dalia“, galima girti, galima kritikuoti, bet prieš dešimtmetį Lietuva geresnio pasirinkimo neturėjo. Įsiveržė Dalia į Lietuvos gyvenimą tiesiai nuo Europos komisarės kė­dės. Jos buvo pilna visur: žmonių susibūrimo vie­tose, socialinėse įs­tai­gose, ben­druomenėse ir kitur. Neaplenkė ji ir Elektrėnų. Tarp suvenyrų, kuriuos Prezidentė rodo filme „Valstybės paslaptis“, buvo ir iš Vievio gimnazijos nupintos­ tautinės grandinės, įtrauktos į Rekordų knygą, apy­rankė. „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanota kietaviškietė Aldona Povilaitienė, išauginusi ir gerai išauklėjusi penkis vaikus. „Versmės“ gimnazijos skaitovai Pre­zidentūroje skaitė literatūrinę kompoziciją. Atsisveikindami su Pre­zidente, dešimt metų reprezen­tavusią Lietuvą pasaulyje ir buvu­sią kartu su mumis, dalijamės elek­trėniečių susitikimų akimirkomis.

Vienas pirmųjų vizitų – į Elektrėnus
„Daugelis jų galėjo tik svajoti, kad ateis kada nors tokia diena, kaip ši – taiki, šviesi ir džiugi. Būtent tokią Lietuvos valstybę – pozityvią, veržlią, europietišką šiandien pažįsta ir vertina pasaulis. Tokią pažangos Lietuvą mes ir kuriame. Tai – mūsų bendras didelis tikslas, neatsiejamas nuo tautos, nuo kiekvieno žmogaus pastangų. Būkime tais, kurie drąsiai žvelgia į ateities iššūkius, gerbia istoriją ir nepamiršta savo šaknų net toliausiame pasaulio krašte“, – paskutiniame, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentės, sveikinime Valstybės dienai rašė Dalia Grybauskaitė. Tuoj po šventės ji atsisveikins su prezidentūra. O su Prezidente, kaip mėgstama sakyti, Lietuva atsisveikina vakarietiškai.
2009 m. liepos mėnesį D. Grybauskaitė buvo inauguruota į Prezidentes, o gruodžio mėnesį jau apsilankė Elektrėnų savivaldybės Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų skyriuje, kur veikia ir pagrindinė mokykla. Prezidentės su­tiktuvėms mokykla parengė li­teratūrinę kompoziciją „Kelias pas žmones“, prie kurios prisijungė ir pati Prezidentė. Ji tada pasiskundė, kad teisingumas ne iš karto atsiranda, o toleranciją išugdyti nėra lengva. Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba Prezidentei linkėjo stiprybės „teisinguo­se darbuose“ ir įteikė vaikų gamintų suvenyrų. Prezidentė vaikams atvežė dovanų – ne pačių brangiausių saldainių ir rašiklių su Prezidentūros logotipu.

Prezidentė vaikams pra­vedė trumpą gyvenimišką pamoką: gyvenime svarbu yra paprasti dalykai, o augančiam žmogui reikia išmokti pamoką – gyvenime reikia išmokti ne tik imti, bet ir duoti, o dėkoti reikia ir už mažas dovanas, nes svarbiausia yra parodytas dėmesys. Prezidentė tada nuoširdžiai bendravo tiek su vaikais, tiek su darbuo­tojais, o šie, atsisveikinę su viešnia, stebėjosi: „Oi, kokia paprasta…“. O 2010 metų liepos mėnesį Prezidentė lankėsi Kazokiškių sąvartyne ir aplinkos ministrui bei savivaldybės vadovams nurodė kuo skubiau uždaryti eismą per Alesninkų gyvenvietę ir pradėti eksploatuoti aplinkkelį.

Draugystės
Kitas, bet kuklesnis susitikimas su Prezidente 2017 metų vasarą įvyko Vievyje. Birželio 1 d. Prezidentė dalyvavo jos inicijuoto projekto „Už saugią Lietuvą“ akcijoje „Padovanok vaikui vasarą“. Tada Prezidentė vaikus, kartu ir Vievio dienos centro auklėtinius, dalyvavusius Lietuvos geležinkelių organizuotame piešinių konkurse, išlydėjo į pajūrį ir pati iki Vievio atvažiavo traukiniu. Vievyje Prezidentė pamoką Lietuvai pavadino: nereikia vis skųstis. Traukiniai Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo kitų, kuriais jai teko važinėti JAV ir kitose pasaulio šalyse, ir prisipažino, kad tėvynėje traukiniu važiavusi tik jaunystėje. Traukiniui išvažiavus link pajūrio, Vievio geležinkelio stotyje būriavosi Prezidentę lydėję asmenys: susisiekimo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Rokas Masiulis ir Linas Kukuraitis, o su jais kartu ir Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, kuris tada Prezidentei išdėstė Vievio miesto problemas, kurias ji galėtų padėti išspręsti, nes Vieviui kultūros namai reikalingi kaip oras. Vieviškiai Prezidentūroje taip pat lankėsi. 2010 m. vieviškės Marijona Jachovič ir ­Leontina Šavareikienė ieškojo teisybės dėl savo žemės sklype­lių įteisinimo, o iš Vievio gimnazijos 2015 m. nupintos 3231-os apyrankės, surištos į vieną apyrankių grandinę, pavadintą „Draugystė“, viena apyran­kė padovanota ir Prezidentei. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu 2015 metais Prezidentė apdovanojo VĮ „Automagistra­lė“ direktorių Vladislovą Molį. 2017 m. atlikus įmonėje auditą ir nustačius pažeidimų, Dalia Grybauskaitė jį išbraukė iš valstybės apdovano­tųjų sąrašo.

Per daug demokratijos
Visą tą dešimtmetį Prezi­den­tūroje kas metai buvo organizuo­jami susitikimai su savivaldybių merais ir regionine žiniasklaida. 2018 m. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prezidentūroje šventė „Versmės“ gimnazijos skaitovai. Prezidentūra organizavo bendrą merų ir rajonų žiniasklaidos susitikimą. Susitikimuose su žiniasklaida Prezidentė visada išreikšdavo prašymą jos kalbų neįrašinėti ir nekomentuoti. Mes iš pirmų lūpų sužinodavome jos prieštaringai vertinamų veiksmų pagrindimą, jos nuomonę vidaus politikos klausimais ir jos pastangas kažką mūsų šalyje pakeisti į gera. Prezidentė ir žurnalistams negailėdavo pamokų – fotografuo­damiesi nesusikūprinkite. Jei politikai, net pažeisdami įstatymus, trokš­ta turėti savo laikraštį, reiškia, jus vertina. „Per daug demokratijos irgi nėra gerai“,- skųsdavosi Prezidentė. Ji atidžiai išklausydavo rajoninių laikraščių problemas, bet dėl informacijos viešinimo rajoniniuose laikraščiuose padėti negalėjo.

Istorijos liudytojai
Ne kartą asmeniškų pokalbių su prezidente turėjau ir aš, straipsnio autorė. Pirmas gražus susitikimas buvo Briuselyje, kai D. Grybauskaitė buvo išrinkta Europos komisare finansiniam programavimui ir biudžetui. Po trumpo susitikimo su žurnalistais iš Lietuvos D. Grybauskaitė išvažiavo jau tarnybiniu automobiliu. Kitas susitikimas taip pat buvo Briuselyje, kai rajono žurnalistai išsakė mintį, jog žmonės nori, kad ji dalyvautų Prezidento rinkimuose. Kaip visada šmaikšti politikė klausė: kas nori, vyrai ar moterys? Rinkimų į Prezidentus metu D. Grybauskaitė nevengdavo neoficialių susitikimų su žurnalistais. Viename nuoširdžiame pokalbyje mes kalbėjome apie tai, kad ji neturi artimųjų, todėl dėl kritikos politikei mažai bus įskaudintų žmonių.
Dešimtmetis prabėgo greitai – pasikeitė Lietuva, pasikeitė Prezidentės išvaizda, bet Prezidentė nepakeitė mėlynos spalvos kos­tiumėlių. D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį, jos sėkmę ir klaidas įvertins istorikai. Mes buvome tik to istorinio laikotarpio liudytojai, palikę raštišką informaciją.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1