Stanislava Šarakojytė: amžius – tai patirtis, išmintis, filosofiškas gyvenimo suvokimas

Julija Kirkilienė

Žmogaus gyvenimas toks gražus ir trumpas, kad svarbiausi gyvenimo įvykiai telpa į vieną ap­lanką. Ant mano stalo – žinomos elektrėniškės gyvenimo istorijos aplankas. Norime skaitytojus su­pažindinti (o kas žinojo – priminti) su Elektrėnų šviesuole, pedagoge, sportininke, skaitove, choriste ir dar visokių titulų per 90 gyvenimo metų nuo 1961-ųjų prisirinkusia elektrėniške Stanislava Šarakojyte. Stanislavą elektrėniškiai švelniai vadina Stasele. Staselė todėl, kad ji visada buvo tokia smulkutė, tokia greita, visada besišypsanti, tokia visur esanti ir reikalinga.

Auklėtinių prisiminimai

Apie Staselę informaciją ­eiliuotai surašė jos auklėtiniai, prieš 60 metų baigę I-ąją vidurinę mokyklą:

Kad mūsų metai – mūsų turtas,
nieks neabejoja.
Tik nesuprantam,
kokius burtus Jūs naudojat,
Kad penkiasdešimt metų nesikeičiat
Ir mus dėl to susimąstyti verčiat:
Mes su Jumis dainavom,
kartais šokom,
Atrodo, nemažai iš
Jūsų ko išmokom.
Ir į turistinius dažnai keliavom,
Alytuj vyną net kartu ragavom…
Mums vis eilėraščius
Jūs deklamavot,
Į rūkymą labai griežtai reagavot…
Bet, vis dėlto,
kažko išmokt nespėjom,
Nes gal per daug subręst skubėjom…
Dabar mes senstam,
o Jūs vis jaunėjat,
Jūs vis liekna, o mes storėjam…
Už neišmoktą pamoką
mes atsiprašom,
Kaip buvę „kūdikiai“ čia pasirašom,
Kad linkim vietoj nestovėti,
Sportuojant nenustoti tobulėti,
Daugiau keliauti, važinėti,
Dainuoti, šokti ir toliau jaunėti…
Kad „kvaraba“ Jums nepakištų kojos,
Kad būtų tik šviesus rytojus!

Elektrėnų 1-osios vid. mokyklos I-osios laidos „kūdikiai“

Rašinyje „Versmės“ gimnazijos mokytojai. Stanislava Šarakojytė“ L. Vankevičiūtė surinko jos auklėtinių prisiminimus: „…Mokytojaudama I-oje vidurinėje mokykloje, moky­toja turėjo ir auklėjamąją klasę. Man pavyko susitikti ir pasikalbėti su mokytojos S. Šarakojytės auklėtinėmis Elvyra ir Danute. Kalbėdamos apie savo auklėtoją, buvusios mokinės pabrėžė, kad jų buvusi auklėtoja visų pirma buvo tikras draugas. Ji niekuomet nebardavo vaikų, visada išklausydavo, patardavo ne tik moksle, bet ir gyvenime. Mokytoja savo auklėtinius mokė savarankiškumo, darbštumo ir sąžiningumo. Už tai ją mokiniai mylėjo ir gerbė. Anot mokinių, klasėje auklėtoja buvo savas žmogus. Elvyra prisimena, kaip jų klasėje pamoką vedė jauna mo­kytoja, kuri ne ką daugiau žinojo nei mokiniai. Klasėje jos pamokų metu būdavo didelis triukšmas. Vieną kartą mokinė Elvyra atsistojo ir pasakė:
– Mokytoja, jei negalite susi­tvarkyti su klase, pasieškokite kito darbo.
Jaunoji mokytoja nubėgo pasiskųsti auklėtojai. Mokytoja S. Šarakojytė pasikvietė auklėtinę Elvyrą ir ramiai paaiškino, kad toks poelgis tikrai nelabai apgalvotas.

Linksmai buvusios auklėtinės prisimena ir poilsio stovyklas, į kurias vykdavo su klasės auklėtoja. Net į burokų lauką eidavę su kauptuku rankoje ir daina. Savo auklėti­niams S. Šarakojytė parodė beveik pusę Lietuvos. Elvyra ir Danutė prisiminė didįjį žygį, kai visa klasė ėjo pėsčiomis nuo Jurbarko iki Kauno. Mokytoja mokėdavo vaikus uždegti siekti pergalės, todėl jos klasė dažnai laimėdavo įvairiose varžy­bose ar konkursuose.“

Šilti prisiminimai
Gražiose Dzūkijos apylinkėse, Šventežerio valsčiuje, 1932 m. sausio 21 d. Albinos ir Juozo Šarakojų šeimoje gimė mergytė, kuriai tėveliai išrinko šventos Stanislavos vardą. 1938 metais šeima persikėlė gyventi į Šakių rajoną, įsikūrė gražioje vietoje ant Nemuno kranto. Tėvai dirbo 20 ha žemės. Mama buvo siuvėja, o tėvelis ūkininkavo. Be Staselės šei­moje dar augo Vaclovas, Valentina ir Danutė. Trys šios šeimos vaikai pasirinko pedagogų profesiją, tik jauniausioji – siuvėjos. Staselė šiltai prisimena savo tėvelį, kuris mokėjo tik tris pasakas ir vakarais vaikams pasakodavo. Tėvelis su vaikais kalbėdavo ir apie gyvenimo prasmę, papasakodavo įvairių istorijų. Nuo pat vaikystės Stanislava ruošėsi būti mokytoja ir manė, kad mokytojas privalo mokėti vairuoti automobilį, pjauti šieną ir visko išmokyti vaikus. Pirmoji Staselės mokykla – Kriūkų progimnazija Šakių rajone. Geriausiai ji prisimena lietuvių kalbos mokytoją ir auklėtoją J. Grigą, kuris labai daug laiko praleisdavo su mokiniais: eidavo į žygius, veždavo į teatrus. Mokytojas išmokė vaikus mylėti gamtą, vertinti aplinką, užjausti žmogų. Jaunystėje Staselė taip pat buvo aktyvi organizatorė: dažnai savo namų klėtyje organizuodavo linksmus kaimo vakarėlius. Vakarėlyje būdavo vaišių, Staselė su broliu grodavo akordeonu, linksmino kitus ir pati linksminosi. Kaime Staselė net organizuodavo krepšinio rungtynes. Aktyvioji moksleivė po vidurinės mokyklos įstojo į Kauno kūno kultūros institutą ir besimo­kydama dirbo fizinio lavinimo mokytoja Lukšių vidurinėje mokykloje. Dar ir dabar Staselė prisimena pirmąją pamoką, kuri jai atrodžiusi be galo ilga, o grįžusi namo suabejojusi, ar tinkamą profesiją pasirinko. Bet labai greitai jaunoji mokytoja pamilo savo darbą ir mokinius ir pati buvo mokinių mylima.

Elektrėnuose

Pradėjus statyti Lietuvos elektrinę, naujojoje miesto tipo gyvenvietėje apsigyveno Staselės jauniausioji sesuo su vyru. Staselė nuo vaikystės turėjo sveikatos problemų, todėl jai reikėjo ir gyvenamo ploto, kuriame būtų visi komunaliniai patogumai. Taip 1961 metais jaunoji mokytoja atvažiavo į Elektrėnus ir pradėjo pedagoginį darbą bei aktyvų gyvenimą. Gražų jubiliejų 2022 metais švenčianti S. Šarakojytė paatviravo, kad gyvenime buvo dvi meilės, bet šeimos nesukūrė dėl jaunystėje kamavusių ligų, o jas išsigydžiusi, nuo 22 metų savo gyvenimą skyrė dukterėčioms Valytei ir Aušrai, darbui bei visuo­meninei veiklai. Ir ­šiandien, švenčiant Jubiliejų, tie prasmingi darbai gyvi liko moksleivių bei visų ją pažinojusių žmonių prisiminimuo­se. Visus apdovanojimus, padėkas, garbės raštus surašyti neužtektų ir jaučio odos, bet bibliotekoje tarp žymių kraštiečių ir enciklopedijoje

„Kas yra kas Lietuvos moterys“ pažymėta, kad Stanislava Šarakojytė Pagyvenusių žmonių varžybose yra iškovojusi 10 Prezidento taurių. Apdovanota Elektrėnų savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus padėka. 2009 m. už aktyvią visuomeninę veiklą ir nuopelnus Elektrėnų savivaldybė suteikė aktyviausio metų žmogaus nominaciją. Surašyti seminarai, konferencijos, įvairūs mokymai, kuriuos Stanis­lava baigė. Per savo 50 pedagoginės veiklos metų Staselė gavo ir vieną papeikimą. Paskutiniais darbo metais papeikimą gimnazijos direktorius įrašė už netinkamą elgesį su vaikais. Vaikai ir direktorius kartą nesu­prato mokytojos humoro. Pedagogė ir žurnalistė Ona Maleravičienė knygoje „Iš visos širdies. Pasakojimai apie Elektrėnų krašto žmones“ vieną apybraižą skyrė S. Šarakojytei. Elektrėniškiai ją pažįsta kaip aktyvią sportininkę, išskirtinę poezi­jos skaitovę, aktyvią choristę, keliautoją ir vairuotoją. Staselės moto: „Amžius ne kliūtis. Amžius – tai patirtis, išmintis, filosofiškas gyvenimo suvokimas“. Filosofiškai suvokdama gyvenimą, prieš pat gimtadienį Jubiliatė savo automobilį padovanojo anūkui ir nutarė nebevairuoti. Tai vienas, bet ne svarbiausio gyvenimo malonumo atsisakymas. Malonumo kiekvieną rytą pradėti nuo mankštos, pasivaikščiojimo ji neatsisako. Dar aktyviai dalyvauja Elektrėnų bendrijos „Bočiai“, pagyvenusių moterų sambūrio „Puriena“ veikloje, dai­nuoja ansamblyje „Dubija“.
Tokia ta mūsų Staselė, iš kurios yra ko pasimokyti ir už ką dėkoti.