Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio, Elektrėnų miesto penkiasdešimtmečio, Elektrėnų savivaldybės įkūrimo dešimtmečio proga gavome nepaprastai brangią, turinčią etninę kultūrinę bei istorinę vertę etnokultūrologės Onos Rasutės Šakienės knygą „Ar meni tų ažerų?“.
Vienas iš leidinio rengėjų spaudai, daktaras dr. Vykintas Vaitkevičius įvade rašo: „ Elektrėnų miesto senamiestis – Draugystės, Taikos, Sodų ir Rungos gatvėse stovintys 1961-1965 m. statyti daugiabučiai – sukelia pirmą, ir kaip netrukus paaiškės, klaidingą įspūdį, jog energetikų miestas neturi istorinės praeities, o jo gyventojai – jokio ryšio su etninės kultūros vertybėmis. Miestas, šiluminė elektrinė iš tiesų neatpažįstamai pakeitė šio krašto istorinį kraštovaizdį. Duomenų apie jį išsaugojo tik senieji žemėlapiai, nuotraukos, aprašymai ir prisiminimai. Iš jų šiandien tampa aišku, kad Elektrėnams praeities gali pavydėti daugelis kitų regionų centrų“.
O. Šakienė tautosaką rinko 2003-2007 metais. Didžiausius lobius ji rado Elektrėnų mieste ir jo prieigose. Šio regiono istoriją pasakoja jos dalyviai ir liudytojai. Knygos autorė surinko daugybę padavimų, pasakojimų apie šio krašto Lietuvių tautos kovas su priešais.
Dr. V. Vaitkevičius O. Šakienės darbą prilygino žygdarbiui.
Etnokultūrologė O. Šakienė lyg ta bitutė į tautos lobyno avilį sunešė neįkainuojamą turtą: užrašė autentišką prokalbę, vietinę tarmę, surinko dešimtis įdainuotų dainų, kurioms natas užrašė muzikos specialistai. Suspėjo pakalbinti istorinių įvykių liudytojus, kurie jau vienas po kito išeina iš gyvenimo. Knygos puslapiuose su mumis kalbasi žmonės, išsaugoję savo tėvų, senelių ir prosenelių papročius. Kalbasi žmonės klydę ir kėlęsi iš paklydimų, vargę ir džiaugęsi, mylėję ir mylintys savo kraštą, savo žemę, savo namus.
O. Šakienė atlieka nepaprastos svarbos misiją. Savo darbą ji apibendrino prasmingais žodžiais: „ Būtų puiku, jeigu miesto kūrėjai ir statytojai taip pat žinotų, jog atėjo ne į tuščią, o į vietą, vertą didžiausios pagarbos ir meilės, vietą, kur miškuose buvo apstu žvėrių, tryško šventomis laikomos gydančios versmės, o šioje karalijoje viešpatavo dievas Perkūnas su likimo deive Laima“.
Autorė savo kūriniu ragina niekada nepamiršti praeities, kurios vietoje iškilo Elektrėnų miestas, tarsi naujoviškas Laimės žiburys. O žiburį reikia nuolat kurstyti, kad neužgestų. Viskas savo kraštą, savo gimtinę labai mylinčio žmogaus valioje, viskas kiekvieno iš mūsų valioje…
O. Šakienė tautosaką rinko 2003-2007 metais. Didžiausius lobius ji rado Elektrėnų mieste ir jo prieigose. Šio regiono istoriją pasakoja jos dalyviai ir liudytojai. Knygos autorė surinko daugybę padavimų, pasakojimų apie šio krašto Lietuvių tautos kovas su priešais.
Dr. V. Vaitkevičius O. Šakienės darbą prilygino žygdarbiui.
Etnokultūrologė O. Šakienė lyg ta bitutė į tautos lobyno avilį sunešė neįkainuojamą turtą: užrašė autentišką prokalbę, vietinę tarmę, surinko dešimtis įdainuotų dainų, kurioms natas užrašė muzikos specialistai. Suspėjo pakalbinti istorinių įvykių liudytojus, kurie jau vienas po kito išeina iš gyvenimo. Knygos puslapiuose su mumis kalbasi žmonės, išsaugoję savo tėvų, senelių ir prosenelių papročius. Kalbasi žmonės klydę ir kėlęsi iš paklydimų, vargę ir džiaugęsi, mylėję ir mylintys savo kraštą, savo žemę, savo namus.
O. Šakienė atlieka nepaprastos svarbos misiją. Savo darbą ji apibendrino prasmingais žodžiais: „ Būtų puiku, jeigu miesto kūrėjai ir statytojai taip pat žinotų, jog atėjo ne į tuščią, o į vietą, vertą didžiausios pagarbos ir meilės, vietą, kur miškuose buvo apstu žvėrių, tryško šventomis laikomos gydančios versmės, o šioje karalijoje viešpatavo dievas Perkūnas su likimo deive Laima“.
Autorė savo kūriniu ragina niekada nepamiršti praeities, kurios vietoje iškilo Elektrėnų miestas, tarsi naujoviškas Laimės žiburys. O žiburį reikia nuolat kurstyti, kad neužgestų. Viskas savo kraštą, savo gimtinę labai mylinčio žmogaus valioje, viskas kiekvieno iš mūsų valioje…
Ona Maleravičienė