Tokia maža tremtinių ir politinių kalinių grupelė atvyko į susitikimą su savivaldybės vadovais
Julija Kirkilienė
Laikui į praeitį nusinešant tuos protu nesuvokiamus žmonių trėmimus į Sibirą ir GULAG’o stovyklas, paminėti Gedulo ir vilties dienos birželio 14 d. susirenka vis mažiau nukentėjusiųjų. Statistika byloja, kad į Sibirą ištremta buvo per 130 tūkst. žmonių. Į tėvynę po tremties šeimos grįžo su ten gimusiais vaikais, kurie taip pat turi tremtinio statusą. Bet kodėl tą juodą dieną prisiminti vis mažiau renkasi žmonių, sunerimo ne tik patys tremtiniai, bet ir Elektrėnų savivaldybės vadovai. Todėl birželio 27 d. meras Gediminas Ratkevičius į susitikimą pakvietė visus savivaldybėje gyvenančius nukentėjusiuosius. Kaip į šventę, taip ir į susitikimą, žmonių atvyko negausiai – vos 15. Vieni nesekė informacijos ir nežinojo, kiti neturėjo transporto, treti dėl ligos ar kitų priežasčių susitikime nedalyvavo. Bet juos gal pasieks žinia, kad atsirado poreikis tremtinius ir politinius kalinius suskaičiuoti, sujungti į organizaciją ir pagal galimybes jiems padėti jaustis reikalingiems. Reikalingiems todėl, kad jie vis dar saugo atminimus apie tai, kas vyko Lietuvoje tais pirmaisiais okupacijos metais.
Į susitikimą, nešdamiesi Tremtinių ir politinių kalinių vėliavą, atėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Elektrėnų filialo pavaduotoja Dalia Charūnienė ir organizacijos narys Antanas Baračauskas. Vėliava, mirus tremtinių ir politinių kalinių Elektrėnų skyriaus pirmininkui Romui Saidžiui, buvo likusi Vievyje, nes be vado likę ir patalpų neturintys tremtiniai nežinojo, kur ją reikia saugoti.
Apie vėliavos saugojimą ir kitus organizacinius klausimus savivaldybėje kalbėta buvo daugiau nei valandą. Sutarta ieškoti savivaldybėje gyvenančių tremtinių ir politinių kalinių, juos surašyti bendrame sąraše, o kitame susitikime, kuris turėtų įvykti liepos 23 dieną, organizacija planuoja išsirinkti ir pirmininką. Tremtinių organizacijai susirinkti meras pažadėjo parūpinti patalpas, o patiems susirinkusiems daugiausia rūpėjo socialiniai klausimai. D.Charūnienė prašė informacijos, kaip vienišus tremtinius būtų galima apgyvendinti socialinės globos namuose. Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė informavo, kad Socialinės globos namuose apgyvendinti tremtiniams lengvatos nenumatytos. Bet pajamų ir galimybių apsigyventi ne komerciniuose, o savivaldybei priklausančiuose globos namuose kiekvienas žmogus, kuriam nustatyti poreikiai, turi. Už gyvenimą globos namuose mokėti reikia 80 proc. gaunamos pensijos ir 1 proc. lėšų nuo turimo nekilnojamojo turto vertės.
Susitikime taip pat aptarta, kaip atnaujinti aplinką Sabališkių kapinėse prie tremtiniams ir politiniams kaliniams skirtos skulptūros, kur vyksta Gedulo ir vilties dienos minėjimas ir kur palaidota daug tremtinių. Socialinių klausimų aptarta buvo ir daugiau, o susirinkusieji kiekvienas galėjo pasisakyti. Susitikime su tremtiniais be mero ir Socialinės paramos skyriaus vedėjos dalyvavo mero pavaduotoja Inga Kartenienė, specialistė, kuruojanti nevyriausybinių organizacijų veiklą, Eglė Butkutė-Usenko ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistas, istorikas Vaidas Andriejauskas.