Susikurti darbo vietą pastūmėjo karantinas

Virginija Jacinavičiūtė

Įsisiūbavusi pandemija ne vienam gyventojui sudrebino pagrindą po kojomis. Dažnas kėlė klausimą, kas bus, jei dėl pandemijos neteksiu darbo ir pragyvenimo pajamų. Vienų baimės, deja, tapo realybe, o kitiems pandemija atvėrė naujų galimybių. Elektrėniškė Laura Urbonienė, pasinaudojusi Užimtumo tarnybos skirta parama, susikū­rė sau darbo vietą. Pirmąsias individualios veiklos metines Laura švenčia erdviose patalpose ir šiandien džiaugiasi, kad nepristigo drąsos imtis naujos, bet širdžiai mielos veiklos.

Idėjos paieškos

Pasikalbėti su Laura vykstu į Pastrėvį. Trečiajame mokyklos aukšte Laura įsikūrė tik prieš mėnesį. Anksčiau čia buvo mokytojų kambarys, bet klases perkėlus į Semeliškes, patalpos liko tuščios. Laura ilgai ieškojo, kur įsikurti, bet kainos mieste nebuvo įkandamos. Buvusias mokyklos patalpas pašnekovė pamilo iš pirmo žvilgsnio. Erdvė didelė, šviesi, per didelius langus kaip ant delno matyti gražios kaimelio apylinkės. Miela ne tik patalpa, bet ir žmonės, kurie čia dirba. Viename ka­binete stovi pagrindinis Lauros darbo įrankis – lazerinės graviravimo staklės, kurias, kaip ir dalį kitų įrengimų, įsigijo pasinaudojusi Užimtumo tarnybos parama. Kaip kilo ši idėja, klausiu Lauros ir išgirstu, kad mintis kilo per karantiną. Laura iki karantino gamino ir lig šiol tebegamina rankų darbo žvakes, tačiau per pandemiją žvakių poreikis sumenko, kilo klausimas, kaip užsidirbti.
„Prasidėjus karantinui per žinias išgirdau, kad individualia veikla užsiimantys asmenys gali pasinaudoti parama. Nusprendžiau pretenduo­ti, tik reikėjo sugalvoti, kokia veikla ­užsiimti. Su vyru Vytautu naršėme internete, ieškojome, ko galėtume imtis, kad tilptume į galimą finansinę paramą, kuri siekė 7000 Eur. Kai jau nutarėme, kad imsimės graviravimo lazeriu, reikėjo apgalvoti, kokių įrengimų reikia. Neturėjome pakankamai žinių, o konkurento tokių dalykų nepaklausi. Tad informacijos irgi ieškojome internete, – sako L. Urbonienė. – Projektų pateikimas startavo 8 val. ryto. Labai jaudinausi, nes laimingųjų skaičius buvo ribotas. Savo projektą pateikiau 8 val. 15 min. ir jau buvau 200-oji, todėl labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad gausiu finansavimą“. Laura dėkinga draugei Viktorijai Nasutavičienei, kuri padėjo viską suskaičiuoti ir parengti projekto sąmatą.

Pradžia
Už valstybės skirtas lėšas paš­nekovė įsigijo lazerinio graviravimo stak­les, kompiuterį, spausdintuvą ir kitų veiklai reikalingų priemonių bei įsipareigojo metus nenutraukti individualios veiklos. Įsipareigojimo laikotarpis baigsis jau lapkričio 10 d., o individuali veikla įgavo pagreitį – vienos idėjos keičia kitas. Bet kokie buvo tie pirmieji metai? Laura pasakoja, kad veiklą pradėjo namuose. Staklės nekelia triukšmo, tad kaimynai jokių nepatogumų nepatyrė. Pradėjus veiklą prasidėjo pažinimo ir atradimų kelias. Iš Jurbarko kilusi Laura šiandien dėkinga savo informatikos mokytojui, kuris buvo griežtas, bet suteikė gerus informacinio raštingumo pagrindus. Šios žinios labai pravertė, tad Šakių gimnazijoje sutikusi mokytoją nuoširdžiai jam padėkojo. Veiklos pradžioje kelis mėnesius užtruko surasti kokybišką, tvirtą fanerą lazeriavimui. Ne vieną dieną teko rymoti prie kompiuterio, kol įvaldė maketavimo programą, atrado paveikslėlių bazes ir išmoko juos tinkamai paruošti. Norėdama pateikti išskirtinius ir kokybiškus gaminius Laura bandė ir pati piešti, bet suprato, kad tai užima per daug laiko.
Šiandien Lauros veiklos moto – klientas visada teisus, todėl stengiasi dirbti, kad atitiktų visus kliento lūkesčius. Dažniausiai klientai nori kažko, o kas, tas kažkas, nusprendžia išsiklausinėjusi, ką žmogus mėgsta, kuo domisi. Dažniausiai pavyksta pasiūlyti žmogaus pomėgius atitinkančią dovaną, nustebinti apgalvotomis detalėmis. Labai gera, kai darbu patenkintas žmogus vėl grįžta. Laura pasakoja, kad dažnai išskirtinės dovanos žmonėms prireikia paskutinę minutę. Šiandien Laurai svarbu plėsti klientų ratą, todėl nėra žodžio ne. Štai Meilės dienos dovanų užsakymai pašnekovę pasiekė tik šventės išvakarėse, todėl iki 4 valandos ryto teko dirbti, kol visos dovanos buvo paruoštos.

Nuo šventės iki šventės
Pirmasis Lauros pagamintas darbas buvo dėžutė česnakams laikyti, bet fanera buvo bloga, darbas akis badė ir netruko iškeliauti į krosnį. Vėliau darbus diktavo šventės: nuotraukų rėmeliai įsimylėjėlių nuo­traukai, faneroje išgraviruoti meilės žodžiai, žaisliukai Kalėdų ­eglutei, ridenimo lovelis velykiniams margučiams, vasarą – įvairios dovanos krikštynoms ir vestuvėms.

Nuo švenčių iki švenčių organizuodama darbą Laura turi ir darbinių svajonių. Jos troškimas sukurti stalo žaidimą apie Elektrėnus – miestą, kuriame geriausia gyventi ir kurti šeimą.
Nemažai užsakymų pateikia sporto organizacijos, kurios iš medžio pagamintus suvenyrus sportininkams įteikia kaip atminimo dovanas. Nors daugiausia Lauros pagamintų suvenyrų ir praktiškų gaminių yra iš medžio, graviruoja pašnekovė ir kitas medžiagas – dirbtinę odą, organinį stiklą, akrilą, tušinukus.
Dažniausiai Laura siūlo savo idėjas, bet pasitaiko, kad klientai konkrečiai žino, ko nori, belieka tik išbandyti, ar pavyks tą idėją įgyvendinti. Vienai klientei teko gaminti Kalėdų eglės viršūnę. Tai buvo žvaigždė su šeimos narių pavardėmis.
Daugiausia klientų L. Urbonienė sulaukia per socialinius tinklus, kur publikuoja savo kūrinių nuotraukas. Gražiai pateikti gaminius padeda primirštas, bet dabar labai reikalingas pomėgis – fotografija. Darbai fotografuojami atskirame kabinete, kuriame taip pat dvelkia kūryba. Vidury patalpos nutįsęs miško gėrybių takas. Iš gamtos parsivežti rekvizitai nuotraukose virsta jaukiomis dekoracijomis.
Žvelgdama į pirmuosius veiklos metus Laura džiaugiasi, kad užteko pasitikėjimo ir drąsos sukurti sau darbo vietą. Už sėkmę ji dėkinga draugams, kurie padeda kuo gali – kas patarimą duoda, kas baldus perveža… Pašnekovė dėkinga draugui Antanui, kad niekada neatsisako padėti, vyrui, kuris visada palaiko ir stakles sureguliuoja, taip pat vaikams, kurie yra didieji pagalbininkai, kai gaminius reikia supakuoti. Mamos darbas – pirmoji vaikų darbo patirtis ir galimybė užsidirbti.