Valandėlėje „Spauda su kava“ – žinios apie propagandos ABC

Julija Kirkilienė

Šiuolaikiniame informaciniame šiukšlyne, kai žmonės vos ne didžiąją savo dienos dalį pralei­džia su medijomis, sudėtinga atsirinkti, kas tiesa, kas melas, kur propaganda, o kur teisybė, kieno taikiniu tampa skaitytojas ir kas iš tiesų nori visuomenei gero. Norint suprasti realaus pasaulio vaizdą, žmogus turi daug žinoti. Elektrėnų auditorijos žinias šia tema gegužės 19 dieną praplėtė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, dr. Nerijus Maliukevičius, paskaitą skaitęs valandėlėje „Spauda su kava“.

Vietos iššūkiai

Lektorius paskaitą pradėjo nuo informacijos regionams. Nors į paskaitą Elektrėnuose susirinko specifinė auditorija – vietos žurnalistai, bibliotekininkės, politikas, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai – nuolatos kažkiek laiko skiriantys medijoms, bet pa­skaitoje kiekvienas sužinojo kažką naujo. Pavyzdžiui, ne visi žinojo, kad socialinių grupių žaidimai dažnai panaudojami pro­pagandai. Štai žaidimas „Atomic Heart“, prekyboje pasirodęs šių metų vasario 21 d., kritikuojamas dėl ryšių su Rusija bei Kinija, propagandos ir neaiškios duomenų apsaugos politikos. Nepaisant to, pabūti KGB agentu sovietinėje idilėje nori nemažas būrys žaidėjų – tai matyti iš išankstinių pardavimų ir pasipiktinimo bangos, ku­rios sulaukė Lietuvoje iš prekybos žaidimą pašalinę verslai. Todėl žmonės, naudodamiesi medijomis, turėtų akylai stebėti kas, ką, kur, kam sa­ko ir kokie medijų interesai. Tiesa, Elektrėnų auditorija diskusijose atskleidė, kad visada patikrina pirminių šaltinių informaciją, atsirenka, ką skaityti ir kuo tikėti.

Dezinformacijos iššūkiai

Pasak pranešėjo, propagandos iššūkiai yra amžini kaip Biblija. Propaganda reiškia skleisti žinią, paprastai ji yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį. Pirminė šio termino prasmė buvo neutrali ir naudojama įvairiais atvejais, pavyz­džiui, kaip sveikatos priežiūros rekomendacijos, piliečių skatinimas dalyvauti surašyme ar rinkimuose, pranešimai, siekiantys, jog asmenys praneštų apie nusikalstamą veiklą teisėsaugai, ir panašiai. Neigiama prasmė tam žodžiui suteikta po Antrojo pasaulinio karo. Terminas propaganda įgijo neigiamą reikšmę, nes šiuo įtikinėjimo metodu aktyviai naudojosi tiek nacionalsocialistai, valdomi A. Hitlerio, tiek komunistai. Visais laikais propagandai skleisti paruošiami agitatoriai. Todėl medijų vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kas žinią skleidžia. Bet šiuo laiku atpažinti informacijos šaltinį irgi sunku. Videokanaluose rodomi dirbtiniai žmonės, kuriuos atskirti nuo asmens nėra paprasta. Dirbtinę personą atskirti galima tik ieškant apie ją duomenų ir jų nerandant.

Propagandos technikos

XXI amžiuje propaganda jau tapo mokslu ir tam sukurtos net septynios propagandos technikos.
Pirmoji – etikečių klijavimas, ko dabar apstu informaciniame šiukšlyne. Negražūs epitetai bei įžeidimai visada vaidina svarbų vaidmenį: pažeminami žmogaus pasiekimai, griau­namos reputacijos ir kt. Pasak N. Maliukevičiaus, parengusio „Propagandos ABC“, įžeidžiantys epitetai gali būti nukreipti prieš individus, grupes, bendruomenes, kaimynus, valstybes, tautas ir kt. Prasidėjus agresijai prieš Ukrainą pasipylė begalės pašiepiančių epitetų: ukrop, chachol, Kijevo hunta ir kt.
Antroji – blizgantys apibendrinimai. Tokiais apibendrinimais siekiama įtikinti kokia nors idėja, už kurią reikia kovoti. Individams arba jų veiksmams pritaikomi bendro pobūdžio pagražinimai, neparemti įrodymais ir racionaliais argumentais. Etiketėmis manipuliuojamos skirtingos auditorijos. Pavyzdžiui: civilizacija, teisybė, demokratija, tėvystė, sveikata, meilė ir t.t.
Trečia – perkėlimas. Šiuo metodu stengiamasi panaudoti simbolius, sukeliančius emocijas. Pavyzdžiui, šv. Jurgio juostelės.
Ketvirtas metodas – liudijimas. Liudytojas dažniausia arba labai gerbiamas, arba labai nemėgstamas asmuo. Jų pilnas informacijos šiukš­lynas: dažnai melagingai cituojami įvairūs autoritetai. Liudijimuose akcentuojama ne kas sakoma, o kas sako. Pavyzdžiui, Krymo kontekste publikuojami garsių autorių tekstai, įrodantys neva Rusijos istorines tei­ses į Krymą.
Penktas metodas – nuo tautos. Kalbėtojas auditoriją bando įtikinti, kad jis pats ir jo idėjos yra geros, nes jos „paprastų žmonių“ ir pan.
Šeštas – kortų kaladė. Geriausiam efektui sukurti maišomi faktai, informacija, vaizdai, logiški ir nelogiški teiginiai tam, kad būtų sukurtas efektas. Šios technikos pavyzdys – Rusijos reakcija į Ukrainos „Maidaną“, kai jo dalyviai pristatomi kaip ekstremistai ar neonacistai.
Septintas – bandos jausmas. Visi, ar bent dauguma, tai daro. Žmonės palaiko dominuojančius pasakojimus.

Kritiko įrankis

Lektorius savo paskaitą baigė perspėdamas klausytojus: rekomendavo analizuoti, susilaikyti nuo sprendimų, neįvertinus informacijos, ir peržiūrėti savo išankstinius įsitikinimus. Informacijos triukšme nebūtina klausytis dažnai girdimo. Klausyti reikia tų, kuo pasitikite. Patikimas politologas šviesaus atminimo prof. Leonidas Donskis rašė, kaip sudėtinga valdyti emocijas, bet išmokti galima. Patikimiausi lektoriai yra apsišvietę, išsilavinę, turintys humoro jausmą. Šiuo metu tokiu politologu laikomas Linas Kojala. Agresyvumas yra politinio susidorojimo kalba. Svarbu atpažinti komunikacijos strategiją nuo dezinformacijos. Komunikacijos stra­­tegija siekiama paveikti auditoriją taip, kaip to tikisi su ja komunikuojantis asmuo, turintis auditorijos atžvilgiu tam tikrų tikslų. O dezinformacija yra komunikacijos strategija, paremta melu ir apgaule, kai siekiant savo tikslų naudojama tam tikra apgaulinga informacija, kaip kad melagienų atveju. Tai yra, propaganda gali būti paremta melagingais faktais, apgaule ir tokiu atveju jai apibūdinti tiks terminas „dezinformacija“. Lektorius dr. Nerijus Ma­liukevičius sakė suprantantis, kad ir tradicinė žiniasklaida atsidūrė tarp socialinių tinklų pleištų, todėl žurnalistams svarbu sekti informaciją ir ją mokėti suprasti. Susitikimą bibliotekoje valandėlėje „Spauda su kava“ inicijavo laikraštis „Elektrėnų kronika“, bendradarbiaudamas su Pilietinio atsparumo iniciatyvos organizacija.
Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Amerikos Vals­tijų valstybės departamento dotacijos lėšo­mis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir tei­ginius.

Užs. Nr. 2136