Julija Kirkilienė
Nors Lietuvoje bažnyčia nuo Valstybės atskirta, bet mūsų šalis yra krikščioniškas kraštas, todėl negaliu nepasidalinti įspūdžiais iš titulinių Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios atlaidų. Šie atlaidai vyksta kiekvienais metais paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Gal, kad rugpjūčio 25-osios sekmadienis buvo toks karštas, kad žmonės iš miesto prie paplūdimių ar po kaimus išsiblaškė, gal, kad Elektrėnų parapija dar neturi gilių atlaidų tradicijų, tikinčiųjų atlaiduose dalyvavo mažiau nei per Kalėdas ar Velykas.
Elektrėnuose kunigai atlieka ne tik krikščioniškosios ideologijos sklaidą, bet ir švietėjišką veiklą. Bažnyčioje jau įprasta pamatyti ir išgirsti ne tik šalyje, bet ir pasaulyje žinomus sakralinės ir klasikinės muzikos atlikėjus. Šių metų atlaiduose per šv. Mišias giedojo, o prieš pamaldas ir po jų koncertavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Prieš iškilmingąsias šv. Mišias klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas padėkojo atlaidų rėmėjams, pagalbininkams, bažnyčios tarnautojams ir visiems, prisidėjusiems prie šventės rengimo. Tarnautojos Janinos Piraškevičienės išmone bažnyčios papuošimui gražiai buvo panaudotos Baltijos kelio išgarsintos rugpjūčio gėlės – kardeliai. Gėlių kiekvieniems tituliniams atlaidams tradiciškai parūpina Elektrėnų seniūnija (seniūnas Antanas Šalkauskas).
Iškilmingas šventas Mišias aukojo prieš dešimtmetį Elektrėnuose dirbęs ir parapijiečių pamiltas kun. Marius Talutis. Jis pamoksle išaiškino Švč. Marijos Mergelės Kankinių Karalienės reikšmę: sunkus buvo pačios Marijos gyvenimo kelias, todėl žmonės ištikti sunkumų visada Švč. Marijos prašo suteikti stiprybės sunkumams iškęsti. Kunigas perpasakojo elektrėniškės tremtinės istoriją, kaip iš į Sibirą traukiamų tremtinių vagonų skambėdavo giesmė „Marija Marija“. Kunigas dar papasakojo politinės kalinės Adelės Dirsytės istoriją. Ji kalėjime ant medžio tošies surašė maldaknygę „Marija, gelbėk mus“ ir kažkokiu būdu iš kalėjimo sugebėjo perduoti draugei. Maldaknygė, pavadinimu „Marija, gelbėk mus“, pirmą kartą išleista 1959 m. „Immaculata“ spaustuvėje Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista 14-ka pasaulio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, olandų, prancūzų, kinų, lenkų ir kt.) penkiuose žemynuose, tūkstantiniais tiražais. Tai didžiausiu tiražu kada nors išleista lietuviška knyga. Pogrindinis leidimas Lietuvoje – 1964 m. Pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje –1990 m.
Tad atlaiduose žmonės ne tik meldėsi, bet ir naudingos istorinės informacijos sužinojo arba prisiminė tai, ką buvo primiršę.
Atlaidai tradiciškai užbaigti buvo procesija apie bažnyčią, iškilmingu maldininkų palaiminimu ir choro „Polifonija“ dainomis apie Tėvynę.
Atlaidų proga primename skaitytojams maldą už Elektrėnų parapiją. Tegul ta malda būna išgirsta.
Į Tave, galybių Viešpatie Dieve, kreipiamės dėl mūsų miesto Elektrėnų ir jo gyventojų. Teikis atsiųsti savo šventąjį angelą sargą, kad jis saugotų mūsų miestą nuo nelaimių, stichijų, ligų, maro, ugnies ir kitų negerovių. Ypač, prašome, kad angelas sargas saugotų mūsų miesto turtą ir grožį nuo paties žmogaus piktavališkos veiklos. Sutramdyk, Viešpatie, mūsų mieste bet kokį piktosios dvasios viešpatavimą, saugok mus nuo nusikaltimų ir Tavo šventųjų įsakymų niekinimo.
Elektrėnų mieste gyvenantiems ar čia laikinai apsistojusiems suteik, Viešpatie, saugų ir ramų gyvenimą. Suvienyk mūsų jėgas, sutelk bendriems darbams; ugdyk mus, kad galėtume tapti darnia ir kūrybinga bendruomene. Globok, Viešpatie, šio miesto šeimas – tegul klesti jose vienybė ir meilė; savo išminties dvasia lydėk mūsų miesto vaikus ir jaunimą, vesdamas juos tiesos ir doros keliu; ligonius ir negalinčius savarankiškai gyventi apdovanok, Viešpatie, savuoju artumu ir kito žmogaus pagalba. Visiems Elektrėnų žmonėms leisk pažinti Tavo meilę Jėzuje Kristuje ir suteik atsivertimo malonę.
Mūsų miestą per amžius tegul užtaria ir nesiliauja globojusi Švenčiausioji Mergelė Marija Kankinių Karalienė, per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.