Anksčiau sakydavo „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės“. Tai lyg priminimas, kad svarbu padėkoti už tai, ką gauni. Nesavanaudiškumas, dėkingumas be galo svarbūs. Buvimas arčiau gamtos neleido žmonėms užmiršti, kad mes visi vienas nuo kito be galo priklausomi, kad nereikia užmiršti, iš kur skalsa ant stalo atkeliauja, kad skalsa reikia dalintis. Tai, kas anksčiau patekdavo į Žolinės vaišes, taip pat buvo dalijama: dalį suvalgydavo šventės dalyviai, dalį paaukodavo vargšams ir elgetoms. Tokiu būdu lyg primindavo sau ir kitiems, kad tai, ką Motina Žemė užaugina, yra visų.
Tai paskutinė vasaros šventė, sakoma, kad nuo Žolinės prasideda ruduo. Yra priežodžių, skirtų šiai šventei: „Nuo Žolinaitės pasirodo ir šalnaitės“, „Žolinė yra pirma diena rudens“ ir „Nuo Žolinės šuoliais diena trumpėja“. Vos ne visai vasarai buvus tokiai rudeniškai, Žolinių diena buvo ypatingai graži. Rinkosi beižioniškiai atnaujinton bažnytėlėn nešdami žolynų puokštes su vaistažolėmis ar gražesnių žiedų darželyje priskynę. Po Šv. Mišių pasveikinome kleboną Gediminą Mieldažį su gimtadieniu ir skubėjome, kaip juokavau, jau dviejų švenčių švęsti. Didžiulę muzikinę dovaną mums padovanojo Elektrėnų folklorinė kapela „Runga“ (vadovas Vidas Dainys). Kaip pridera – vaišinomės kopūstiene, sūriu su medumi (nes tai yra ir kopūstinė, ir duonos, medaus ir pieno šventė), gėrėm atšaldytą Beižionių pievų žolelių arbatą (oi kaip gaivino karštą dieną), su sporto renginių organizatorium Juozu žaidėme sportinius žaidimus. Kopūstiene pasidalinome ir su Beižionyse gyvenančiais ukrainiečiais.
Už rėmimą ir pagalbą nuoširdžiai ačiū Jūratei Ramanauskienei, Birutei Grybauskienei, Beižionių seniūnijai, Algiui Steponavičiui, Juozui Gudeliūnui. Už skambią liaudišką muziką – kapelai „Runga“. Ir jums, mielieji, už dalyvavimą.
Beižionių kultūrinių renginių organizatorė Audra Gudeliūnienė