Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Praėjusią savaitę iš Pergalės g. 55 namo kiemo seniūnijos darbuotojai išvežė keturias sūpuokles, jeigu jas taip galima pavadinti. Sūpuoklės buvo jau pasenusios, ir, pasak seniūno Antano Šalkausko, kėlė grėsmę vaikų sveikatai. Ne kartą vaikai buvo rimtai susižeidę į geležines sūpuokles, pernai vienas vaikas iki kaulo prasikirto koją. Tačiau į seniūną per vieną dieną kreipiasi keletas gyventojų teiraudamiesi, kodėl sūpuoklės buvo išvežtos.
Supynės – pavojinga
A. Šalkauskas paaiškino, kad visos savivaldybės ir seniūnijos gavo Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės įsakymą, kuriuo reikalaujama nesaugias sūpynes pašalinti iš žaidimų aikštelių. Minėto namo ir kai kurių kitų kiemų sūpuoklės yra būtent tokios: aštriais kampais, geležiniais rėmais ir sėdynėmis. Į šias sūpuokles vaikai dažnai susižeidžia. Keletas įtūžusių tėvų su advokatais jau buvo atėję į seniūniją grasindami teismais, tačiau seniūnui pavyko įkalbėti tėvus susitarti gražiuoju.
Palaipsniui seniūnija keičia senąsias sūpynes naujomis. Nors seniūnas ir labai norėtų, tačiau pakeisti visas iš karto neleidžia suspaustas biudžetas. Miesto šeimininkas nuramino, kad iki liepos mėnesio vidurio prie Pergalės g. 55 namo bei Šviesos ir Trakų gatvėse įrengs naujus, vaikų saugumui grėsmės nekeliančius sūpuoklių kompleksus. O kitąmet žada jų įrengti dar tiek pat. Tų kiemų vaikai turės medines sūpuokles, čiuožyklą, uždengiamą smėlio dėžę, į kurią nesituštins katės ir šunys.
Dideli nuostoliai
A. Šalkauskas neslėpė apmaudo, kad žmonės neįvertina seniūnijos darbo ir visuomet tik reikalauja, o patys prie miesto gerovės prisidėti nenori. Kasmet seniūnija turi suremontuoti sulaužytas 54 miesto teritorijoje esančias žaidimų aikšteles. Jų remontas kasmet kainuoja virš 100 tūkst. litų. Seniūnas retoriškai klausė, kiek gyventojų informavo seniūniją apie laužomas sūpuokles, kad nuostoliams užbėgtų už akių? O nuostoliai susidaro ne tik dėl laužomų žaidimų aikštelių, bet ir dėl aibės kitų niokojamų objektų.
Neseniai seniūnija suremontavo maudyklas šalia vaikų sanatorijos ir „Sajeta“ vadinamos įlankos. Ten teko atstatyti apdegintas ir sulaužytas pavėsines, sulaužytus krepšinio lankus.
Nuo vandalų nukentėjo ir tik pernai renovuotas miesto paplūdimys. Suplėšyti plakatai, kviečiantys būti elitu ir nešiukšlinti, taip pat pavogtos čiaupo, skirto atsigerti vandens, dalys. Dabar tų dalių seniūnija ieško, tačiau gali būti, kad prireiks keisti visą čiaupą. Nuo vagių nukentėjo ir šunų vedžiojimo aikštelė Šviesos gatvėje, kur buvo pavogtas gabalas metalinės tvoros. O ką jau kalbėti apie dėžutes, skirtas šunų ekskrementams, kurios po kiekvieno savaitgalio būna išverstos su visu betonu. Kiekvieną pirmadienį seniūnijos darbuotojai iš naujo įtvirtina tas dėžutes.
Pilietiškumo stoka
Seniūnas sako negalintis žiūrėti, kaip pinigai leidžiami ne vietoj, t.y. remontuojant suniokotą miesto inventorių. Dėl žmonių nekultūringo, neatsakingo, savanaudiško elgesio turi kentėti padorūs žmonės. Jei nereikėtų leisti pinigų remontams, tai gal visi kiemai jau turėtų vaikų žaidimų aikšteles.
Seniūnas pasigenda žmoniškumo, įprasta tik reikalauti, tačiau seniūno pastebėjimu, kiekvienas žmogus turėtų paklausti, ką aš padariau, kad būtų geriau? „Kartais reikia pažiūrėti į mus kaip į žmones, o ne kaip į robotus“, – kalbėjo seniūnas. Akivaizdu, kad seniūnas žino visas miesto bėdas, tačiau dažnai joms išspręsti trūksta pinigų. Reikia tvarkyti šaligatvius, išpjauti medžius, dėl kurių pjovimo nuomonės pasiskirsto į dvi puses. Vieni skundžiasi dėl ne vietoj pasodintų medžių, kiti verkia, kad juos išpjovė. Tačiau visiems geras nebūsi, reikia priimti tą sprendimą, kurio pageidauja dauguma.
Trūksta pinigų viskam suremontuoti ir išpildyti visus gyventojų pageidavimus. O labiausiai trūksta žmonių sąmoningumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmo, kuris neleistų nusisukti ir apsimesti nieko nemačius ir negirdėjus.