Žodis višta – Vievyje keiksmažodis

Žodis višta – Vievyje keiksmažodis

Julija Kirkilienė

Žodis višta Vievyje keiksmažodžiu tapo ne todėl, kad seniūnijoje veikia net trys vištų fermos, kuriose dirba vieviečiai, o todėl, kad seniūnijos patalpose seniūnijos darbuotojai tautodailininkė, buvusi mokytoja, dabar pensininkė Vanda Žilienė garsiai pasakė: „Kapstaisi kaip višta…“. Už tą pasakymą garbaus amžiaus moteriai, savivaldybės šviesuolei, bet garsiakalbei ir greitakalbei moteriai Vievio policijos nuovados viršininkas Pavel Jermakovič surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir moterį nubaudė 28 eurų bauda, nes ji „…pažeidė viešąją tvarką ir piliečių rimtį…“.

Tautodailininkei reikia paglbos

Vandą Žilienę savivaldybėje žino daugelis: vieniems ji buvo mokytoja, kitiems įvairių švenčių proga dovanoja unikalius savo darbelius iš šiaudų, tretiems ji – Lietuvos  tautodailininkų sąjungos narė, o Vievio seniūnijos darbuotojoms – ji įkyri  teisybės ieškotoja. O kur kitur moteriai teisybės ieškoti ir pagalbos prašyti, jei ne seniūnijoje. Tautodailininkė gyvena savo sodyboje, vienkiemyje, Skirmantiškių kaime, prie pat kelio Kaunas–Vilnius. Gyvenant vienkiemyje, moteriai tikrai daug bėdų atsiranda: šernai knisa jos pasėlius, o medžiotojų niekaip prisišaukti negali. Vienkiemį dažnai apžiūri įvairiausi veltėdžiai, kurie tai jos dviratį nugvelbia, tai traktoriuką dalimis išrenka, net avelę išvedę buvo… Tad kur kitur vienišai moteriai pagalbos ieškoti, jei ne seniūnijoje. Šių metų pavasarį moteris į seniūniją atnešė prašymą dėl šernų padarytos žalos atlyginimo ir paprašė, kad jos prašymą perduotų į savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Moteriai į Elektrėnus atvažiuoti toli, o seniūnija tokias paslaugas suteikti privalėtų. Sužinojusi, kad jos prašymas į savivaldybę neperduotas, V. Žilienė atėjo į seniūniją pasiaiškinti, kodėl taip įvyko. Seniūnijos darbuotoja Neringa Drabavičienė to prašymo ieškoti pradėjo stalčiuose. V. Žilienė pamačiusi, kad to pareiškimo tarp popierių specialistė nesuranda, neiškentė ir pasakė: „…Ko ten kapstaisi kaip višta…“.  Tada užvirė konfliktas, kurį vienaip aiškina seniūnijos darbuotojos, kitaip – Vanda. Aišku viena, kad buvusi mokytoja yra labai garsiakalbė, todėl jos aiškinimasis, kad seniūnijos darbuotojos raštą privalėjo persiųsti savivaldybei, atrodė, kaip seniūnijos darbuotojų žeminimas. Keiksmažodžių Vanda nenaudojo. Tai matyti iš medžiagos teismui.

Tarnautojams reikia ramybės

Vanda Žilienė baudos nemokėjo, o Policijos nuovados viršininko surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė Trakų apylinkės teismui. Moteris niekaip negali suprasti, kodėl gyvendama demokratinėje valstybėje, akivaizdžiai matydama valstybės tarnautojų biurokratizmą, ji net susijaudinusi negalėjo išsakyti savo nuomonės. Be to, moteris, sako nė nesupratusi, kad jai buvo bauda paskirta. Pareigūno paklausta, kodėl sukėlė seniūnijoje triukšmą, ji atsakiusi, kad reikia liudytojų paklausti, kaip iš tiesų buvo. Moteris, žinoma, liudytojų neturi, o seniūnijos darbuotojos visos kaip viena teismui parašė raštus, kad „Vanda Žilienė seniūnijoje lankosi dažnai, randa priežasčių, kaip užsipulti darbuotojas, jas žemina ir pan…“ ir prašo „nusikaltėlės“ nuo bausmės neatleisti. Joms nesvarbu, kad ta garsiakalbė moteris yra gerai žinoma geraširdė tautodailininkė, gal kurios nors net mokytoja buvo, joms svarbu, kad ji seniūnijoje merginoms ramybės nedrumstų.

Požiūris į valdžią

Vanda tos 28 eurų baudos nesumokėjo, nes nė nesupratusi, kad ji nubausta už žodį „višta“, kuris seniūnijos tarnautojoms keiksmažodis pasirodęs. Po pusmečio moteris gavo antstolių raštą, kad ji valstybei jau skolinga daugiau kaip 100 eurų ir kad jie bus išskaičiuoti  iš jos pensijos. Tada moteris ir kreipėsi į teismą teisybės ieškoti. Nežinia, kaip į tokį konfliktą pažiūrės teismas, bet kaip žmonės žiūrės į Vievio seniūnijos tarnautojus – aišku: ten nevaikščiok,  jokių prašymų nerašinėk, gink dieve, nesidomėk, kur tarnautojos prašymą padėjo, o svarbiausia, kalbėk seniūnijoje tyliai, kad merginoms ramybės nesudrumstum. 

Teisybės dėlei noriu parašyti ir apie kitokį požiūrį į žmogų ir valdžią. Į Elektrėnų savivaldybės administraciją tikrai dažniau nei V. Žilienė į Vievio seniūniją, vaikšto toks Elektrėnų gyventojas Artūras Žvejys. Jis ir skundų daug prirašęs ir pakeltu balsu dažnai valdininkų kabinetuose kalba, ir nusikaltėliais ne vieną išvadino, bet jo iš savivaldybės niekas neišvaro ir baudų jam neskiria. Atvirkščiai, savivaldybės taryba sudarė komisiją jo skundams tirti. O gal vertėtų tautodailininkei V. Žilienei irgi kreiptis į Elektrėnų savivaldybės tarybą, kad kokia nors komisija ištirtų, kokias pareigas turi atlikti Vievio seniūnijos darbuotojos ir ar demokratiška liberalų valdomoje savivaldybėje  už pasakymą „kapstaisi kaip višta“ žmogų pinigine bausme bausti.

Kaimynai apie tautodailininkę Vandą Žilienę

Kitaip nei seniūnijos darbuotojai apie V. Žilienę mano kaimynai. Redakcija gavo tokį Broniaus Vasiliausko laišką:

Gyvenu Lazdėnų kaime, Vievio seniūnijoje. Mano susisiekimo priemonė – dviratis. Juo dažnai autostrada keliauju į Vievį. Važiuojant tenka prasukti pro Skirmantiškių kaimą, įkurtą vos 5 km nuo Vievio. Prie Skirmantiškių autobusų stotelės visada mačiau sodybą, bet kas sodyboje gyvena – nežinojau.  Per pastaruosius  metus ši sodyba labai pasikeitė – pagal tvorą pastatytas aukštas kryžius, nuo  namų iki pat magistralės prisodinta gėlių. Dabar jau žinau, kad šioje sodyboje gyvena darbšti moteris, buvusi mano vaikų mokytoja,  tautodailininkė Vanda Žilienė. Susipažinau su ja šią vasarą, kai sustojęs aikštelėje pamačiau moterį, dalgiu šienaujančią žolę. Šnektelėjome. Pasirodo, ji laiko porą ožkelių, arkliuką, bičių, nes apie sodybą turi apie 2 ha žemės. Viena moteris, žinoma, visų darbų aprėpti nesuspėja, pasamdyti žmogaus negalima rasti,  todėl paprašė mane į talką. Nuo tada mes su moterimi tapome gerais kaimynais. Aš jai priskaldau malkų, padedu pašienauti, nupjoviau jos avižas, liucernas. Bedirbdamas jos laukuose pastebėjau šernų išknistus pasėlius. Vanda prie tvoros į miško pusę buvo šunelį pririšusi, bet šis nepagelbėjęs. Neatbaido šernų ir įvairūs ryškūs skudurai, kuriuos moteris iškabinėja pagal savo laukus. Moteris prašė pagalbos pas Vievio seniūną, kad Žemės ūkio ir melioracijos skyrius padėtų prisikviesti medžiotojus, bet pagalbos nesulaukė. Negauna ji ir kompensacijų už šernų padarytą žalą.

Vienkiemyje gyvenanti moteris ne kartą buvo nukentėjusi nuo ilgapirščių.  Lengva gi kenkti kaime gyvenančiai vienišai moteriai, kai ši iš valdžios jokios pagalbos prisišaukti negali. O juk ši moteris labai kūrybiška, Tautodailininkų sąjungos narė ir tikrai geraširdė. Kiekvieną į svečius užsukusi ji medumi, miško uogų sultimis ar ožkelių pieno varške pavaišina.  Žinau, kad jos saldaininės, šiaudiniai sodai, paukšteliai, angeliukai, šiaudais išrašytos tautinės juostos  puošia daugelį tiek savivaldybės, tiek seniūnijos įstaigų. Tik pačiai tautodailininkei, sulaukusiai pensinio amžiaus ir turinčiai negalią, valdininkai  ne tik už darbus padėkoti pamiršta, bet už jos aikštingą būdą  ir skardų balsą Vievio seniūnijos darbuotojos policijai apskundė ir baudomis apmokestino. Todėl moteriai dabar tenka vaikščioti po  teismus  ir įrodinėti, kad ji niekam blogo nedaro ir nelinki, o atvirkščiai, nori, kad žmonės vieni kitiems nekenkdami gyventų. Tik jos skardus balsas likęs nuo tų laikų, kai dirbo pionierių vadove ir stovyklose be garsiakalbio vaikus perrėkti reikėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų