Atkurtos Lietuvos 100-metis: kurk, švęsk, pažink

Julija Kirkilienė

Švenčių pasiruošime vietiniai laikraščiai lyg voverės rate sukasi savo rajono sūkuriuose ir ne dažnas galėtų surasti laiko savo akiratį praplėsti sostinės renginiuose. Šį kartą jiems padėjo Vyriausybė, sukvietusi regioninę žiniasklaidą į Vilnių ir pristačiusi pagrindines šimtmečio šventės veiklas: kurk, švęsk, pažink.
Pirmiausia, žinoma, žurnalistai ir leidėjai iš pirmų lūpų sužinojo apie Vyriausybės veiklą ir nuveiktus darbus. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, atlikta yra daug svarbių ir reikalingų darbų, o kurių dėl politinių aplinkybių nespėjo atlikti, užbaigti pažadėjo šiais metais. Vyriausybės ataskaita sudėta į storą aplanką ir Vyriausybės internetinį puslapį, todėl visi, norintys su ja susipažinti, visada turi galimybę tai padaryti. Šiuo metu bene svarbiausias Vyriausybės darbas, atrodo, yra tinkamai pasiruošti Atkurtos valstybės šventei. Kaip Lietuvoje visus 2018 metus bus minimas garbingas šimtmetis, žurnalistus supažindino Kultūros ministerijos ir Turizmo departamento atstovai. Vienas svarbiausių Vasario 16-osios šventės akcentų – varpų sąšauka. 100 varpų dūžius vasario 16 d. 12.30 val. girdės visa Lietuva, Elektrėnai – taip pat. Veikla KURK kviečia žmones aktyviai dalyvauti dabarties ir ateities kūrime. Svarbiausias šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvos žmogus, sujungtas praeities, dabarties ir ateities saitais. „Elektrėnų kronika“ prie šios veiklos prisideda projektu „Šimtmečio portretai daugiakultūrinėje bendruomenėje“.

Šį kartą Beatos virtuvėje svečiavosi regioninės žiniasklaidos žurnalistai ir leidėjai

Šį kartą Beatos virtuvėje svečiavosi regioninės žiniasklaidos žurnalistai ir leidėjai

Veikla ŠVĘSK aktuali kiekvienam žmogui, ir Vasario 16-osios šventei sostinėje skambės prezidentės globojamas projektas „Glorija Lietuvai“. Projekto kūrybinė grupė įrašinėjo vertingiausių Lietuvos varpų skambesį ir įtraukė į Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį „Glorija Lietuvai“. Šiame kūrinyje skambės ir Semeliškių šv. Lauryno bažnyčios – vienas seniausių Lietuvoje – varpų. Koncertą kiekvienas, negalėjęs nuvykti į sostinę, pamatyti galės per LRT televiziją. O kokia gi šimtmečio šventė be „Bea­tos virtuvės“ lietuviškų patiekalų. Už brito ištekėjusi Beata Nicholson į Lietuvą gyventi atsivežė savo šeimą ir dabar nuoširdžiai lietuvius moko džiaugtis ir mylėti savo šalį bei nepamiršti, iš kur mes ir kur mes esame. Susiradusi senovines lietuviškas receptų knygas, pakalbinusi pagyvenusius žmones, Lietuvos šimtmečiui Beata paruošė puikių patiekalų ir siūlo jų pasiruošti kiekvienam. Vienas tokių patiekalų – tarpukariu pamėgtas ruginis meduolis. Bea­ta sako, jei mes šventės nesusikursime patys, ji pas mus neateis, o jos receptų kiekvienas gali susirasti svetainėje adresu www.beatosvirtuve.lt.
Veiklai PAŽINK skirta daugybė priemonių, žmones įtraukiančių pažinti mūsų šalį. Šalies šimtmečio istorijos pažinimą tikslinga buvo pradėti nuo Signatarų namų, kur apsaugos saugomas po stiklu guli Vokietijos paskolintas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Tame pačiame kambaryje pastatytas masyvus medinis stalas, ant kurio, istorikų teigimu, ir buvęs pasirašytas Nutarimas.
Istorija, kaip prieita iki to Nutarimo pasirašymo, primena mūsų šiokiadienių politikų ginčus. Keturi iš 20 Lietuvos tarybos narių pasitraukė iš Lietuvos tarybos todėl, kad Tarybai vadovavo Antanas Smetona. Taryba priėjo kompromisą, kad Nutarimo pasirašymui posėdžio metu pirmininkaus ne A. Smetona, o vyriausias pagal amžių tarybos narys Jonas Basanavičius. Po Nutarimo pasirašymo Tarybai pirmininkauti vėl pradėjo A. Smetona. Signatarų namuose, J. Basanavičiaus ekspozicijoje, vietos rasta ir pelėdos iškamšai. Amžininkai liudija, kad signataras namuose iš tikrųjų laikydavęs pelėdą. Signatarų namuo­se daug įdomios ekspozicijos, todėl elektrėniškiams verta būtų muziejų aplankyti ir pamatyti ne tik prieš šimtmetį pasirašytą Nutarimą, bet ir kitus vertingus eksponatus, palikti įrašą, iš kur kilę giminių šaknys. Bet ekskursijai vesti reikia būtinai pasikviesti profesionalų gidą.

Vienas komentaras "Atkurtos Lietuvos 100-metis: kurk, švęsk, pažink"

  1. kronika says:

    aaaaa

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-47717949-1