Gražina Radzvilavičiūtė
Birželio 14-20 dienomis Elektrėnuose paminėta Veterinarijos savaitė. Susitikime su gyventojais naujajam Elektrėnų savivaldybės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkui Albertui Amšiejui ir tarnybos specialistams teko aiškintis dėl rudo vandens.
Tačiau rūpesčių specialistams, nuo kurių priklauso, koks maistas patenka ant mūsų stalo, apstu ir be geležingo vandens.
Geležies šiek tiek sumažėjo
Kad daugiausiai bus klausimų apie suprastėjusią vandens kokybę, A. Amšiejus tikėjosi, todėl į susitikimą su elektrėniečiais birželio 16 d. pakvietė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) direktorių Ričardą Lecką.
VMVT duomenimis, prieš sustabdant nugeležinimą bendrosios geležies kiekis tiekiamame vandenyje tesiekė 10 – 15 mikrogramų litre. Prie gero lengvai įprantama, todėl kai geležies koncentracija šoktelėjo šimtus kartų, elektrėniečiai tai iškart pajuto ir ėmė vandenį maistui pirkti parduotuvėse.
Dėl geležingo vandens poveikio sveikatai nerimavo ir į susitikimą atėję elektrėniečiai. VMVT specialistai atsakė, jog bendrosios geležies koncentracija yra indikatorinis – vandens kokybę pagal spalvą ir drumstumą rodantis – rodiklis, nesusijęs su vandens tinkamumu vartoti.
Dabar leidžiamą normą (200 mikrogramų litre) geležis viršija šešis kartus – paskutinių tyrimų duomenimis, geležies koncentracija siekia 1200 mikrogramų litre. Geležies šiek tiek sumažėjo: ištyrus pirmąkart po nugeležinimo sustabdymo, geležis normą viršijo aštuoniskart.
VMVT duomenimis, prieš sustabdant nugeležinimą bendrosios geležies kiekis tiekiamame vandenyje tesiekė 10 – 15 mikrogramų litre. Prie gero lengvai įprantama, todėl kai geležies koncentracija šoktelėjo šimtus kartų, elektrėniečiai tai iškart pajuto ir ėmė vandenį maistui pirkti parduotuvėse.
Dėl geležingo vandens poveikio sveikatai nerimavo ir į susitikimą atėję elektrėniečiai. VMVT specialistai atsakė, jog bendrosios geležies koncentracija yra indikatorinis – vandens kokybę pagal spalvą ir drumstumą rodantis – rodiklis, nesusijęs su vandens tinkamumu vartoti.
Dabar leidžiamą normą (200 mikrogramų litre) geležis viršija šešis kartus – paskutinių tyrimų duomenimis, geležies koncentracija siekia 1200 mikrogramų litre. Geležies šiek tiek sumažėjo: ištyrus pirmąkart po nugeležinimo sustabdymo, geležis normą viršijo aštuoniskart.
Trūko informacijos
Neretai Elektrėnų savivaldybėje strategiškai svarbūs sprendimai priimami nepasitariant su gyventojais. O ir gyventojai pamatę, jog kažkas ne taip, vis ne į tas duris beldžiasi.
O šįsyk atsitiko taip, kad ir tarnyba, privalanti tirti ir prižiūrėti vandens kokybę, apie nugeležinimo stabdymą sužinojo tik balandžio 23 d. – darbų išvakarėse – susitikime su darbų rangovais ir EKŪ atstovais, kai šie atėjo tartis dėl darbų derinimo.
VMVT specialistams teko aiškintis, kodėl jie davė leidimą tokį vandenį tiekti gyventojams, ir kodėl nesumažėjo vandens kaina – juk dabar jo kokybė žymiai prastesnė. Maisto produktų inspektorė Daiva Rybakova atsakė, jog tokį leidimą trejiems metams duoda miesto meras, o VMVT įsipareigoja atlikti vandens tyrimų kontrolę ir stebėseną. Tik jei tyrimų rezultatai būtų prasti, tarnyba galėtų rekomenduoti stabdyti vandens tiekimą.
O šįsyk atsitiko taip, kad ir tarnyba, privalanti tirti ir prižiūrėti vandens kokybę, apie nugeležinimo stabdymą sužinojo tik balandžio 23 d. – darbų išvakarėse – susitikime su darbų rangovais ir EKŪ atstovais, kai šie atėjo tartis dėl darbų derinimo.
VMVT specialistams teko aiškintis, kodėl jie davė leidimą tokį vandenį tiekti gyventojams, ir kodėl nesumažėjo vandens kaina – juk dabar jo kokybė žymiai prastesnė. Maisto produktų inspektorė Daiva Rybakova atsakė, jog tokį leidimą trejiems metams duoda miesto meras, o VMVT įsipareigoja atlikti vandens tyrimų kontrolę ir stebėseną. Tik jei tyrimų rezultatai būtų prasti, tarnyba galėtų rekomenduoti stabdyti vandens tiekimą.
Kaina nemažės
O kodėl nemažėja vandens kaina, atsakė EKŪ direktorius R. Leckas. Vandens, kaip ir elektros ar šildymo, kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tik jei šildymo kainas ji perskaičiuoja kas mėnesį, tai vandens – vieną kartą per trejus metus.
Be to, į komisiją reikėtų kreiptis prieš tris mėnesius iki kainos perskaičiavimo. Vandens kainas komisija peržiūrės kitų metų pavasarį, tačiau R. Leckas prognozuoja, kad dėl to daug nesutaupysime: kaina mažėti gali nežymiai tik dėl mažesnių vandens nuostolių ir elektros sąnaudų.
Kita vertus, reikia džiaugtis, kad vanduo bent jau nebrangs. Kaip sakė vyriausioji specialistė D. Rybakova, senoji nugeležinimo sistema veikė efektyviai, tačiau bet kada galėjo sugesti. O ką tuomet būtume darę? Naujiesiems įrengimams iš ES fondų skirta 2 mln. Lt. Pasak R. Lecko, jei šią sumą turėtume skirti iš savo kišenės, vanduo tikrai žymiai pabrangtų.
Tad iki spalio 29 d., kai naujieji įrengimai pradės veikti, teks pakentėti. EKŪ direktoriaus R. Lecko teigimu, pradėjus veikti naujajai nugeležinimo sistemai, skaidrus vanduo namus pasieks po kelių dienų.
Be to, į komisiją reikėtų kreiptis prieš tris mėnesius iki kainos perskaičiavimo. Vandens kainas komisija peržiūrės kitų metų pavasarį, tačiau R. Leckas prognozuoja, kad dėl to daug nesutaupysime: kaina mažėti gali nežymiai tik dėl mažesnių vandens nuostolių ir elektros sąnaudų.
Kita vertus, reikia džiaugtis, kad vanduo bent jau nebrangs. Kaip sakė vyriausioji specialistė D. Rybakova, senoji nugeležinimo sistema veikė efektyviai, tačiau bet kada galėjo sugesti. O ką tuomet būtume darę? Naujiesiems įrengimams iš ES fondų skirta 2 mln. Lt. Pasak R. Lecko, jei šią sumą turėtume skirti iš savo kišenės, vanduo tikrai žymiai pabrangtų.
Tad iki spalio 29 d., kai naujieji įrengimai pradės veikti, teks pakentėti. EKŪ direktoriaus R. Lecko teigimu, pradėjus veikti naujajai nugeležinimo sistemai, skaidrus vanduo namus pasieks po kelių dienų.
Gyvūnų gerovė
Veterinaras – tai profesija, kurios atstovu būti svajoja dažnas vaikas. Tačiau meilė gyvūnams nebūtinai reiškia ir norą jais rūpintis. Apie tai tą pačią dieną vykusiame susitikime su žiniasklaida pasakojo Ingrida Kazokienė.
Gyvūnų gerovė yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių ant mūsų stalo patenkančio maisto kokybę. Pastaruoju metu žmonės ypač ėmė rūpintis tuo, ką valgo, todėl pirkti produktus tiesiai iš ūkininko tapo tarsi būtinybe.
Tačiau VMVT specialistų teigimu, taip ne visada išlošime: negalime žinoti, kokiomis sąlygomis gyvuliai buvo auginti ir kaip buvo ruošiama produkcija. VMVT specialistai pirmiausia tikrina stambius ūkius ir tuos, kuriuose jau buvo fiksuoti pažeidimai. Gyvulių laikymo sąlygos paprastai pagerėja pavasarį, kai jie išleidžiami į ganyklas.
Gyvūnų gerovė yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių ant mūsų stalo patenkančio maisto kokybę. Pastaruoju metu žmonės ypač ėmė rūpintis tuo, ką valgo, todėl pirkti produktus tiesiai iš ūkininko tapo tarsi būtinybe.
Tačiau VMVT specialistų teigimu, taip ne visada išlošime: negalime žinoti, kokiomis sąlygomis gyvuliai buvo auginti ir kaip buvo ruošiama produkcija. VMVT specialistai pirmiausia tikrina stambius ūkius ir tuos, kuriuose jau buvo fiksuoti pažeidimai. Gyvulių laikymo sąlygos paprastai pagerėja pavasarį, kai jie išleidžiami į ganyklas.
Myliu, bet neprižiūriu
Gyvūnų priežiūra – tarsi visuomenės kultūros atspindys. „Myliu gyvūnus, todėl ir jų turiu“, – pasakys dažnas šuns savininkas. Tačiau, deja, net geriausiu draugu žmogus dažnai tinkamai nepasirūpina.
Kiekvienais metais keturkojį reikia skiepyti nuo pasiutligės. Taip nuo mirtinos ligos šeimininkas apsaugos ne tik savo augintinį, bet ir visuomenę. Tačiau, pasak specialistės, per metus Elektrėnų savivaldybėje fiksuojama apie tris dešimtis atvejų, kai šunys įkanda žmogui, ir toli gražu ne visada nukentėjęs gali jaustis ramus. Šuo dažnai būna neskiepytas, o tai apsunkina ir veterinarų, ir gydytojų darbą: gyvūną reikia stebėti.
Kiekvienas šuo, ypač agresyvios veislės, turi būti registruojamas seniūnijoje. Tačiau VMVT duomenimis, neseniai užregistruotas pirmas agresyvios veislės šuo, nors Elektrėnuose jie tikrai nereti.
Kiekvienais metais keturkojį reikia skiepyti nuo pasiutligės. Taip nuo mirtinos ligos šeimininkas apsaugos ne tik savo augintinį, bet ir visuomenę. Tačiau, pasak specialistės, per metus Elektrėnų savivaldybėje fiksuojama apie tris dešimtis atvejų, kai šunys įkanda žmogui, ir toli gražu ne visada nukentėjęs gali jaustis ramus. Šuo dažnai būna neskiepytas, o tai apsunkina ir veterinarų, ir gydytojų darbą: gyvūną reikia stebėti.
Kiekvienas šuo, ypač agresyvios veislės, turi būti registruojamas seniūnijoje. Tačiau VMVT duomenimis, neseniai užregistruotas pirmas agresyvios veislės šuo, nors Elektrėnuose jie tikrai nereti.
Saugus pienas – tik iš leidimus turinčių ūkininkų
Į tai, jog Elektrėnų savivaldybėje nėra išduotas nė vienas leidimas parduoti pieną tiesiogiai vartotojui ir ruošti jo produktus ūkyje, dėmesį atkreipė A. Amšiejus. Šį leidimą, anot jo, gauti nėra taip jau sunku. Todėl naujasis Elektrėnų savivaldybės VMVT viršininkas ragino elektrėniečius nepirkti pieno iš prekeivių turguje, aikštelėse. Juk gali būti, kad pienas neatitiko supirkėjų reikalavimų ir dabar ūkininkas neturi kur jo dėti. Be to, kam rizikuoti savo sveikata? Tik pardavėjų, turinčių leidimus prekiauti pienu ir pieno produktais, prekės yra patikimos ir nesukels neigiamų pasekmių.
Pieno kontrolė Lietuvoje visada buvo griežta. Tačiau kai Rusija pradėjo taikyti griežtesnius negu ES reikalavimus, kontrolė Lietuvoje dar labiau sugriežtinta. Veterinarijos inspektorė Valė Kairytė sakė, jog VMVT dirba su ūkininkais: jei pieno tyrimai blogi, stengiasi surasti priežastį ir ją pašalinti. Nuobaudos gresia tik kai reikalavimų nesilaikoma piktybiškai.
Pasak veterinarijos inspektoriaus A. Amšiejaus, Lietuvoje galioja 180 dokumentų, pagal kuriuos atliekama maisto kokybės kontrolė. Tad jei perkate patikrintus produktus, galite būti ramūs: gyvuliais buvo tinkamai rūpinamasi, o maisto produktai – kokybiški.
Pieno kontrolė Lietuvoje visada buvo griežta. Tačiau kai Rusija pradėjo taikyti griežtesnius negu ES reikalavimus, kontrolė Lietuvoje dar labiau sugriežtinta. Veterinarijos inspektorė Valė Kairytė sakė, jog VMVT dirba su ūkininkais: jei pieno tyrimai blogi, stengiasi surasti priežastį ir ją pašalinti. Nuobaudos gresia tik kai reikalavimų nesilaikoma piktybiškai.
Pasak veterinarijos inspektoriaus A. Amšiejaus, Lietuvoje galioja 180 dokumentų, pagal kuriuos atliekama maisto kokybės kontrolė. Tad jei perkate patikrintus produktus, galite būti ramūs: gyvuliais buvo tinkamai rūpinamasi, o maisto produktai – kokybiški.