Visuomenės sveikatos biuro direktorė: skleidžiame žinią, kad 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvensenos…

Julija Kirkilienė

Kai žmogus suserga, dažnas kaltina gydytojus, kad blogai gy­do. ­Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia duomenis, kad ­žmogaus sveikata nuo gydytojo­ ­priklauso tik 10 proc. O nuo žmo­gaus gyvensenos priklauso­ net 50 proc. jo sveikatos. Žmogaus gyvensenos būdu rūpinasi ir valsty­bė, todėl kuria organizacijas, mo­kančias žmogų gyventi sveikiau. Viena tokių organizacijų – Nacionalinis sveikatos centras ir savivaldybėse įkurti visuomenės sveikatos biurai, kurių misija yra apsaugoti visuomenės sveikatą.­ Artėjant balandžio 7-ajai – Pa­sau­linei sveikatos dienai – pasi­do­mėjome ir skaitytojams pasakojame, ką veikia Elektrėnų sa­vivaldybės visuome­nės sveikatos biuras ir ar mato savo veiklos rezultatus.

Ką veikia Visuomenės sveikatos biuras?
Trečiadienį po pietų pertraukos visas VSB kolektyvas ir savanoriai dirbo „Vaikų pasaulyje“, tvarkė pagal projektą įrengtą sveikatingumo taką. VSB direktorė Neringa Pulauskienė sako, kad jos vadovaujama organizacija skleidžia žinią, kad žmogaus sveikata priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir psichologinės būsenos. Ne tik žinią skleidžia, biuro darbuotojai aktyviai vykdo prevencines programas, veda įvairius užsiėmimus, tokius kaip šiaurietiškas ėjimas, mankštos, sveikatai palankios mitybos skatinimo, psichikos sveikatos stiprinimo, traumų prevencijos, infekcinių ir neinfekcinių ligų prevencijos užsiėmimus, individualias konsultacijas, atlieka kūno masės matavimus ir pan., dalyvauja projektinėje veikloje, kad galėtų gyventojams pasiūlyti kuo įvairesnių ir kuo daugiau užsiėmimų. Nuo balandžio mėn. VSB specialistės ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms sudarinėja valgiaraščius, į kuriuos įtraukia daugiau daržovių. Ir visos VSB paslaugos yra nemokamos.
Vienas svarbiausių biuro spe­cialistų darbų yra ruošti ir visuo­menei pristatyti ataskaitas su palyginimais, kaip keičiasi žmonių gyvensenos įpročiai. Informaciją apie veiklą ir visas ataskaitas surasti galima internete, įvedus nuorodą https://www.elektrenuvsb.lt/.
Biure be direktorės Neringos Pulauskienės dirba specialistai, vyk­dantys visuomenės sveikatos ste­bėseną, visuomenės sveikatos stiprinimą, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė, psichologas, priklausomybių konsultantai, visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą ikimokyklinio, bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigose. Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena leidžia įvertinti savivaldybės gyventojų sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius. Analizuojant šią informaciją planuojamos ir įgyvendinamos savivaldybės visuomenės sveikatos­ stiprinimo priemonės, informuo­jami savivaldybės politikai bei užtikrinamas efektyvus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) ir sa­va­rankiškųjų visuomenės svei­katos priežiūros funkcijų savivaldybės teritorijoje įgyvendinimas. Trumpai apžvelkime savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, kurią specialistai suvedė į ataskaitas.

Dominuojančios ligos
Paskutinė savivaldybės visuo­me­nės stebėsenos ataskaita yra pada­ryta tik už 2023 metus. Už praėju­sius metus stebėsena dar ruošiama. Elektrėnų savivaldybės reikšmės, lyginant su Lietuvos vidurkiu, 2023 m. pasiskirsto taip: 30 proc. rodiklių patenka į žaliąją zoną, 51,7 proc. – geltonąją ir 18,3 proc. – raudonąją. Raudonoji zona – 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, geltona spalva – daugumos – 40 – savivaldybių rodiklio reikšmės, 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją.
Elektrėnų savivaldybėje pastaraisiais metais gyventojų skaičius di­dėjo, mirtingumo rodiklis mažėjo, gimstamumo rodiklis mažėjo, natū­ralus prieaugis 1000 gyventojų mažė­jo.
Elektrėnų savivaldybėje didėja jaunų žmonių skaičius, jų sergamumas ir ligotumas mažėja. Daugelį metų Elektrėnų savivaldybėje aktua­li problema išlieka sergamumas ir mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. 2023 m. mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 51,9 proc. bendro mirtingumo, rodiklio reikšmė 1,13 kartus viršijo Lietuvos vidurkį. Lyginant pagal lytį, daugiausiai mirties atvejų registruota tarp moterų. Daugelį metų Elektrė­nų savivaldybėje aktuali problema išlieka sergamumas II tipo cukriniu diabetu. Palyginus su 2022 metais, nustatyta, kad 2023 metais Elektrė­nų savivaldybėje sergančiųjų (ligotumas) II tipo cukriniu diabetu rodiklio reikšmė nestipriai mažėjo. Lyginant pagal lytį, Elektrėnų savivaldybėje II tipo cukrinio diabeto sergamumo atvejai daugiausia diagnozuoti moterims. Atkreiptinas dėmesys į mirtingumo dėl nukritimo 100 000 gyv. padidėjimą Elektrėnų savivaldybėje per pastaruosius metus. Daugiausia dėl nukritimo mirčių atvejų regis­truota 65+ m. amžiaus grupėje ir darbingo amžiaus asmenų grupėje (45–64 m.), dauguma mirčių atvejų dėl nukritimo teko miesto gyventojams.
Mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė neženkliai blogėjo.

Moksleivių stebėsenos rezultatai paskelbti už 2024 m. pirmą pusmetį
2024 metų mokinių gyvensenos tyrime dalyvavo 527 Elektrėnų savivaldybės mokiniai. Tyrime da­lyvavusių mokinių amžius svyravo nuo 10 iki 17 metų – 255 berniukai (48,4 proc.) ir 272 (51,6 proc.) mergaitės. Iš jų 202 (38,3 proc.) gyvena kaime, 325 (61,7 proc.) mieste.
Mokinių sveikatos elgsena yra esminis veiksnys, lemiantis jų fizinę ir psichinę gerovę. Vis didėjantis pasyvus laisvalaikio praleidimas, pavyz­džiui, žaidžiant vaizdo žaidimus ar naršant internete, mažina fizinį aktyvumą ir gali prisidėti prie nutukimo, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų. Subalansuota mityba yra būtina siekiant užtikrinti, kad mokiniai gautų reikiamų maistingųjų medžiagų, būtinų energijos lygiui palaikyti ir sveikam augimui. Svarbu skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą mokyklose, kad vaikai ir paaugliai išmoktų vertinti savo sveikatą ir gebėtų priimti tinkamus sprendimus, kurie turės ilgalaikį poveikį jų gyvenimo kokybei.

Fizinis aktyvumas ir pasyvus laisvalaikis
Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą negu ramybės būklėje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Norint sužinoti moksleivių fizinio aktyvumo ir pasyvaus laisvalaikio įpročius, vaikų buvo klausiama apie sportavimą ne pamokų metu, laisvalaikio leidimą žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Išanalizavus mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis (14 proc.) Lietuvos vaikų kasdien, ne pamokų metu sportuoja bent 60 min. Elektrėnų savivaldybėje tokių sportuojančių vaikų buvo mažiau – 12,3 proc. Daugiausia sportuojančių buvo 9 klasėje – 14,9 proc., mažiausiai 5-oje – 10,2 proc.
Lyginant Elektrėnų savivaldybės fizinio aktyvumo rodiklius ir bendrus Lietuvos rodiklius paaiškėjo, kad tiek Elektrėnų savivaldybėje (38,9 proc.), tiek Lietuvoje (39,6 proc.) panaši procentinė dalis mokinių, kurie 5 ir daugiau dienų mankštinasi ar sportuoja bent 60 min. (skaičiuo­jant kartu su fizinio ugdymo pamokomis). Elektrėnų savivaldybėje labiausiai aktyvūs 9 kl. mokiniai, o Lietuvoje 5 kl. ir 7 kl. mokiniai.
Mokinių buvo klausiama apie pasyvų laisvalaikį, kiek jie laiko praleidžia prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono). Ypač pasyviai darbo dienomis (4 ir daugiau valandų per dieną prie ekranų) laisvalaikį leidžia 25,1 proc. Elektrėnų sav. mokinių, mažiau nei Lietuvos vidurkis (28,2 proc.). Laisvalaikį prie ekranų dažniausiai leidžia vyresnio amžiaus mokiniai.

Mitybos įpročiai bei burnos higiena
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mitybai skiria ypatingą dėmesį – geresnė (sveikesnė) mityba yra stipresnės imuninės sistemos, mažesnio ligų paplitimo ir geresnės visų amžiaus grupių žmonių sveikatos pagrindas. Sveiki vaikai geriau mokosi, sveiki žmonės yra stipresni, produktyvesni, pajėgesni realizuoti savo galimybes. Atlikus 2024 m. mokinių gyvensenos tyrimą išsiaiškinta, kad 39,1 proc. Lietuvos 5, 7, 9 klasių mokinių valgo pus­ryčius. Elektrėnų sav. dar mažiau, tik 33,2 proc. Palyginus duomenis, per ketverius metus Elektrėnų sav. 13,3 proc. sumažėjo kasdien pus­ryčius valgančių vaikų. Analizuo­jant mokinių atsakymus į klausimus apie vaisių vartojimą, nustatyta, kad bent kartą per dieną vaisius valgo 33,9 proc. Lietuvos moksleivių. Elektrėnų sav. vaisių valgančių buvo daugiau – 34,3 proc. apklaustųjų. Daugiausiai kasdien valgančių vaisių buvo tarp septintokų 35,8 proc., mažiausiai – penktos ir devintos klasės mokinių (33,7 proc.). Vertinant daržovių vartojimo pasiskirstymą tarp apklaustųjų, nustatyta, kad daržoves kasdien valgo 32,6 proc. vaikų Lietuvoje. Elektrėnų sav. 3,3 proc. daugiau (35,9 proc.). Daugiausia kasdien valgančių daržoves buvo septintoje klasėje (42,1 proc.), mažiausiai – penktoje (27,8 proc.). Per ketverius metus kasdien valgančių daržoves vaikų dalis padidėjo 4 proc. Į moksleivių gyvensenos tyrimo klausimyną buvo įtraukti nauji klausimai, kurių ankstesnių metų tyrimo klausimyne nebuvo: kaip dažnai moksleiviai valgo saldumynus (saldainius, saldžius kepinius, ledus ir kt.); kaip dažnai moksleiviai geria gazuotus saldžius gėrimus bei energinius gėrimus; ar papildomai deda druskos į paruoštą maistą. Nustatyta, kad kasdien saldumynus Lietuvoje valgo 18,4 proc. moksleivių. Elektrėnų sav. jų buvo tiek pat – 18,4 proc. Vertinant pagal klases, daugiausia smaližių buvo devintoje – 19,3 proc., mažiausiai septintoje klasėje – 17,6 proc. Nustatyta, kad gazuotus saldžius gėrimus Lietuvoje bent kartą per dieną vartoja beveik 10 proc. moksleivių. Elektrėnų sav. mažiau – 7,6 proc. jaunuolių. Vertinant pasiskirstymą pagal klases, daugiau devintos klasės mokinių (8,3 proc.), mažiausiai penktos klasės mokinių (7 proc.). Vertinant energinių gėrimų suvartojimą matyti, kad bent kartą per savaitę energinius gėrimus Lietuvoje vartoja 15,4 proc. 5, 7, 9-tų klasių moksleiviai. Elektrėnų sav. vartojančių mažiau – 13,7 proc. Pastebima, kad kuo aukštesnė klasė, tuo energinių gėrimų suvartojimas yra didesnis.

Dantų sveikata
Dantų ėduonis vis dar išlieka viena iš labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių burnos sveikatos problemų. Svarbu nuo pat ankstyvo amžiaus vaikus mokyti, kaip tinkamai prižiūrėti dantis. Naudojant dantų šepetuką ir tinkamą dantų pastą galima išvengti daugelio dantų problemų. Siekiant nustatyti, ar mokiniai tinkamai prižiūri savo dantis, mokinių buvo klausta, ar šie dažniau nei kartą per dieną valosi dantis su šepetėliu ir dantų pasta. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos (60,6 proc.) 5, 7, ir 9 klasių mokinių valosi dantis dažniau nei kartą per dieną. Elektrėnų sav. dantis valosi panašiai tiek pat vaikų (59,4 proc.). Lyginant pagal klases, padaugėjo septintos klasės mokinių, besivalančių dantis dažniau nei kartą per dieną.

Tabako gaminių ir elektro­ninių cigarečių vartojimas
Mokinių rizikingas elgesys, ypač susijęs su tabako ir alkoholio vartojimu, yra aktuali problema, su kuria susiduria dauguma švietimo institucijų. Šie įpročiai ne tik turi neigiamą poveikį jaunimo sveikatai, bet ir gali daryti įtaką jų socialiniams santykiams, akademiniams pasiekimams ir bendrai gyvenimo kokybei.

Dauguma paauglių siekia nepriklausomybės ir dažnai eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis, siekdami patirti naujų emocijų arba pritapti prie bendraamžių. Todėl svarbu suprasti, kas skatina šį elgesį, ir ieškoti būdų, kaip padėti mokiniams priimti sveikesnius pasirinkimus, užtikrinant jų gerovę ir saugumą. 2024 metų mokinių gyvensenos tyrimo duomenimis, per paskutines 30 dienų rūkančiųjų tabako gaminius Elektrėnų sav. buvo 8,2 proc. moksleivių. Lyginant duo­menis pagal klases matyti, kad daugiausia tokių rūkančių buvo devintos klasės mokinių (14,4 proc.). Mažiausiai – penktokų (3,2 proc). Vertinant rūkymo paplitimą per paskutinius 12 mėnesių Elektrėnų sav., bent kartą tabako gaminius rūkė 13,1 proc. mokinių. Daugiausia jų buvo devintoje klasėje (14,4 proc.). Vertinant elektroninių cigarečių naudojimą matyti, kad 8,9 proc. Elektrėnų sav. moksleivių bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius prietaisus rūkymui. Daugiausia tokių rūkorių buvo devintoje klasėje (15,5 proc.). Vertinant rūkymo paplitimą per paskutinius 12 mėnesių Elektrėnų sav., bent kartą elektronines cigaretes rūkė 17,5 proc. moksleivių. Dauguma devintos klasės mokiniai (28,7 proc.).

Alkoholis ir narkotikai
Elektrėnų sav. 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai alkoholį vartoja dažniau nei visos Lietuvos mokslei­viai. Elektrėnų sav. moksleivių alkoholio vartojimo rodiklis 2024 m. buvo 12,5 proc. (0,9 proc.) didesnis nei Lietuvos. Vertinant alkoholio vartojimo paplitimą tarp mokinių, matyti, kad Elektrėnų sav. alkoholį vartojo 12,5 proc. apklaustųjų. Didžiausias alkoholio vartojimo pa­plitimas buvo devintoje klasėje (22,1 proc.). Pasitaikė alkoholį vartojančių penktokų, jų nustatyta 4,3 proc. Vertinant alkoholio vartojimą per paskutinius 12 mėnesių Elektrėnų sav. nustatyta, kad alkoholį vartojo 26,2 proc. mokinių. Daugiausia vartojančių buvo devintoje klasėje (43,1 proc.). Tyrimo metu, paklausus Elektrėnų sav. mokinių apie kanapių vartojimą, nurodė, kad bent kartą per savo gyvenimą vidutiniškai vartojo 4,7 proc. mokinių, Lietuvoje 4,3 proc. mokinių. Elektrėnų sav. tarp daugiausiai bandžiusių buvo 7 kl. mokiniai – 3,8 proc. ir 9 kl. mokiniai – 8,8 proc. Lietuvoje daugiausiai bandę yra 9 kl. mokiniai – 8,3 proc.

Saugumas kelyje
Atšvaitų dėvėjimas yra labai svarbus aspektas, užtikrinantis saugumą kelyje, ypač tamsiuoju paros metu ar prasto matomumo sąlygomis. Atšvaitai padeda padidinti matomumą, leidžiant vairuotojams geriau įvertinti pėsčiųjų ir dviratininkų buvimo vietą. Mokinių saugumas kelyje yra svarbi tema, kuri reikalauja didelio dėmesio ir atsakomybės tiek tėvų, tiek mokytojų, tiek pačių vaikų. Kiekvieną dieną tūkstančiai mokinių keliauja į mokyklą ir atgal, todėl būtina užtikrinti, kad jie būtų saugūs kelyje. Mokinių gyvensenos tyrimas parodė, kad Lietuvoje atšvaitus nešioja mažiau nei kas šeštas vaikas (17 proc.), Elektrėnų sav. savo saugumu mokiniai rūpinasi šiek tiek labiau (19 proc.). Daugiausia atšvaitus tiek Lietuvoje, tiek Elektrėnų sav. nešioja 5 kl. (31,6 proc.), mažiausiai – vyresniųjų klasių mokiniai (apie 12 proc.), 80,1 proc. Elektrėnų sav. moksleivių nurodė, kad visada segi diržą, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Dažniausiai saugos diržą segi penktos klasės mokiniai – 87,7 proc., o rečiausiai – septintos klasės mokiniai, kurių rodiklis siekia 74,2 proc. Dar vienas labai svarbus saugumo kelyje rodiklis yra šalmo dėvėjimas važiuojant dviračiu. Deja, mokinių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis (16,1 proc.) Elektrėnų sav. moksleivių dėvi šalmą. Dauguma dėvinčiųjų šalmą buvo penktose klasėse (29 proc.), mažiausiai – septintose klasėse (6,7 proc.). Elektrėnų sav. rodiklis yra 4,7 proc. mažesnis nei Lietuvos.

Patyčios
Siekiant išsiaiškinti patyčių pa­plitimo mastą Elektrėnų sav., mokinių buvo klausiama, ar per paskutinius du mėnesius šie patyrė patyčias iš kitų mokinių. Pasirodo, kad beveik pusė apklaustųjų – 41 proc. – nurodė patiriantys patyčių iš bendraamžių. Vertinant patyčių paplitimą pagal klases, nustatyta, kad daugiausia patyčių patiria penktos klasės mokiniai (49,7 proc.), mažiausiai – devintokai (24,9 proc.). Vaikų buvo klausiama, ar jie patys tyčiojosi iš kitų mokinių per paskutinius du mėnesius. Paaiškėjo, kad Elektrėnų sav. yra mažesnė dalis tokių mokinių (23,4 proc.) nei bendrai Lietuvoje. (32,6 proc.). Daugiausia besityčiojančių iš kitų mokinių yra 7 klasėse Lietuvoje (37,5 proc.) ir Elektrėnų sav. – 35,4 proc. Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti, ar mokiniai patiria patyčias per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu. Paaiškėjo, kad tiek Elektrėnų sav. (10,1 proc.), tiek Lietuvoje (13,4 proc.) dalis mokinių net tokiu būdu patiria patyčias. Tiek Lietuvoje, tiek Elektrėnų sav. daugiausiai tokių patyčių patiria 7 klasės mokiniai (17 proc.).

Ar esame saugūs?
Vaikų saugumas namuose ir mo­kyklos aplinkoje yra viena svar­biausių temų, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsakomybės iš visų suaugusiųjų. Namai turėtų būti saugi erdvė, kurioje vaikai gali augti, mokytis ir žaisti be baimės. Mokykla, kaip antra namų aplinka, taip pat turi užtikrinti vaikų saugumą, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į mokymąsi ir socializaciją. Saugumo užtikrinimas apima ne tik fizinę aplinką – saugias žaidimų aikšteles, tinkamą apšvietimą, tačiau ir emocinį saugumą, kuris apima draugišką ir palaikančią atmosferą. Mokinių gyvensenos tyrimas parodė, kad Elektrėnų sav. per paskutinius du mėnesius fizinį smurtą iš tėvų patyrė 6,6 proc. 5, 7, 9 klasių mokinių. Rodiklis yra 3,4 procento aukštesnis nei Lietuvos. Vertinant pagal klases, smurtą patyrusių daugiausiai buvo septintoje klasėje (12,6 proc.). Namų aplinkoje saugiai besijaučiantys nurodė 93 proc. Elektrėnų sav. 5, 7, 9 klasių mokinių. Saugiausiai jaučiasi penktokai (96,3 proc.). Mažiau saugi namų aplinka pasirodė septintos klasės mokiniams (88,1 proc.). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad saugūs mokykloje jaučiasi 77,4 proc. Elektrėnų sav. moksleivių. Saugiausiai iš jų jaučiasi penktos klasės mokiniai (82,9 proc.). Mažiausiai saugūs – devintokai, (74 proc.). Elektrėnų sav. rodiklis yra 3,9 proc. aukštesnis už Lietuvos.

Laimingumo rodikliai
Mokinių laimingumas, sveikatos ir išvaizdos vertinimas yra su­dėtingas ir tarpusavyje susijęs procesas, turintis didelę įtaką jų bendrai gyvenimo kokybei. Laimingumas,­ kaip psichologinė būsena, tiesiogiai veikia mokinių motyvaciją, akademinius pasiekimus ir socialinius santykius, o sveikatos suvokimas dažnai formuoja požiūrį į fizinę veiklą, mitybą ir bendrą gerovę. Be to, išvaizdos vertinimas gali turėti didelės įtakos paauglių savivertės jausmui ir socialiniams ryšiams, kartais sukeldamas stresą ar nerimą. Svarbu analizuoti, kaip šie aspektai sąveikauja, kad būtų galima geriau suprasti mokinių elgesį ir jų psichologinę būklę, taip pat siekti pozityvių pokyčių, kurie skatintų sveiką ir laimingą gyvenimo būdą. 2024 metų mokinių gyvensenos tyrimo duomenys parodė, kad 65,4 proc. Lietuvos vaikų jaučiasi pakankamai laimingi ar labai laimingi vertindami savo dabartinį gyvenimą. Savo dabartinį gyvenimą kaip puikų įvertino 68,7 proc. Elektrėnų sav. – 5, 7 ir 9 klasių mokinių. Labiausiai laimingi jaučiasi 5 klasių mokiniai – 77 proc. Ap­klausiant vaikus buvo klausiama apie savo sveikatos vertinimą. 71,7 proc. Lietuvos vaikų savo sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą. Elektrėnų sav. savo sveikatą kaip puikią nurodė šiek tiek daugiau – 72,1 proc. vaikų. Daugiausia 74,9 proc. 5 klasių mokiniai. 5, 7, 9 klasių mokinius galima būtų suskirstyti į tris paauglystės etapus. Ankstyvoji, vidurinioji ir prasidedanti vėlyvoji stadija. Tai paaugliai, kuriems yra labai svarbi jų išvaizda. Kai savame kūne paauglys jaučiasi gerai, dažniausiai turi ir didesnę savivertę, taip pat – geresnę psichinę sveikatą ir sveiką požiūrį į mitybą bei fizinį aktyvumą.
Buvo įdomu sužinoti, ar Lietuvos paaugliai yra patenkinti savo išvaizda. Paaiškėjo, kad 32 proc. Lietuvos vaikų savo išvaizda buvo patenkinti. 33,6 proc. Elektrėnų sav. vaikų taip pat nurodė, kad yra pa­tenkinti savimi. Labiausiai savo išvaizda buvo patenkinti 5-tokai (43,3 proc.). Mažiausiai savimi patenkinti buvo 9 klasės mokiniai (26,5 proc.).