Julija Kirkilienė
Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų daugelį žmonių palietė tokia problema: vieni nori pirkti ar parduoti žemes, kiti statyti namus. Ir vieni, ir kiti susiduria su keisčiausiomis problemomis, kurias išspręsti galėtų padėti savivaldybės architektai ir apskričių viršininkai.
Galėtų, bet nepadeda. Atvirkščiai – kartais priima labai nesuprantamus sprendimus. Sakoma, kad vyrai kariauja todėl, kad nemoka kalbėtis. Ne išimtis ir Elektrėnų savivaldybės vadovai.
Nieko neaiškina
Kovo mėnesį vykusiame tarybos posėdyje nebuvo pritarta sprendimo projektui dėl valstybinės žemės pirkimo. Savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius tarybai pateikė sprendimo projektą, kuriame pateikta šykšti informacija, kad trys piliečiai nori prie turimų sklypų dar pirkti valstybinės žemės. Sprendimo projekte paminėtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį taryba galėtų leisti tuos sklypus parduoti, bet nepaminėta, kur tie sklypai yra. Tokioje neaiškioje schemoje tarybos narys Edmundas Vėželis įžiūrėjo, kad tie sklypai yra sodų bendrijoje „Klevas“, už elektrinės, prie ežero. Tarybos nariams kilo įtarimas, ar sklypus galima leisti parduoti, nesuderinus su sodų bendrijos pirmininku ir valdybos nariais.
Įrašė ne tą įstatymą
Sprendimo projekte įrašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“, o apie kitą, Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“, priimtą 2004 m. lapkričio 15 d., sprendimo projekte nė neužsimenama. Gal todėl, kad tame įstatyme nurodomas galimo parduoti sklypo plotas. Neinformuoja tarybos narių projekto pateikėjas, architektas A. Butrimavičius ir apie tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį tais atvejais, kai keičiant ar papildant teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti, atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Tarybos nariai, dirbantys už 100 litų per mėnesį, o kai kurie ir tų pinigų atsisakę, sako neturintys laiko ir galimybių aiškintis įstatymus, todėl specialistai, ruošiantys projektus, turėtų juose pateikti kuo daugiau informacijos.
Leistų statyti, jei nežinotų
Vyrai nesusitaria ne tik taryboje, bet ir su gyventojais. Savivaldybės specialistai yra tarnautojai, bet apie tai neretai pamiršta, sau pasilikdami valdžios statusą. Elektrėnų gyventojas Kęstutis Stepanavičius nusipirko žemės sklypą, kur dokumentuose prie sąlygų įrašyta, kad detalusis planas namo statybai nereikalingas. Bet Architektūros skyriaus vedėjas A. Butrimavičius leidimo namo statybai neišduoda, motyvuodamas, kad detalusis planas yra vienas iš privalomųjų dokumentų, norint pradėti statyti namą. K. Stepanavičius sako, kad įmonės atsisako jo sklypui rengti detalųjį planą, nes sąlygose įrašyta, jog nereikia. A. Butrimavičius redakcijai sako, kad kitas architektas, nežinantis padėties, leidimą namo statybai išduotų, bet jis per daug žinąs, todėl be detaliojo plano K. Stepankevičiui statyti namo neleis. Ką architektas žino, nepasakė. Nežinantiems belieka tik numanyti arba spėlioti, kodėl nepatinka architektui K. Stepanavičius.
Pasitiki specialistais
Architekto pozicijas palaiko savivaldybės juristas, teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Gediminas Ratkevičius ir administracijos direktorius Henrikas Petrauskas. Apie ne tą sprendimo projekte įrašytą įstatymą juristas teisinosi, kad kiekvienas sprendimas turi turėti teisinį pagrindą ir mano, kad sprendimo projekte pateiktas įstatymas yra geras, nes sodų bendrija „Klevas“ yra miesto teritorijoje. Tarybai pritarus, žemės pardavimą anksčiau dar turėdavo palaiminti apskrities viršininkas. Šiais metais pradėjus naikinti apskritis, nežinia, kas paantrins tarybos sprendimams.
Administracijos direktorius taip pat mano, kad jis savo specialistais privalo pasitikėti, pačiam visko žinoti neįmanoma. Pasak H. Petrausko, savivaldybėje yra buvęs ne vienas teisinis ginčas dėl planavimų, bet nebuvo nustatyta, kad specialistai buvo visiškai neteisūs. Tiesa, kartais buvo nustatyta nežymių klaidų, bet dėl to specialistų bausti nebuvę pagrindo.
O kol administracija pasitiki vieni kitais, kiti vyrai kariauja. Tarybos nariai jaučiasi įžeisti, kad jiems per mažai teikiama informacijos, žemės sklypų savininkai pyksta negaudami leidimų statyti namų, dėl žemės ribų pykstasi kaimynai, žodžiu, vyrai mažai kalbasi, daug kovoja.
Administracijos direktorius taip pat mano, kad jis savo specialistais privalo pasitikėti, pačiam visko žinoti neįmanoma. Pasak H. Petrausko, savivaldybėje yra buvęs ne vienas teisinis ginčas dėl planavimų, bet nebuvo nustatyta, kad specialistai buvo visiškai neteisūs. Tiesa, kartais buvo nustatyta nežymių klaidų, bet dėl to specialistų bausti nebuvę pagrindo.
O kol administracija pasitiki vieni kitais, kiti vyrai kariauja. Tarybos nariai jaučiasi įžeisti, kad jiems per mažai teikiama informacijos, žemės sklypų savininkai pyksta negaudami leidimų statyti namų, dėl žemės ribų pykstasi kaimynai, žodžiu, vyrai mažai kalbasi, daug kovoja.