Baltijos kelio minėjimas Elektrėnuose – žmonių prisiminimai ir linkėjimai Lietuvai

Baltijos kelias, kai sustojo į vieną grandinę rankomis susikabinę žmonės, įvyko 1989 metų rugpjūčio 23-iąją. Jau plito Sąjūdžio judėjimas, bet ši akcija kilo spontaniškai, minint Molotovo–Ribentropo pakto metines. Tūkstančiai žmonių stovėjo gyvame kelyje, kuris driekėsi per tris Baltijos valstybes, nuo Vilniaus iki Talino.
Žmonės tikėjo, kad greitai bus laisvi. Ne viskas buvo taip, kaip viltasi, bet atsisukę atgal matome, kad po Baltijos kelio iškovojome laisvę, turime Nepriklausomą šalį ir kuriame, stipriname ir gražiname ją ateities kartoms.
Šiemet minime šios ypatingos datos 30 metų sukaktį. Užaugo vaikai, kurie kelyje buvo su savo tėvais. Į užmarštį nuėjo seni „Moskvič“, „Lada“ automobiliai, tačiau neužsimiršta tų dienų prisiminimai. Kad dar kartą tai prisimintume, atkartotume nors dalelę to įspūdingo įvykio, šių metų rugpjūčio 23-iąją vieni skubėjo į Baltijos kelią. kiti sukaktį minėjo savivaldybių teritorijose. Vėl plazdėjo vėliavos, vėl žydėjo kardeliai, kaip tuomet, kai drąsiausi pilotai pakilo į orą ir barstė gėles ant stovėjusių kelyje.

Rūta NIKITINAITĖ, žurnalistikos studentė, praktikantė

Rugpjūčio 23-ioji – neeilinė diena Lietuvai. Prieš trisdešimtmetį tūkstančiai nepriklausomybės troš­­­­kusių žmonių susikibo rankomis ir kartu nuo Vilniaus iki Talino nutiesė laisvės simboliu tapusį Baltijos kelią. Šiemet visoje Lietuvoje vyko įvairūs renginiai šiam istoriniam įvykiui atminti. Ne išimtis buvo ir Elektrėnai.
Šventinė diena prasidėjo nuo trijų Baltijos valstybių vėliavų iškėlimo pagrindinėje miesto aikštėje. Gražia tradicija tapęs bėgimas, skirtas Juodojo kaspino dienai paminėti, vyko ir šiais metais. Ryte net kelios dešimtys sporto entuziastų leidosi maršrutu Elektrėnai–Vievis–Trakai ir taip paminėjo Juodojo kaspino dieną, skirtą Nepuolimo (kitaip dar žinomo kaip Ribentropo–Molotovo) pakto 80-osioms metinėms atminti.

„Šiandien susirinkome čia prisiminti, kad 1989-aisiais trys laisvės troškusios Baltijos valstybės susikibo rankomis ir taip netradiciškai paminėjo išties liūdną jubiliejų, – šventinę kalbą pradėjo Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. – Tais metais mes, kupini džiaugsmo, susikibome rankomis ir visam pasauliui parodėme, kad norime ir galime būti laisvi“. Miesto meras prisiminė, kad pats Baltijos kelyje nedalyvavo. Tą dieną jis turėjęs kitą labai svarbią užduotį, mat kaip tik tuo metu iš Sibiro buvo pargabenti K. Vaitukaičio močiutės palaikai. „Nors ta diena buvo be galo svarbi mano šeimai, širdyje visi buvome kartu su visais stovinčiais Baltijos kelyje“, – susirinkusiesiems sakė Elektrėnų meras.
„Prieš 30 metų mes turėjome labai gražų siekį – atkurti savo valstybę, tą kultūrinę, tautinę erdvę, kurioje galėtume būti patys, auginti vaikus ir anūkus“, – sakė buvęs Trakų rajono Sąjūdžio pirmininkas Aleksandras Klumbys. Jis džiaugėsi, kad tie 30 metų nepraėjo veltui. Aktyvus visuomenės veikėjas teigė, kad visame pasaulyje Baltijos kelias tapo pavyzdžiu valstybėms kovoti už savo laisvę. „Nors šiandien dar nėra viskas taip gražu, kaip tada mes tikėjomės, bet praėjo tik 30 metų, ir tik nuo mūsų valios, nusiteikimo ir moralinių vertybių priklausys, kaip toliau vystysis Lietuva, – kalbėjo A. Klumbys. – Esu įsitikinęs, kad reikalui esant, mes tikrai pakartotumėm tą kelią.“
„Mes visi jau kurį laiką gyvenome jautimu, kad kažkas įvyks, kažkas, kam nereiks žodžių, – prisiminimais apie Baltijos kelio idėjos brendimą dalinosi elektrėniškė Stanislava. – Stovėdami toje žmonių grandinėje jautėmės be galo laimingi, tokia svarbi tada mums buvo laisvė.“ Moteris teigė, kad prieš trisdešimt metų Baltijos kelias pabudino patį didingiausią patriotizmo jausmą, kuris nebeužgęsta iki dabar.
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Viktoras Valiušis prisiminė, kad ta diena buvo ypatinga jau nuo pat ryto. Politikas teigė, kad jis buvo atsakingas už transportą, turėjusį nugabenti žmones į tam tikras Baltijos kelio atkarpas. „Nesuskaičiuojamas kiekis pilnų autobusų tą dieną išvažiavo į istorinį įvykį, kelyje buvo susidariusios automobilių spūstys, iš perkaitusių variklių virto garai, – sakė V. Valiušis. – Stovėdami gyvame Baltijos kelyje visi jutome nepaprastą, netgi stebuklingą, atmosferą: skambėjo muzika, žmonės bendravo, iš dangaus krito raudoni kardeliai.“ Tarybos narys susirinkusiesiems linkėjo, kad Baltijos kelias niekada nesibaigtų, kad visi kasdien pastebėtų nepažįstamojo ištiestą pagalbos ranką ar jaustų kaimyno petį taip, kaip visi jautė stovėdami Baltijos kelyje.
Prisiminimais apie Baltijos kelią pasidalino Semeliškių kultūri­nių renginių organizatorė Silvija Bielskienė. Pasak moters, tais metais ji aktyviai dalyvavo visuose mitinguose, tad rugpjūčio 23-iąją nebuvo nė menkiausio svarstymo vykti į Baltijos kelią ar ne. „Kai praskrido lėktuvai ir ant mūsų pasipylė gėlės, atrodė, kad praėjusios Žolinės proga pati Marija visus laisto gėlėmis“, – susijaudinusi kalbėjo S. Bielskienė.
Renginio metu taip pat su­griaudė motociklai. Šventėje buvo iškilmingai išlydėtos 6 mo­tociklininkų komandos, kurios­ rugpjūčio 24 dieną startavo mototurizmo ralio varžybose po visą Lietuvą. Komandoms buvo įteikti atstovavimo Elektrėnams garbės raštai ir mero padėkos. Klubui „Laukiniai šernai“ ralyje atstovavo 3 komandos: „Elektrėnų Laukiniai šernai“, „Elektrėnų Laukiniai šernai 3“ bei „Kazokai“. Geriausiai pasirodė komanda „Elektrėnų Laukiniai šernai“, kurios kapitonas Paulius Mickevičius, nariai – Sandra Mickevičienė, Vilius ir Nijolė Venskutoniai, Arūnas ir Greta Sinkevičiai bei Vaclovas Gudelis. Preliminariai komanda užėmė 10 vietą, įveikė 430 km maršrutą, atliko 17 užduočių. Iš viso mototurizmo ralyje startavo per 200 komandų.
Į šventę miesto centre susirinko ne tik Elektrėnų seniūnijos atstovai, bet taip pat svečiai iš Beižionių, Gilučių, Semeliškių, Kietaviškių, Pastrėvio, Kazokiškių ir Vievio seniūnijų. Renginio metu susirinkusiuosius lietuvių liaudies dainomis linksmino ansamblis „Ratilai“.
Skambant simbolinės „Bunda jau Baltija“ dainos melodijai šventinį minėjimą vainikavo elektrėniškių ir miesto svečių suformuota grandinė, apjuosusi pagrindinę miesto aikštę.

Šventė ten, kur ir prieš 30 metų

Virginija Šimkūnienė

Į kelią, kur stovėjo Kaišia­dorių, Trakų rajonų ir Elek­trėnų žmonės, vėl susirinko minia

Ona ir Edmundas Vėželiai (antri iš kairės) po 30 metų rankomis susikibo su Kaišiadorių r. savivaldybės vadovais

Ona ir Edmundas Vėželiai (antri iš kairės) po 30 metų rankomis susikibo su Kaišiadorių r. savivaldybės vadovais

Beveik valandą iš savivaldybės centro teko važiuoti iki tos sankryžos, kur greitkelyje plakančiomis širdimis ir iš jaudulio kaistančiais vei­dais žmonės skandavo „Lietuva“, kur vėliavos plaikstėsi rugpjūčio vėjyje, kur laikėmės už rankų. Šiemet organizatoriai paskirstė vietas ten, kur stovi atminimo kryžiai, kur žmonės galėjo saugiai prisiminti įvykius, vykusius prieš trisdešimt metų. Širvintų rajono teritorijoje, ties sankryža į Bagaslaviškį ant pievelės rinkosi Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų savivaldybių žmonės. Prie jų vėliau prisijungė ir širvintiškiai. Suliepsnojo simbolinis laužas, žmonės dalinosi prisiminimais. Į minėjimo dalyvius kreipėsi rajonų vadovai, kunigai, šauliai. Visų pasisakiusiųjų lūpose skambėjo viena tiesa – siekėme laisvės, norėjome Nepriklausomybės. Tai buvo pasipriešinimo okupacijai ir išsivadavimo iš primestos sovietų santvarkos pradžia. Į Baltijos kelią atkreipė dėmesį pasaulio žiniasklaida, apie tai kalbėjo JAV prezidentas Dž. Bušas.
Kaip ir prieš 30 metų susikibome rankomis, iš lėktuvų pabiro to renginio gėlėmis pakrikštyti kardeliai. Virš dalyvių galvų skrido ne tik lėktuvai, plasnojo parasparniai. Kartu su Žiežmarių kultūros centro kapela „Žiežmara“ dainavo tai, ką beveik visi moka: „Palinko liepa“, „Augo girioj“, „Lietuva“ ir kitas pa­triotines dainas.
Su kelių savi­valdybių žmonėmis renginyje dalyvavo ir šauliai, savanoriai, ka­riuomenės atstovai. Kareiviai renginio pabaigoje išvirė ir pa­vaišino kareiviška koše. Netrūko ir kitokių vaišių. Savo iškeptos duo­nos riekelėmis vaišino Kaišiadorių ad­ministracijos direktorius Mindaugas Nasevičius, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė nešiojo padėklą su lašinukais, duona ir daržovėmis.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1