Julija Kirkilienė
Rugpjūčio 15-18 dienomis Lietuvoje vyko parasparnių LLL Arcus cup varžybos, kuriose varžėsi elektrėniškis Arminas Petrauskas. Sportininkas sakė, kad šios varžybos įeis į Lietuvos parasparnių istoriją, kaip sėkmingiausios pagal oro sąlygas bei pratimų sudėtingumą ir jų įveikimo meistriškumą.
Visos keturios varžybų dienos buvo įskaitinės. Parasparnininkai skrido iš Sasnavos (Marijampolės r.) ir Valkininkų (Varėnos r.) aerodromų, maršrutai driekėsi kryptimis: Sasnava–Valkininkai (84km); Valkininkai–Eišiškės–Madžiūnai –Valkininkai (55km); Valkininkai–Daugai–Perloja–Valkininkai (65km). Pats sunkiausias iššūkis sportininkų laukė paskutinę dieną, kai turint debesų padą apie du kilometrus teko laikytis leistinos erdvės ribos iki 1200 metrų aukščio.
„Nors visas dienas pratimai buvo labai sudėtingi, buvo nemažai finišavusių pilotų, labai atkakli kova vyko tarp geriausių Lietuvos sportininkų – net Lietuvos čempionatui nebūtų gėda dėl tokio skraidymo lygio.
Organizatoriai tikėjosi apie 40-45 pilotų, bet varžybose dalyvavo dvidešimt du pilotai iš visos Lietuvos, galbūt likę pilotai kuklūs, dar ne visi pasiryžę įeiti į istoriją“, – pasakojo vienintelis Elektrėnų savivaldybėje parasparnių sportininkas A. Petrauskas.
Puikiai koordinuotas varžybas organizavo parasparnių skraidymo mokykla „Arcus“ ir jos instruktorius Jevgenij Blocha su savo komanda. Šioje mokykloje mokėsi ir Sport klasės įskaitoje trečią vietą užėmęs Arminas Petrauskas.
Elektrėniškis pasakojo, kad varžybos buvo puikios ir rimtos, bet įsimintiniausias jų momentas buvo keliolikos minučių skrydis pusantro kilometro aukštyje kartu su didžiuliu ereliu, kuris antrą važybų dieną pilotą lydėjo link finišo skriedamas aplink sparną. „Gaila, kad mažai žmonių gali stebėti tokius renginius, nes tai nėra ralis ar kitas masinis sportas, bet norisi bent truputį supažindinti žmones su tokiais renginiais, apie kuriuos mažai yra žinoma ir jie praktiškai neturi jokios reklamos“,-apie parasparnių sportą pasakojo A. Petrauskas. Elektrėniškis sako dažnai sulaukiantis klausimų, kiek kuro jis išdegina skrisdamas parasparniu. „Mes nenaudojame jokio kuro, tik termikus (kylančias šilto oro sroves). Atsikabinę nuo iškeltuvo virvės, 300 – 500 metrų aukštyje, skriejame be jokių variklių, todėl kiekvienas aukščio metras yra labai svarbus norint įveikti kuo didesnį atstumą ir nuskristi užduotą maršrutą“, – paaiškino A. Petrauskas.