Daugelis žmonių, kurie pirmą kartą apsilanko Vilniaus regioniniame sąvartyne, nustemba pamatę, kad tai nėra tiesiog vieta, kurioje suversti kalnai atliekų. Iš tiesų čia vyksta nuolatinis darbas, kurio metu atliekos apdorojamos, iš jų išgaunama energija, taip pat įgyvendinamos priemonės, kuriomis maksimaliai mažinamas sąvartyno poveikis aplinkai. Kiekvieną dieną į Vilniaus regioninį sąvartyną patenka nuo 800 iki 1000 tonų atliekų, o per metus – net 180 000 tonų. Čia dirbantiems žmonėms tenka pareiga ne tik saugiai šias atliekas priimti ir sutvarkyti, bet ir pasirūpinti, kad sąvartyne laikomos atliekos nekeltų grėsmės aplinkai.
Kova su neigiamu poveikiu aplinkai – ilgas ir kompleksiškas procesas
„Sąvartyno dugne įrengtas pusės metro storio molio ir aukšto tankio polietileno nepralaidus pagrindas, kuris užtikrina, kad teršalai iš atliekų nepatektų į aplinką. Čia taip pat išvedžiota nuotekų surinkimo sistema, skirta surinkti iš sąvartyne sukrautų atliekų išsiskiriantį skystį, vadinamą filtratą, kurio kiekį didina ir atliekose esanti drėgmė bei lietus. Atliekų laikymo teritorijoje išvedžiotais vamzdžiais filtratas patenka į siurblinę. Vėliau jis filtruojamas atvirkštinės osmozės įrenginiu. Šio proceso metu atskiriamas vanduo ir teršalai. Atskirtas vanduo nukreipiamas papildomai valyti į Elektrėnų – Vievio nuotekų valymo įrenginius, o koncentruota dalis laikoma sąvartyne“, – pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis.
Kaip nurodo specialistas, sąvartyne per metus tenka sutvarkyti vidutiniškai apie 40000 kubinių metrų filtrato. Jei anksčiau šie teršalai buvo išvežami į vandens valymo įrenginius, tai šiuo metu šios praktikos atsisakoma.
„Gerbdami aplinką esame užsibrėžę sau tikslą visus iš sąvartyno kaupo išsiskiriančius teršalus palikti sąvartyno viduje ir taip apriboti sąvartyno teršalų pateikimą į vandenis ar jų maišymąsi su kitomis medžiagomis. Tai reikalauja kompleksinių ir ilgalaikių pastangų bei investicijų“, – aiškina A. Uldukis.
Kovai su kvapais – naujausios technologijos
Kita sritis, kuriai sąvartyne skiriamas didelis dėmesys – kvapai.
„Nuolat neutralizuojame kenksmingas medžiagas ir kvapus biologinėmis medžiagomis. Naudodavome probiotikus (gerąsias bakterijas), kurie buvo purškiami ant atliekų, kad jas skaidytų. Visgi, iki šiol nemalonių kvapų problema kildavo atvirkštinės osmozės įrenginyje apdorojant filtratą, paruošiant jį valymui susidarydavo nemalonų kvapą turinčios sieros vandenilio ir metano dujos“, – pasakoja A. Uldukis
Šiai problemai spręsti ir siekiant maksimaliai sumažinti sąvartyno veiklos poveikį jame dirbantiems specialistams ir aplinkinių teritorijų gyventojams, šių metų liepą buvo įdiegta moderni kvapų neutralizavimo įranga.
Naujas oro valymo įrenginys sumontuotas Vilniaus regioninio sąvartyno atvirkštinės osmozės įrenginio patalpose, kur valomas iš atliekų išsiskiriantis filtratas. Kenksmingi ir nemalonų kvapą turintys sieros junginiai yra suskaldomi dėl ozono, kurį gamina naujasis įrenginys. Ši technologija – naujovė Lietuvoje. Ji unikali tuo, kad Vilniaus regioniniame sąvartyne veikiantis įrenginys reguliuoja pagaminamo ozono kiekį. Kadangi per didelė ozono koncentracija ore gali neigiamai veikti sveikatą, įrenginys jo pagamina tik tiek, kiek reikia neutralizuoti kenksmingus junginius.
Pasak sąvartyną valdančio Vilniaus atliekų tvarkymo centro (VAATC) specialisto A. Uldukio, įdiegus naują įrangą, ženkliai pagerėjo sąvartyno darbuotojų darbo sąlygos, gerinama šalia sąvartyno įsikūrusių Elektrėnų savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybė.
„Poreikis inovacijai buvo didelis, kadangi valant iš atliekų susidarantį filtratą, išsiskiria nemalonūs kvapai bei kenksmingos medžiagos, kurios gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Naujieji įrenginiai ozono pagalba neutralizuoja sieros vandenilio, metano ir kitus kenksmingus junginius. Ozonas – labai aktyvi deguonies forma. Kadangi ozonas yra stiprus oksidatorius, jis neutralizuoja visas medžiagas, kurios skleidžia nemalonų kvapą. Palyginus dabartinę situaciją su prieš tai buvusia – nemalonaus kvapo patekimas į aplinką ženkliai sumažėjo“, – sako A. Uldukis.
Dėl sąvartyno atpigo šildymas
Vilniaus regioniniame sąvartyne taip pat išvedžiota ir dujų surinkimo sistema. Atliekų irimo proceso metu išsiskiriančios dujos yra surenkamos į specialias kolektorines, išvalomos ir vėliau sudeginamos.
„Bendradarbiaujame su įmonėmis, kurios užsiima dujų deginimu. 2013 metais atidaryta Vievio kogeneracinė jėgainė, kuri elektrą ir šilumą išgauna degindama sąvartyne surinktas dujas. Dėl šios priežasties Vievio miestelio gyventojams šiluma kainuoja mažiau“, – sako A. Uldukis.
Sąvartyno kuriamas naudas dažnai nustelbia aplinkinių gyventojų nuogąstavimai dėl neigiamo poveikio aplinkai ir jų sveikatai, tačiau, pasak VAATC specialisto, sąvartyno infrastruktūra ir procesai suformuoti taip, kad gyventojams nekenktų, todėl nerimauti nereikia.
„Poveikis aplinkai yra nuolatos stebimas ir matuojamas ir niekada nebuvo užfiksuoti jokie pažeidimai, jokios normos nebuvo viršytos. Sąvartyne naudojama moderni įranga, jo infrastruktūra ir procesai – gerai apgalvoti. Nuolat stengiamasi, kad būtų užtikrinama darbuotojų ir aplinkinių gyventojų gerovė ir ieškoma naujų būdų, kaip pagerinti sąvartyno veiklą. Sąvartynas yra būtina atliekų tvarkymo sistemos dalis; tai nėra teršėjas, o kaip tik – aplinkos kokybės gerinimo elementas, nes čia atliekos laikomos saugiai, o iš jų išsiskiriančios kenksmingos medžiagos – valomos ir neutralizuojamos“, – kalba VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovas.
Užs. 1827