Vilija Blinkevičiūtė: „Nė vienas žmogus neturi likti nuošalyje“

Vilija Blinkevičiūtė: „Nė vienas žmogus neturi likti nuošalyje“

Rimantas Kazlauskas

Pandemija, karantinas dar labiau padidino skurdą, atskirtį, pa­jamų nelygybę. Kokias priemones situacijai keisti siūlo Europos Sąjunga? Pokalbis apie tai su Europos Parlamento nare, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininke Vilija BLINKEVIČIŪTE.

Gerbiama Vilija, kaip didė­jančias socialines problemas siūlo spręsti Europos Sąjunga? Kaip jas spręsti Lietuvoje?
Pavasario pabaigoje Porto mieste vykusiame ES vadovų, Europos ins­titucijų ir visuomenės atstovų su­­si­tikime buvo aiškiai patvirtinta:­ ­turime siekti socialinės Europos, bū­tina užtikrinti lygias galimybes visiems, kad nė vienas nebūtų paliktas nuo­šalyje. Taip pat – žymiai di­desnės ES ir valstybių lėšos turi būti ­skiria­mos ­darbo vietoms, ­profesiniams įgū­džiams ir inova­cijoms, gerovės vals­tybei ir socialinei apsaugai.

Vilija Blinkevičiūtė: „Lietuva yra viena iš mažiausiai skiriančių lėšų pensijoms palyginti su bendruoju vidaus produktu. Apie du kartus mažiau nei vidutiniškai skiria ES valstybės“

Tokia politika turi būti ir Lietuvoje. Juolab kad ir iki pandemijos Lietuvoje skurdo lygis, atskirtis, pajamų nelygybė buvo vieni didžiausių Europos Sąjungoje.
Augant infliacijai ir kylant kainoms valstybė turėtų labiau indeksuoti ir didinti senatvės pensijas, vaiko pinigus, universalią iš­moką gi­mus vaikui (ji jau daugelį metų nesi­keičia). Lietuvoje būtina įgyvendinti europinę Vaikų garantijos iniciatyvą, kuri užtikrintų vaikams stogą virš galvos, maistą, galimybę kokybiškai mokytis, lavintis. Kai kam sunku patikėti, bet Lietuvoje (kaip ir visoje­ ES) yra skurstančių vaikų, beveik kas ketvirtam gresia skurdas ir socialinė atskirtis.
Tuo pačiu tai būtų ir šeimos stiprinimo politika.
Pagrindinis dalykas, kurį aptarėme ir susitikime su Prezidentu – mūsų piliečių gyvenimo kokybė ir socialinės apsaugos politika. Ar ji pasiekia kiekvieną žmogų ir ką dar turime padaryti, kad dabar, kylant kainoms, jų gyvenimo kokybė nenukentėtų.

Kaip vertinate tai, kad nuo liepos pirmos Lietuvoje įvestos vienišų žmonių pensijos?
Teigiamai. Žmonės sako: į kišenę, tai ne iš kišenės. Bet ar daug Lietuvoje manančių, kad 28 eurai iš esmės pakeis vienišo žmogaus gyvenimą, išgelbės nuo skurdo?
Kalbu apie esminius sprendimus. Lietuva yra viena iš mažiausiai skiriančių lėšų pensijoms palyginti su bendruoju vidaus produktu. Apie du kartus mažiau nei viduti­niškai skiria ES valstybės.
Dar blogesnė pensininkų pa­dėtis, jei vertinsime santykinio skurdo ir socialinės atskirties požiūriu. Pensinio amžiaus žmonių, kurie ­patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką lygis Lietuvoje (37,4 proc.) yra­ 1,4 karto didesnis už bendrą lygį. Tuo tarpu ES vidutinis skirtumas tik 1,1 karto, o net 15 ES valstybių ­vyresnio amžiaus žmonių skurdo ­rizikos lygis žemesnis už vidutinį. Yra į ką lygiuotis.
Stipriai atsiliekame ir pagal pen­sijų pakeitimo normą, kuri rodo pensijos santykį su buvusiu atlyginimu. Kartu su Latvija ir Kroatija esame ES dugne. Taigi gyventojų ar visų pensininkų skurdo lygiui sumažinti reikia gerokai didesnių pinigų.

Koks, Jūsų manymu, šioje situacijoje būtų minimalus mėnesio atlyginimo (MMA) vaidmuo?
Europos Parlamente ne kartą pažymėta, kad minimalios pajamos ar atlyginimas turi užtikrinti orų gyvenimą, t.y. žmogus negali skursti, gali patenkinti būtiniausius poreikius, gydytis, mokytis, nors ir minimaliai patenkinti kitus poreikius, pavyzdžiui, kultūrinius.
Praėjusį lapkritį Europos Komisija (EK) pateikė direktyvos projektą, numatantį bendras taisykles ­ir principus dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo ES valstybėse. Užtikrinti teisę į deramą MMA reikalavo Europos Parlamentas.
Net 10 procentų ES dirbančiųjų patiria skurdą. Ir tokių žmonių nuolat daugėja.
Ekonomikos nuosmukio laikotarpiais MMA reikšmė tampa dar svarbesnė. COVID-19 sukelta krizė ypač paveikė sektorius, kuriuose dirba daugiau mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, paslaugų ­srityse. Belieka priminti, kad dauguma (beveik 60 proc. visoje ES) minimalų darbo užmokestį gaunančių asmenų yra moterys.
Lietuvoje jau šiandien MMA turi būti ne mažesnis nei 750 eurų. Ir tai, jei kalbame apie minimalius žmogaus poreikius. Ir dery­bose su darbdavių atstovais dėl MMA Vyriausybė turėtų stoti profsąjungų pusėje. Juolab kad nieko nė nebandė daryti, kai Lietuvoje drastiškai ­brango elektra ir dujos. Juk tai dar vienas smūgis mažas pajamas tu­rintiems žmonėms.

 

 

 

 

 

 

 

www.blinkeviciute.eu

Užs. 1981

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų