Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga spausdiname Europos istorijų parko interviu su Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininku, Europos Parlamento nariu Vytautu Landsbergiu. Laikraštis „Elektrėnų kronika“ yra Europos istorijų parko (www.istorijuparkas.lt) bendradarbis.
Kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda iš daugybės jo kasdienybės istorijų. Išgyventų jo paties, jo artimųjų ar papasakotų jo draugų. Kai kalbame apie tautos, valstybės ar žemyno istoriją, norime tikėti viena, universalia istorija. Tačiau laisvos ir suvienytos Europos istorijos puslapiai dar tik pradedami rašyti, o viso XX amžiaus įvykiai vertinami skirtingai. Netrukus minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Susimąstėme, kokiame kontekste šiandien atsiduria Vasario 16-osios signatarų valia?
Ne vienerius metus gyvavo tradicija – susirinkti Vilniuje, prie Signatarų namų (Pilies g. 26) ir pagerbti dvidešimties parašus ant Nepriklausomybės akto suraičiusių signatarų atminimą. Kalbą tradiciškai sakydavo ir su švente žmones sveikindavo Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, o giedamą valstybės himną palydėdavo karių savanorių ginklų salvės. Tačiau laikas bėga, ir kartu su mūsų modernėjančia visuomene keičiasi tradicijos ir ritualai. Jau nesvetimas mums ir amerikiečių požiūris į savo liepos 4-ąją – kaip į papildomą laisvadienį. Kelis klausimus apie tai, kokiomis nuotaikomis prisimename savo nepriklausomybės kelio pradžią, neseniai uždavėme ir profesoriui, Europos Parlamento nariui Vytautui Landsbergiui…
EIP. Vasario 16-oji nepaprastai svarbi Lietuvos istorijoje, tačiau XX a. susiklostė gana romantinė jos minėjimo tradicija. Jūsų nuomone, kaip ji bus menama dar po kelių dešimtmečių? Kokie akcentai turėtų likti kertiniais?
Vytautas Landsbergis: Pagrindinė reikšmė bus visada suvokiama lyginant su prieš tai buvusiu juoduoju carizmo ir Lietuvos naikinimo šimtmečiu.
EIP. Tautos dažnai skirtingai įsivaizduoja viena kitos istoriją. Lietuvos „autobiografiją“ galima rasti kiekviename istorijos vadovėlyje, tačiau kaip mūsų praeitis atsispindi visos Europos sąmonėje? Ar apskritai randa ten vietos?
V.L.: Tegu istorikai atlieka tokią tarptautinę apžvalgą, aš negaliu visko suspėti. Norime čia, Europos Parlamente, kad bręstų, formuotųsi viena visos Europos istorija.
EIP: Šiandieninė Rusija pakilo į prieštaringai vertinamą kovą su „istorijos falsifikavimu“. Koks, Jūsų nuomone, Lietuvos istorijos tarpsnis ar įvykis buvo labiausiai falsifikuojamas?
V.L.: Žinoma, sovietinė okupacija ir neteisėta, prievartinė inkorporacija. Iš to klastojimo ir visi kiti. Pavyzdžiui, neva patys lietuviai prašė trėmimų, džiaugėsi savo valstybės panaikinimu ir visų apiplėšimu.
EIP: Žmogus yra linkęs atsiminti ir minėti širdžiai brangius, pasididžiavimo vertus dalykus. Ko Lietuvos žmonės apie save nenori žinoti ir prisiminti?
V.L.: Išdavysčių ir šiaudadūšiškumo, parsidavinėjimo galingam ir žiauriam ponui. Judošiai net aukštinami.
EIP: Beveik baigėsi pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis. Ką laikote svarbiausiu šio laikotarpio faktu Lietuvai?
V.L.: Prieš metus baigėsi, bent laikinai, pokomunistinis nomenklatūrinis valdymas, atsivėrė daugiau galimybių imtis uždelstų permainų, keistis į teisinę valstybę. Tarptautiškai per visą laikotarpį svarbiausia – kad įstojom į ES ir NATO.
EIP: Netrukus minėsime Kovo 11-osios dvidešimtmetį. Žinant Jūsų vaidmenį tuo laikotarpiu, įdomu sužinoti, kokia tai šventė asmeniškai Vytautui Landsbergiui? Kokios mintys paprastai aplanko?
V.L.: Paprastai norisi tikėtis, kad neprarasim Kovo 11-osios Lietuvos ir atsigriebsime už tą sustabdytų reformų laiką, kurį praradom dėl komunistų bei nomenklatūros revanšizmo ir visų mūsų geresnio tarpusavio susipratimo stokos. Reiktų klystantiems liautis liaupsinus vergiją ir dergus laisvę, visiems artėti į nacionalinį susitaikymą, o aukščiausiai vertinti – sąžiningą darbą.
EIP: Ačiū už Jūsų atsakymus.
Ar žinote, kad:
· Originalus Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto dokumentas iki šiol nėra rastas.
· Nepriklausomybės Aktą norėta pasirašyti dieną anksčiau, bet Jono Basanavičiaus namuose buvę taip šalta, kad pasirašymas buvo atidėtas kitai dienai.
· Lietuvoje Nepriklausomybės aktas viešai nepasirodė, nes vasario 19 d. „Lietuvos aido“ 22-asis numeris su jo tekstu okupacinės valdžios buvo konfiskuotas.
· 1988 m. vasario 11 d. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paskelbė proklamaciją, skirtą artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės 70-ies metų jubiliejui. Joje buvo akcentuojama, kad JAV niekuomet nepripažino ir nepripažins Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos.