Tarybos nario Giedriaus Leskausko nuomonė: Numatoma sveikatos įstaigų reforma Elektrėnuose pagerins paslaugų kokybę pacientams? Nemanau.

Kiekvienos sėkmingos reformos pagrindas – ilgalaikė vizija, gerai apgalvotas bei pagrįstas planas ir, pageidautina, kiek įmanoma didesnis suinteresuotų pusių sutarimas. Tuo metu reforma, pa­grįsta nusivylimu esama situacija, noru gauti iš valstybės daugiau „nemokamų“ pinigų ir paprasčiausiu tikėjimu, kad bet kokie pokyčiai bus geriau nei dabartinė situacija, yra naivi ir skatinanti tik kasimąsi giliau į dugną. Deja, bet labai tikėtina, kad būtent toks kelias bus pasirinktas tiek valdančiųjų, tiek dalies opozicijos narių reformuojant sveikatos įstaigas Elektrėnuose. Šiame tekste pasidalinsiu savo asmenine nuomone, kodėl manau, kad norima pasukti pacientams nenaudingu keliu.
Įvykus komitetų posėdžiams galima beveik neabejoti, kad trečiadienį Tarybos posėdyje bus nuspręsta Elektrėnų ir Vievio pirminės sveikatos priežiūros centrus, Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros cent­rą ir ligoninę paversti viena bendra įstaiga. Nedidelė, bet intriga išlieka tik dėl sujungimo formos. Alternatyvos dvi: kuriamas naujas darinys arba viskas prijungiama prie ligoninės (šį būdą aktyviai palaiko meras).

Tariama nauda tebus miražas
Kokie yra pagrindiniai argumentai už visų įstaigų sujungimą į vieną darinį? Tikimasi, kad tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuojant sąnaudas bus sutaupoma 464 tūkst. Eur per metus, bus gauta 718 tūkst. daugiau ES struktūrinių fondų paramos nei renkantis įstaigų bendradarbiavimo, o ne sujungimo modelį. Skamba gražiai, tiesa?
Deja, bet labai tikėtina, kad nepaisant gražiai pasakojamų pasakų, realybė bus kur kas skaudesnė, kadangi argumentų turinys apie kokybiškesnes, greičiau pasiekiamas ir prie žmonių priartėsiančias paslaugas yra pernelyg lengvai kvestionuo­jamas miražas. Kodėl taip manau?
1) Beveik neabejoju, jog šis sprendimas lems, kad pas šeimos gydytojus lankysimės tik vienoje privataus kapitalo klinikoje, kurio­je paslaugų kokybė, susilpnėjus PSPC, pradės prastėti. Kodėl? Elek­trėnų PSPC kolektyvas vieningai pasisako prieš prievartinį įstaigų sujungimą. Dalis gydytojų garsiai grasina išeiti iš darbo, jei tik bus pasirinktas šis kelias (panaši situacija matoma ir Vievio PSPC). Ši įstaiga dirba rentabiliai, darbuotojai vidutiniškai uždirba beveik 700 eurų (bruto) daugiau nei ligoninės personalas, kolektyvas yra patenkintas kitomis darbo sąlygomis, todėl raukosi galvodamas apie ligoninės siūlomas sąlygas ir, jų nuomone, neūkiškumą įstaigos valdyme. Tuo metu užkulisiuose vis garsiau kalbama apie privačios šeimos klinikos kūrimą Vievyje, jau netrukus nauji privatūs senjorų globos namai Vievyje ieškos 100 darbuotojų (įskaitant šeimos gydytojus, slauges, seseles ir t.t.). Turbūt nereikia ilgai spėlioti, kur nusivylę medikai pasirinks dirbti. O poliklinikos, nors ir su perdažytomis sienomis, bet be šeimos gydytojų ir kito personalo negalės dirbti. Tuo pat metu paskui gydytojus išeinantys pacientai su savimi į privačią kliniką išsineš ir valstybės jiems skiriamą finansavimą. Turbūt nereikia išsiplėsti, kas nutinka, kai lieka vienas verslo subjektas iš esmės neturintis konkurencijos? Teisingai, kokybė nepagerėja ir kenčia pacientas.
2) ES pinigai skiriami kietajai infrastruktūrai, o ne prieinamumo didinimui. Apibendrinus, papildomi kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų bus nukreipti į tinkavimą ir sienų dažymą. Nė vienas centas negalės būti skirtas atlyginimų didinimui, naujų specialistų pritraukimui ar kvalifikacijos tobulinimui. Negana to, šis finansavimas bus išdėstytas iki 2030 m., todėl įstaigoms per metus teks po keliasdešimt tūkstančių eurų. Ar tikrai verta rizikuoti prarasti didelę dalį žmogiškojo kapitalo net iš trijų prieš tokį reformos modelį pasisakančių įstaigų dėl kelių naujai įrengtų kabinetų?
3) Prieinamumas didėja augant gydytojų skaičiui, o ne formaliai sujungiant įstaigas. Eilės formuo­jasi dėl to, kad reikiamas pacientams paslaugų kiekis viršija pasiūlą. Tam, kad šis neatitikimas būtų išspręstas, reikia didinti gydytojų kolektyvą. Skelbiama, kad dėl reformos būtų sutaupoma beveik pusė milijono eurų (nors pateikti skaičiavimai, mano nuomone, pakankamai nutolę nuo realybės). Vis dėlto, remiantis įvardyta suma, matoma, kad ši leistų pasikviesti vos keletą naujų gydytojų. Tiesa, verta pridurti, kad ligoninės direktorius Ūkio komitete teigė turintis planą, kaip artimiausiu metu ligoninėje pasiekti PSPC darbuotojų gaunamą darbo užmokesčio vidurkį. Vien tam papildomai per metus reikėtų viso labo 1,5 mln. Eur, o kur dar atlyginimų augimas prijungiamų įstaigų darbuotojams ar išeitinės kompensacijos reorganizacijos metu. Turbūt visi suprantame, kad matematika nelabai koreliuoja su žodžiais, žadamų darbų realumu ir finansiniais ištekliais pasikviesti naujus gydytojus.
4) Stebuklų nebūna. Kai geriau veikiančias įstaigas jungi prie blogiau veikiančios įstaigos, bendras vidurkis krenta, o ne kyla. Meras aktyviai palaiko visų įstaigų prijungimo prie ligoninės modelį. Tačiau pastaroji savivaldybės atliktos ap­klausos metu buvo įvertinta kaip blogiausiai dirbanti sveikatos įstaiga Elektrėnų savivaldybėje (joje taip pat mažiausias mokamas darbo užmokestis ir t.t). Teigiama, kad prijungimo prie ligoninės modelis yra naudingas išsaugant įstaigos turimas licencijas ir nekeliant streso didžiausiam gydymo įstaigos kolektyvui (ironiškiausia, kad būtent šis kolektyvas vienintelis ir pasisako už tokį modelį, tad nelabai yra nuo ko jį saugoti). Tiesa, licencijos yra techninis klausimas, kuris būtų nesudėtingai sutvarkomas kuriant naują įstaigą, tad baimės dėl galimai sutrikdytos ligoninės veiklos yra labiau proziniai nukrypimai nei tiesa.
5) Rekomendacijos iš ministerijos ir darbo grupės. Ministerija 13 savivaldybių rekomenduo­ja jungtis struktūriniu būdu, bet mūsų savivaldybė tarp paminėtųjų nepatenka. Tad reformos kryptis pri­klauso tik nuo Tarybos valios ir kalbos apie tariamas rekomendacijas yra nebent atskirų ministerijoje dirbančių funkcionierių, o ne bendra Sveikatos ministerijos nuomonė. Skirtingose savivaldybėse yra pasirenkami labai įvairūs reformos keliai. Meras net buvo sudaręs plačios apimties darbo grupę šiam klausimui, kuri pasisakė už įstaigų sujungimą. Vis dėlto, rezultatas neturėtų stebinti, kadangi daugumą grupėje sudarė savivaldybės administracijos ir ligoninės kolektyvo atstovai, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, pasisakantys prieš struktūrinę reformą, tesudarė darbo grupės mažumą.

Apibendrinimas
Sutinku, kad šiandien sveikatos sistema Elektrėnų savivaldybėje neveikia gerai ir reikia pokyčių. Tačiau kol neturime realiomis priemonėmis pagrįstos, o ne tuščiu tikėjimu ir sunkiai pagrindžiamais skaičiavimais paremtos ateities vizijos, aš siūlau rinktis kitokį kelią. Pradėkime sujungiant Elektrėnų ir Vievio pir­minės sveikatos priežiūros centrus į vieningą PSPC, o Elektrėnų psichikos sveikatos centrą ir Vievio PSPC esantį Ambulatorijos skyrių prijunkime prie ligoninės ir tarp naujai sukuriamų atskirų I ir II lygio sveikatos įstaigų pasirinkime funkcinį (bendradarbiavimo) reformos kelią. Taip užtikrintume efektyvesnį valdymą, išsaugotą gydytojų kolektyvą, išvengtume, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugas galimai monopolizuotų viena privati klinika bei gautume iš ES daugiau nei 1,3 mln. Eur fizinės infrastruktūros atnaujinimui.
Kiekvienas esame laisvas turėti savo nuomonę, tačiau nuoširdžiai norėčiau paraginti gyventojus nebūti abejingiems. Rašykite išrinktiems tarybos nariams ir užduokite nepatogius klausimus apie šią reformą, tai, ką ji atneš pacientams, kaip konkrečiai bus pasiekti išsikelti tikslai bei kokios galimos šios reformos rizikos. Juk sveikata yra brangiausias mūsų visų turtas.
Šis tekstas yra Elektrėnų sa­vivaldybės tarybos nario Giedriaus Leskausko asmeninė su niekuo nederinta nuomonė.