Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kuri suvienija mus visus, vartojančius, puoselėjančius ir kuriančius svarbiausią visuomenės bendravimo įrankį – kalbą. Spauda ir kalba – viena kitą papildančios – kartu ištvėrė priespaudą, siekė laisvės, dabar kartu kuria visuomenę.
Gegužės 6 d., kaip ir kasmet, Kietaviškių progimnazijos bendruomenė susirinko į Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimą „Tai liečia mus visus“. Sveikinimo žodį tarė progimnazijos direktorė Ramunė Matonienė. Ji kvietė pagerbti tuos, kurių dėka, nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, turime užantyje išnešiotą ir išsaugotą lietuvišką žodį ir kalbame gimtąja kalba. Linkėdama gražios popietės, direktorė pristatė garbingus renginio svečius: Knygnešio draugijos pirmininkę dr. Ireną Kubilienę, Knygnešio draugijos bendradarbį, plakatų ir meninių darbų kūrėją, fotografą Juozą Valiušaitį, žurnalistę, rašytoją Virginiją Genienę, ilgametį laikraščio „Mokslo Lietuva“ redaktorių, Knygnešio draugijos veiklos rėmėją Gediminą Zemlicką, buvusią mokyklos direktorę Eleną Janavičienę, Kietaviškių seniūnę Jurgitą Matkevičienę ir vietinės spaudos atstovę, laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorės pavaduotoją Virginiją Jacinavičiūtę. Dr. Irena Kubilienė pasveikino visą bendruomenę ir ypatingai dėkojo Kraštotyros muziejaus vadovei Danutei Gudelienei už galimybę atvykti į Kietaviškes bei įteikti knygnešio Martyno Survilos vardo apdovanojimą už ilgametes tradicijas ir edukacines programas 2021 m. – muziejaus kūrėjai ir puoselėtojai, pagerbiant Jos ir muziejaus bendradarbių švietėjišką veiklą. Pasirašė Janina Survilaitė, knygnešio Martyno Survilos vaikaitė (Šveicarija).
Renginio svečiai klausėsi 5–8 klasių mokinių ir mokytojų parengtos meninės kompozicijos „Tai liečia mus visus“ (scenarijų kūrė muzikos mokyt. Gražina Žalienė). Eilės ir dainos apie Lietuvą, laisvę persipynė su Lietuvos istorijos įvykiais, asmenybėmis, palikusiomis ryškiausius pėdsakus, – Motiejus Valančius, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt. Scenos dekoracijos, primenančios Lietuvos nueitą kelią link laisvės, įprasmino šio renginio esmę (sceną dekoravo technologijų mokyt. Ramutė Stočkūnienė).
Paminėjome ir 1972–1989 metais pogrindyje leistos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtmetį. Tai kovos už tikėjimo ir žodžio laisvę istorija, nes tikėjimas yra brangiausia, ką galime rasti ir nuolatos auginti.
Kalbėdami apie laisvą žodį ir laisvę, negalime užmiršti ir Ukrainos tautos. „Šiandien privalome būti ir su tais, kurie jau ne vienerius metus, begalę dienų ir naktų, paženklintų motinų ašaromis ir griuvėsiais, kaunasi už savo laisvę. Ukrainos tauta… Todėl būdami nepriklausomi ir laisvi, galime padėti tiems, kurie didesni už mus. Tai liečia mus visus, todėl esame kartu su Ukrainos žmonėmis! Mūsų Kietaviškių bendruomenėje šiuo metu gyvena 5 ukrainiečių šeimos, mokykloje mokosi 7 ukrainiečiai vaikai. Prisijungiame prie vykdomų paramos akcijų, padedame įsilieti į bendruomenę, susirasti draugų,“ – kalbėjo progimnazijos direktorė Ramunė Matonienė.
Kietaviškių progimnazijos Kraštotyros muziejaus vadovė Danutė Gudelienė, šio renginio organizatorė, noriai dalinosi gražiais prisiminimais ir pasakojo apie Kietaviškių knygnešį Motiejų Grybauską bei daraktorę Oną Lisauskaitę, jų veiklą Spaudos draudimo metais. Pasak kraštotyrininkės, bene ilgiausia draugystė Kietaviškių progimnazijos mokytojus ir mokinius sieja su renginio viešnia, Knygnešio draugijos pirmininke dr. Irena Kubiliene. Draugystė prasidėjo dar tuomet, kai 1989 metais Lietuvos mokyklos buvo pakviestos į talką – rinkti varį ir bronzą P. Rimšos skulptūrai „Lietuvos mokykla 1864-1904“ Kauno Karo muziejaus sodelyje atstatyti. Aktyviai prisijungę prie šios talkos mokiniai ir mokytojai surinko 340 kilogramų vario ir bronzos, o tai buvo trečdalis visos skulptūros. Vėliau bendravimas dar labiau suaktyvėjo. Pirmoji knygnešių krivūlė Kietaviškėse buvo 1990 m. gegužės 7 d. Kiekvienais metais organizuojamos šventės: kovo mėnesį minimos Knygnešių dienos, gegužės mėnesį Knygnešių krivūlės. Kietaviškėse buvo suorganizuotas net respublikinis dviejų dienų valančiukų seminaras. Į šiuos renginius atvykdavo knygnešių ainiai, kitų mokyklų mokiniai ir mokytojai. Buvo pasakojama, vaidinama, žaidžiami knygnešių veiklą imituojantys žaidimai, dainuojama. Tai buvo visos dienos renginiai, kurie prasidėdavo eisena nuo mokyklos iki bažnyčios, o po šv. Mišių kultūros namuose vykdavo pats renginys. Vėliau visi kartu keliaudavo iki Peliūnų kapinių, aplankydavo knygnešio Motiejaus Grybausko kapą ir diena baigdavosi vakarone prie Birutės kalno, Gilūšio kaime, knygnešio giminaičių sodyboje.
Draugystė nenutrūko iki šiol. Knygnešių draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė pasiūlydavo vis naujų, įdomių veiklų. Vienos iš paskutinių buvo „Knygnešių sąsiuvinis“ ir renginio metu pristatytas edukacinis žaidimas „Sermėga“.
Minėjimo pabaigoje dr. Irena Kubilienė ir svečiai iš Vilniaus padovanojo medelį, kurį šalia mokyklos esančiame seniūnijos parke pasodino 5 kl. mok. Myroslava ir 6 kl. mok. Fedir iš Ukrainos. Lai šis medelis augs ir teiks visiems stiprybės ir vienybės kasdieniuose darbuose bei ryžto didingų tikslų siekime.
Jolita Kazareva, lietuvių kalbos mokytoja
Danutė Gudelienė, kraštotyros muziejaus vadovė
Kietaviškių progimnazija