„Šitam dideliam būry“ – tai renginių ciklas, leidžiantis susipažinti su visais Vievio kultūros centre gyvuojančiais kolektyvais. Sausio 24 dieną gimnazijos salėje vyko pirmasis šio ciklo vakaras, skirtas liaudiško dainavimo ir muzikavimo tradicijoms. Vakarą vedė du kultūros centro kolektyvai – liaudiškos muzikos kapela „Pylimėlis“, vadovaujamas Onutės Nenartavičienės, ir sutartinių giedotojų grupė „Ginėja“, vadovaujama Romos Važgėlienės, pasikvietę į svečius tautinių šokių kolektyvą „Verpstė“, vadovaujamą Nijolės Leonavičienės, ir Gilučių moterų etnografinį ansamblį „Obelėlė“, vadovaujamą Dianos Norušienės. Vakaras praėjo šiltoje aplinkoje, užkrėtė ir salėje buvusius žiūrovus, pasak Liudmilos Felčinskajos, dainavome, grojome, šokome, plojome, net delnus atbaladojome…
Liaudiškos muzikos kapela „Pyimėlis“ 2020 m. lapkričio 30 dieną minės savo veiklos 20-metį. Pradėjęs koncertinę veiklą nuo kelių darželio grupės auklėtinių labai greitai išaugo iki 30 tėvų ir vaikų kolektyvo. Metai keitė metus, kapelos nariai keitėsi, tačiau meilė muzikai išliko. Didžiausią pasididžiavimą kelia kapelos narių sudėtis – tai tvirtas šeimos ryšys. Kolektyve dainuoja mamos su dukromis, močiutės su anūkais bei sutuoktinių pora. Kapela su Pylimų kaimo bendruomene atgaivino kalendorinių švenčių minėjimą, tokių kaip Užgavėnės, Joninės, Pylimų kaime. „Pylimėlis“ džiaugiasi bendryste ir nuolatiniu bendruomenės narių palaikymu vykstančiuose renginiuose. Ruošiant repertuarą kiekvienam pasirodymui „Pylimėlis“ stengiasi atsinaujinti ir atlieka instrumentinius kūrinius, liaudies dainas, estrados kūrinius, romansus, patriotines dainas.
Dvi kapelos narės dalyvauja ir tautinių šokių kolektyve „Verpstė“. Šių dviejų kolektyvų pirmasis bendras projektas gimė būtent „Šitam dideliam būry“ koncertui jau beveik prieš aštuonerius metus. Ir šiais metais atsiradus galimybei pasikviesti svečių, kapelos kolektyvas nei trupučio nesuabejojo, jog tai bus būtent „Verpstė“. Moterys vadovės Nijolės Leonavičienės pastatytus šokius dovanoja žiūrovams jau dešimtus metus.
„Ginėja“ – lietuvių liaudies dainų ir sutartinių giedotojų grupė, kurią sudaro 7 narės: Ona Šakienė, Roma Važgėlienė, Ūla Petrauskienė, Galina Jorudienė, Irena Petkevičienė, Dainora Januškienė, Diana Norušienė. Grupė įkurta 2017 m. balandžio 28 d., vardą pasiūlė etnologė O. R. Šakienė. „Ginėja“ – viena iš šešių, daugiau nei prieš 50 metų egzistavusių salų buvusiame Anykštos ežere.
Kolektyvą labiausiai apibūdina jo veikla. Per pastaruosius metus patyrėme didelį dėmesį senajai lietuvių dainos giesmei – sutartinei. Susibėgusioms padainuoti sutartinių mėgėjoms net nesisapnavo, kad sulauks tokio didelio susidomėjimo šiuo unikaliu kanoniniu dainavimu.
Pagrindinis sutartinių bruožas – skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų skambesys vienu metu. Tai itin sena polifonijos forma, senos ikikrikščioniškosios kultūros reiškinys, sudarantis atskirą lietuvių liaudies dainų žanrą, pasižymintį sudėtinga daugiabalse architektonika.
Lietuvių kalboje terminas ,,sutarinės“ sutinkamas S. Stanevičiaus, S. Daukanto, brolių Juškų raštuose. Šis žanras iki mūsų dienų išliko kai kuriuose Aukštaitijos regionuose – Biržų, Pasvalio rajonuose, nors spaudiniuose galima aptikti ir Širvintų, Ukmergės vietoves, taip netolimas mums. Didelis susidomėjimas sutartinėmis kilo po 2010 metų, kai jos buvo įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus. Europos muzikinėje teorijoje jos laikomos paradoksu dėl harmonijoje vyraujančių sekundų. Tai mūsų tautos kultūrinės tapatybės simbolis. Pradėta jas įtraukinėti į tarptautinius folkloro festivalius „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, „Atataria lamzdžiai“ Kaune, aukštaičiai pradėjo organizuoti sutartinių festivalį „Sutarjėla“.
„Ginėja“ dalyvavo sutartinių festivalyje „Sutarjėla“ Molėtų raj. Dubingiuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, sutartinių vakare „Lioj saudailio, vokaro“ Vilniuje ir „Atataria lamzdžiai“ sutartinių rate „Trijula sesiula“ Kaune.
Kolektyvo koncertinė veikla įvairiapusiška – atliekame ne tik sutartines ir liaudies dainas, bet ir romansus. Turime paruošę keletą kalendorinių švenčių programų, švenčiame Rasas ant Kalninių Mijaugonių piliakalnio, ant Stirnių piliakalnio, Kernavėje, esame atlikę sutartines ir vestuvines lietuvių liaudies dainas Palemone, šventėme Žolines su tautodailininke O. Patronaitiene Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, vedėme Advento popietes ir vakarones Gilučiuose su tautodailininke Jurgita Treinyte, Paparčiuose su Gilučių etnografiniu ansambliu „Obelėlė“, Elektrėnų bibliotekoje su Neįgaliųjų sąjunga, vedame Vėlinių vakarus su senosiomis dainomis ir tautos papročiais artimųjų aplinkoje.
Sutartinės nuskambėjo Liudmilos Felčinskajos fotografijų parodos „Protėvių takais“ atidaryme Elektrėnų bibliotekoje, per Oninių šventę Jagėlonių kultūros namuose ir Vievyje, taip pat Kietaviškių bibliotekos renginiuose, rudens šventėje Elektrėnuose, sutartinių vakare „Atrask sutartinę savyje“ Žasliuose su folkloriste Laurita Peliūnaite, per Perkūno dieną Abromiškių svirne su Trakų „Romuva“, „Vasario 16-osios minėjime“ Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje, O. R. Šakienės knygos „Širdies bildukai“ ir Rūtos Vyšnios knygos „Vandenynas ir Žaliamėlė“ pristatyme Elektrėnų bibliotekoje, folkloro ansamblio „Gojus“ 20-mečio proga Širvintų kultūros centre, Advento vakaronėje Vievyje „Sodai, sodai, leliumoj“.
Giedame himną, sutartines su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi Vindžiuliuose su Kietaviškių bendruomene ir archeologų grupe keliaujant po savivaldybės piliakalnius.
Ši plati ir įvairi veikla įgalioja pasiruošti ir vizualiai. Pačios siuvame kostiumus pagal archeologų atkurtus senuosius lietuvių pavyzdžius, perkame žalvarinius papuošalus, pačios vejame įvairias juostas, siuvinėjame, siuvame, ko nemokame – perkame. Esame dėkingos Audrai Česonienei, Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkei, už pagalbą įsigyjant medžiagą naujoms suknelėms.
Jau kelerius metus „Ginėja“ bendrauja su Gilučių etnografiniu ansambliu „Obelėlė“ (įkurtas 1988 metais, pirmoji vadovė buvo Lina Janauskienė). Daug įvairių pramogų kartu, tai ir šiame renginyje „Obelėlė“ svečių teisėmis padainavo savo mėgstamas dainas, pavakarojo kartu. Renginių kartu būta – tai ir pavasario šventė prie tvenkinio, ir Rasos ant Mijaugonių piliakalnio, „Subatos vakarėlis“ Vilūnų kaime ir vakaronės Gilučių kultūros salėje… Kolektyvas pastaraisiais metais labai atjaunėjo, atėjo keletas mėgstančių dainuoti moterų, bet visada žavimės nepavargstančios Almos Laučiūnienės, Vitalijos Janavičienės sodriais, skambiais balsais. Sveikatos joms visoms ir jaunoms, ir vyresnėms, ir stiprybės. O vadovei Dianai Norušienei – neišsenkančios energijos, kuria jinai jaunatviškai apdovanota, sėkmės nepavargti puoselėjant bendruomenių branduolius.
„Ginėjos“ moterys dėkingos Vievio kultūros centro vadovams, priglaudusiems po savo sparnu, teikiantiems galimybes susimokėti už įvairias keliones ir kitus mažmožius, kaip lauktuvės pakvietėjams ar pan. Tikimės nuoširdaus ir tolesnio bendravimo ir su Vievio meno kolektyvais.
Vakaras su „Pylimėliu“ ir jų viešniomis šokėjomis praėjo šiltoje aplinkoje, buvo daug šypsenų, katučių ir linkėjimų, o už dovanas – nuoširdžiai AČIŪ.
Straipsnį parengė „Pylimėlio“ vadovė Ona Nenartavičienė ir etnologė Ona Rasutė Šakienė
Nuotr. Liudmilos Felčinskajos