Pirmą darbo dieną po Žolinių Vievio paukštyno darbuotojai pradėjo perspėjamuoju mitingu įmonės teritorijoje. Susirinkęs apie trečdalis bendrovėje dirbančių žmonių, nuo 7 valandos ryto neskubėjo į savo darbo vietas, bet laukė pasirodančių vadovų. Tiesa, kas vadovauja bendrovei, darbuotojai nė nežino: generalinis direktorius Arturas Jasaitis darbe nesirodo jau nuo pavasario, jį pavaduojantis Gediminas Baliūnas į darbą atskubėjo jau po 7 valandos. Su darbuotojais susitikti išėjo „Kauno Grūdų“ atstovas Egidijus Guoba, paskirtas technikos direktoriumi.
Julija KIRKILIENĖ
Netikras streikas
Stebint susirinkimą prie Vievio paukštyno vartų, atrodė, kad žmonės čia susirinko stichiškai, niekieno neorganizuoti. Ir kalbėtojų oficialių nebuvo. Iš minios sklido tik klausimai: kada sumokės atlyginimus, ar sumokės už atostogas, ir kokiam darbdaviui darbuotojai priklauso?
E. Guoba buvo konkretus. Už birželio mėnesį atlyginimus sumokėti pažadėjo ketvirtadienį, rugpjūčio 18 d. Daugiau nieko E. Guoba sakė negalintis pažadėti, nes esą tik tiek dabar įmonė galinti. Jis žmones kvietė kartu laviruoti, kad išsaugotų ir įmonę, ir čia dirbančius žmones. Į klausimą, kas jų darbdavys, „Kauno Grūdų“ atstovas atsakė: „Kol kas – Vievio paukštynas“. Dar iš minios pasigirdo klausimų apie darbuotojams skirtą produkciją, bet atsakymo apie tai nebuvo.
Taip pabendravę su vienu iš naujųjų paukštyno vadovų, žmonės išsiskirstė po darbo vietas.
Blogiau, nei buvo informuoti
Technikos direktorius E. Guoba, atstovaujantis 24 proc. akcijų turinčiai „KG Group“, po susitikimo su darbuotojais redakcijai sakė, kad jis gerai supranta žmones, negalinčius dirbti be atlyginimų, tačiau, pasak jo, ir įmonės – didžiausios kiaušinių tiekėjos Lietuvoje – uždaryti negalima.
„Kauno Grūdai“, įsigiję ketvirtadalį įmonės akcijų, čia esą suradę blogesnę padėtį, nei buvo informuoti. Dabar jų tikslas esąs stabilizuoti Vievio paukštyno padėtį, tam „Kauno Grūdai“ investuoja savo lėšas. Vievio paukštyną prie bankroto, pasak E. Guobos, privedė brangstantys pašarai, pinganti produkcija ir neefektyvus valdymas.
Neefektyvus valdymas – tyčinis bankrotas
Neefektyvų valdymą Vievio paukštyno darbuotojai vadina kitaip – tyčiniu bankrotu. Jie negali pateisinti vadovų, pernai už pašarinius grūdus mokėjusių brangiau nei „Malsena plius“ už maistinius, ir sunkiu bendrovei laikotarpiu išsimokėjusius sau dividendus už 2010 metus. 2009 metais sudarytame akcininkų sąraše tarp stambiausių akcininkų minimi Arturas Jasaitis, Česlovas Jakonis, „Te So Ton Elcon“, Gediminas Baliūnas. ir po keltrą akcijų turintys čia dirbę ar dar dirbantys žmonės. Kas yra tas „Te So Ton Elcon“, niekas nežino.
„KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys spaudai yra sakęs, kad Vievio paukštyno skolos sudaro apie 50 mln. litų, iš kurių 7 mln. – skola „Kauno Grūdams“. Viso, pagal UAB „Skolų išieškojimo biuro“ informaciją, šiuo metu areštuota beveik 4 mln. litų Vievio paukštyno turto.
Vištoms-europietiškos
sąlygos
UAB „Vievio paukštynas“ generalinis direktorius A. Jasaitis spaudai yra sakęs, kad didžiausius nuostolius paukštynas patyrė vykdydamas paukštidžių rekonstrukciją pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Iš viso Vievio paukštynas buvo suplanavęs iki 2012 metų sausio 1d. rekonstruoti 600 tūkst. paukščių vietų už 30 mln. litų. ES struktūrinių fondų paramos paukštynas gavo tik 400 tūkst. litų.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pernai kalbėjo A. Jasaitis, kad dedeklės gyventų europietiškai – privalomas plotas vienai vištai turi siekti 750 kv. cm, narvelyje turi būti lakta, smėlis, dirbtinės žolės danga, atskirta gūžta kiaušiniams dėti, net nagų dilinimo priemonės.
Pasak direktoriaus, dėl rekonstrukcijos teko sumažinti produkcijos gamybą, o tai buvo tolygu įmonės žlugdymui. Per metus daugiau nei dvigubai pabrango lesalai, ypač grūdai, nuolat kilo energijos kainos, nemažai lėšų reikėjo vidaus įrangai, darbo užmokesčiui bei kitiems gamybiniams poreikiams patenkinti.
Prie visų išvardytų kasdienių bei rekonstrukcijai skirtų išlaidų prisidėjo ekonominės krizės sunkumai, nuolatiniai kainų svyravimai šalies ir užsienio rinkose.
Neturtingai šaliai neišsiderėti rekonstrukcijoms reikalingo pereinamojo laikotarpio, pasak direktoriaus, – absurdas. Dėl bankroto A. Jasaitis kaltina ir Lietuvos valdžią. Esą turimą įrangą buvo galima eksploatuoti dar 10–15 metų, o paukštynas buvo verčiamas per jėgą vykdyti rekonstrukcijas.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius mano kitaip. Kai įmonių akcininkai, tokie kaip „Te So Ton Elcon“, yra nežinomi, siekiantis sau tik pelno, bet į įmones nenorintys investuoti, bankrotų dažniausiai įmonės neišvengia.