Vievio vardo paminėjimui 500. Vievis šiandien

2000-aisiais įsteigus Elek­trėnų savivaldybę, įkurta Vievio seniūnija. Miestelyje yra autobusų ir geležinkelio stotys, paštas, vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, pradinė Jurgio Milančiaus mokykla, Vievio gim­nazija, kultūros centras, biblioteka, meno mokykla, Lietu­vos geologijos ir Kelių muziejai, dveji maldos namai, sveikatos priežiūros centras, siuvykla, butų ir komunalinis ūkis, ke­lios dešimtys kitų įvairaus statuso ir dydžio įmonių.
Daugumos įmonių atsiradimą Vievyje lėmė du pagrindiniai veiksniai. Vienas jų, 1950–1963 metų laikotarpis, kai čia buvo rajono administracija, miesteliui pripažintos miesto teisės. Per tą laikotarpį Vievis augo. Perkėlus rajono centrą į Trakus, atsirado kitas veiksnys. Čia, Trakų apylinkėse, dėl gamtos ypatumo nebuvo vietos pramonei plėstis. Todėl vietiniam ūkiui svarbesnės įmonės ir šiandien sėkmingai veikia Vievyje. Naujos statybos planuojamos ir ateityje. Anot Elektrėnų savivaldybės architekto A. Butrimavičiaus, jos planuojamos tarp Elektrėnų ir Vievio. Pasak jo, prie magistralės nuo Vievio iki Elektrėnų dauguma sklypų – jau parduoti verslininkams. Čia jie planuoja statyti gamyklas, perkelti įmonių filialus iš sostinės. Dešinėje magistralės pusėje šiuo metu rengiami dešimties verslo įmonių detalieji planai. Dar tiek pat bendrovių tai rengiasi atlikti. Užstatymo tankis Elektrėnų–Vievio regione palei magistralę gali būti nevienodas – yra atkarpų, kur aiški ekologinė takoskyra. Numatoma, kad čia užstatymo tankis bus mažesnis. Tačiau ekspertai mano, kad plynų laukų abiejose pusėse prie magistralės neturėtų likti. (Butrimavičius A. Tarp Elektrėnų ir Vievio – įkurtuvių nuotaikos // Specialus žurnalo „Statyba ir architektūra“ reklaminis leidinys, skirtas Elektrėnų savivaldybei. 2007, p. 22-23).
Ir šiandien Vievis auga ir gra­žėja. Miestelį garsina nemažas būrys čia gimusių ir užaugusių garsių menininkų: Jaroslavas Cechanovičius, Tadas Šumskas, Gintaras Rinkevičius, Dainius Pulauskas, Irmantas Jankaitis. Garsina jie mūsų šalį, o į platų gyvenimo ir kūrybos kelią juos nuvedė kelias, padalinęs miestelį į dvi dalis.
Pirmajame pasakojime apie Vie­vį minėjau, jog mūsų miestelis nuo seno padalintas į dvi dalis. O dalina jį kelias, jungiantis du pagrindinius miestus Vilnių ir Kauną. Dabar šis kelias mus nuvestų dar toliau iki Klaipėdos. Juo galime pasiekti ir mūsų gintarinę Palangą.
Miestelio gyventojai kartais juokauja sakydami, jog gyvena didžiausiame mieste Lietuvoje. Kaune, važiuojant Savanorių prospektu, išvažiuojame į automagistralę ir per Vievį įvažiuojam į Vilnių, į Savanorių prospektą. Taigi, ar ne ilgiausia gatvė yra Vievyje? Galima pajuokauti, kad Kaunas ir Vilnius – tai tik Vievio priemiesčiai.
Dar prieš miestelio atsiradimą buvo kelias. Istoriniuose šaltiniuose kelias minimas jau 1413 metais. XIX a. kelias garsėjo kaip Jekaterinos traktas, plačia važiuo­jamąja dalimi, apsodinta dviem eilėmis medžių. 1918 metais Lietuvos nepriklausomybės pradžioje iš carinės Rusijos nepaveldėjome nė vieno normalaus kelio. Caro valdžiai nerūpėjo Lietuvos – Šiaurės vakarų regiono – ekonominė plėtra. Dabar šis kelias žinomas kaip 104 km ilgio Vilnius – Kaunas greitkelis, buvo nutiestas 1970 metais.
1999 m. birželio 27 d. miestui minint 460 metų jubiliejų, Vievio bažnyčioje buvo pašventintas miesto herbas ir vėliava. Iki šiol miestas neturėjo istorinio savo herbo. Vievio herbo simboliu tapo aukso spalvos XVI a. spausdinimo staklės.
Nedaugelis Lietuvos gyventojų galėtų pasakyti, kur yra Vievis, juo labiau papasakoti apie jį. O jo istorija pakankamai spalvinga. Sudėjus savo žinias apie šį miestelį, panaršius internete bei paieškojus medžiagos viešoje spaudoje, papildžius nuotraukomis, man pavyko parašyti trumpą, galbūt, ne visiškai išsamią, vietomis turinčią istorinių spragų, Vievio miesto istoriją. Aš nepretenduoju į istoriškai autentiško veikalo formatą, tai tik visiems prieinamos informacijos sutelkimas į vieną vietą. Na, o kas nori sužinoti apie Vievį daugiau, skaitykite 2022 metais išleistas knygas – „Vievis žemėlapiuose“ ir „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“, skirtas pirmojo Vievio miesto vardo paminėjimo 500 metų sukakčiai.

Vievio miesto gyventojas
Eugenijus Petrauskas