Julija Kirkilienė
Keturiasdešimt septintuosius metus skaičiuojantis Elektrėnų literatūros ir meno muziejus pakeitė ne tik buveinę, bet ir pavadinimą bei priklausomybę. Muziejus, dabar pavadintas „Elektrėnų krašto muziejumi“, yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius ir iš „Ąžuolyno“ progimnazijos perkeltas į Abromiškių dvaro sodybos svirną. Muziejui vadovauja istorikas, muziejininko patirties įgijęs dirbdamas Trakų istorijos muziejuje, vieviškis Tomas Petrauskas. Su juo ir kalbamės apie Elektrėnų krašto muziejaus dabartį ir planus ateičiai.
Esate istorikas. O kaip tapote muziejininku?
T. P. Muziejai (kaip ir istorijos mokslas) man patiko nuo vaikystės. Žavėdavo tie nekasdien matomi daiktai, vadinami eksponatais. Kai manęs kas klausia, kodėl tapau muziejininku, juokaudamas atsakau, kad vaikystėje žvelgdamas į eksponatus vitrinose, svajodavau juos pačiupinėti, o muziejininkas tokią galimybę turi. Daug gražių vaikystės prisiminimų, susijusių su muziejais: būdams vos 6-erių pats prašiau tėvų, kad nuvežtų į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų, nes labai norėjau pamatyti Lituanicos ekspoziciją. Puikiai prisimenu, kaip pro didžiulės vitrinos stiklą žvelgiau į legendinio lėktuvo nuolaužas. Įsiminė apsilankymas Jūrų muziejuje baigiant pradinę mokyklą, didžiulį įspūdį paliko 1999 m. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje pamatytas J. Mateikos „Žalgirio mūšio“ paveikslas. Šilti prisiminimai iš gimtojo Vievio Kelių muziejaus ir pažintis su šviesios atminties Juozu Stepankevičiumi. Na, ir žinoma, daugybė apsilankymų Trakų istorijos muziejuje: ekskursijos Salos pilyje, pirmosios Viduramžių šventės, įvairios parodos… Galėčiau ilgai pasakoti.
2010 m. Vilniaus universitete baigęs istorijos studijas ir gavęs bakalauro diplomą, liepos 1 d. pradėjau dirbti Trakų istorijos muziejuje. Labai tuo džiaugiausi – iš Istorijos fakulteto patekau į istorijos muziejų. Muziejui tuomet vadovavo direktorius Virgilijus Poviliūnas, kuris muziejininko profesijoje man yra didžiausias autoritetas. Dirbdamas Trakuose baigiau istorijos magistro studijas. Trakų istorijos muziejuje dirbau 13 metų muziejininku, vyr. muziejininku ir rinkinio saugotoju. Tai buvo puiki patirtis, suteikusi galimybę tobulėti ir kelti kvalifikaciją. 2023 m. rugsėjo pabaigoje palikau Trakų istorijos muziejų ir jau spalio mėnesį pradėjau darbuotis reorganizuojamame Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje. Šių metų pradžioje, įvykus reorganizacijai, tapau Elektrėnų krašto muziejaus (kuris yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius) vyriausiuoju muziejininku, o vasario pabaigoje laimėjus konkursą, nuo kovo 1 d. buvau paskirtas muziejaus vedėju.
Galėjote darbą rinktis dideliuose sostinės muziejuose, bet pasirinkote Elektrėnus. Kodėl?
T. P. Nėra taip paprasta gauti darbą dideliuose muziejuose. Muziejai, kaip ir kitos valstybinės institucijos, turi numatytus etatus, o jeigu jie užimti, tuomet ir darbo pasiūlymų nėra. Tačiau, mano nuomone, darbas mažesniuose muziejuose taip pat yra prasmingas, svarbus, motyvuojantis bei suteikiantis galimybes profesiškai tobulėti. Neslėpsiu, priimant sprendimą, man, kaip vieviečiui, daug įtakos turėjo tai, kad šis muziejus orientuotas į mano gimtojo krašto istorinį ir kultūrinį paveldą. Aš džiaugiuosi, kad gavau galimybę atsidurti prie naujai kuriamo muziejaus ištakų ir tam skirti savo turimą muziejininko patirtį.
Iš Trakų istorijos muziejaus atėjote į mažą Elektrėnų literatūros ir meno muziejų. Nuo ko pradėjote darbą?
T. P. Atėjau vykstant reorganizacijai. Pirmiausiai pats turėjau susipažinti su naujos darbovietės vykdoma veikla, istorija, eksponatais, planais. Reikėjo atlikti turto inventorizaciją, planuoti muziejaus ateinančių – 2024-ųjų metų veiklą (jau po reorganizacijos).
Dabar kuriate Elektrėnų krašto muziejų. Gal suradote išskirtinių eksponatų apie Elektrėnų kraštą?
T. P. Taip, išskirtinių eksponatų tikrai yra. Planuoju reguliariai rašyti straipsnius, pristatančius Elektrėnų krašto muziejaus įdomiausius eksponatus. Apie vieną įdomų eksponatą jau rašiau sausio mėnesį – tai mūsų krašte žinomo ir gerbiamo kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino primicijų šventas paveikslėlis. Bus straipsnių apie eksponatus ir ateityje. Pažadu. Be to, tikiuosi, kad muziejaus rinkiniai plėsis ir Elektrėnų krašto istorinį ir kultūrinį paveldą atspindinčių eksponatų daugės.
Filialą kuriate Lazdėnuose. Kaip bus paskirstyti eksponatai tarp dviejų filialų?
T.P. Lazdėnuose planuojama ekspozicija tarpukario Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos tematika. Bet be nuolatinių ekspozicijų muziejaus padaliniuose bus ir laikinų parodų.
Muziejus – tai patalpos, kuriose sutelpa ištisi laikmečiai. Koks Elektrėnų krašto muziejuje šiuo metu seniausias eksponatas ir koks jauniausias?
T.P. Manau, apie tai ateityje reikės parašyti išsamesnį straipsnį. Dabar taip tiksliai neatsakysiu.
Sakote, eksponatus reikia inventorinti. Papasakokite, kaip tas darbas vyksta?
T.P. Kuomet daiktas patenka į muziejų ir tampa eksponatu, jam turi būti suteikiamas pirminės apskaitos numeris. Inventorinant eksponatą, jis priskiriamas konkrečiam muziejaus rinkiniui ir gauna dar vieną – inventorinį – numerį. Inventorinimo metu, muziejininkas turi nustatyti kada ir kur eksponatas pagamintas, kokia jo dabartinė būklė, iš kokios medžiagos jis yra, kokia gamybos technika naudota, kokie matmenys, kas autorius. Eksponatas turi būti nufotografuotas, o jo išvaizda išsamiai aprašyta. Žinoma, ne visada pavyksta nustatyti visus duomenis, tačiau inventorindami eksponatus stengiamės apie juos sužinoti kuo daugiau informacijos.
Dabar muziejuje, įkurtame Abromiškių dvaro svirne, vyksta daug renginių, parodų, o lankytojų ar yra?
T.P. Yra, bet norėtųsi didesnio susidomėjimo. Kultūriniai renginiai neatsiejama muziejaus gyvenimo dalis. Stengiamės visada apie juos pranešti iš anksto. Džiaugiuosi, kai muziejuje vykstantys renginiai sudomina lankytojus.
Abromiškių dvaro savininkas irgi yra istorikas. Ar jau buvote susitikę, gal aptarėte bendrus renginius, gal jis dvare surado kokių eksponatų, tinkančių muziejui?
T.P. Dar nebuvom susitikę, bet labai norėčiau susipažinti su ponu R. Bakučiu. Manau, perspektyvų bendradarbiavimui tikrai yra.
Ir pabaigai, ką skaitytojai svarbaus turėtų žinoti apie naują Elektrėnų krašto muziejų?
T.P. Pasinaudosiu proga ir pakviesiu gerbiamus skaitytojus apsilankyti Elektrėnų krašto muziejuje. Man svarbus kiekvienas į muziejų atėjęs asmuo. Visada bendrauju su lankytojais, atsakau į užduodamus klausimus. Informaciją apie mūsų veiklą sekite muziejaus tinklapyje www.elektrenumuziejus.lt, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos tinklapyje www.esvb.lt bei oficialiose feisbuko paskyrose. Laukiu muziejuje.
Džiaugiamės, linkime sėkmės