Renginys Abromiškių svirne subūrė vietinius ir šalies amatininkus
Elektrėnų krašto muziejus kartu su Abromiškių bendruomenės nariais džiaugiasi Abromiškių dvaro svirne praūžusia amatų švente „Senieji amatai svirnan suėjo“, kuri vyko rugsėjo 14 d. Sulaukėme nemažai lankytojų. Visi apsilankę amatų šventės metu galėjo ir stebėti, ir patys prisidėti prie senųjų amatų veiklos – rišti šiaudų sodus, austi staklėmis, verpti, pinti ir t.t. Kiekvienas meistras papasakojo apie savo amato meistrystės vingius. Svečiai sužinojo, kaip išdrožti įvairius įrankius iš medžio, koks yra kalvio apdirbamo metalo procesas, kokias medžiagas galima naudoti audimui, pynimui. Šventės metu buvo galima išbandyti senovinių stalo ir lauko žaidimų, taip pat lankytojus kiekvieną akimirką džiugino viduramžių, o vakare – ir džiazo muzika.
Senoviniai arba tradiciniai amatai yra Lietuvos nacionalinės kultūros dalis, gyvuojanti nuo pat žmonijos ūkininkavimo pradžios. Amatai atlikdavo ne tik materialinės šeimos gerovės vaidmenį, bet buvo ir dvasinės kultūros raiška. Įvairūs išausti gaminiai, medžio drožiniai ir kalvystės dirbiniai, o svarbiausia – ūkininkavimas – neretai buvo susieti su to meto baltų kultūros apeigomis. Senosios baltų religijos mitologijoje ir pasakojimuose galima atrasti įvairių amatų darbų procesų ar jau baigtinio rezultato – pagamintų dirbinių – ženklų. Vienas įdomiausių ir, ko gero, ankstyviausių pasakojimų, išlikusių nuo XIII a., yra užrašytas Jono Malalos kronikoje, kurioje paminimas kalvis Teliavelis, kuris nukalęs Saulę ir ją užkabinęs dangaus viršūnėje. Taigi, toks pasakojimas simbolizuoja kalvystės, kaip amato, svarbą kasdieniniame žmogaus gyvenime. O pasakose ar dainose dažnai galima atrasti vieno ar kito amato darbo eigos aprašą – duonos kepimo, verpimo, netgi ir alaus virimo.
Ačiū visiems amatų šventės dalyviams. O ypač esame dėkingi šventėje dalyvavusiems amatų meistrams: kalviui Evaldui Kapčiui; keramikei Jurgitai Radžiūnaitei; senovinių žūklės įrankių gamintojoms – Alfredai Petrauskienei ir Teresai Šakienei; pynimo, audimo ir verpimo meistrei Virginijai Rimkutei; medžio drožėjui Romui Bilinskui. Taip pat širdingai dėkojame mūsų tautodailininkėms: šiaudinių sodų rišėjai Vidai Juknelienei, kurios siuvinių ir šiaudų sodų parodą svirne galite pamatyti; Gilučių krašto tautodailininkei Vidai Vičkačkienei, supažindinusiai su senojo audimo – vytinių juostų vyjimo amatu; Elektrėnų krašto muziejaus kultūrinių veiklų ir renginių organizatorei Justinai Rikterienei, papasakojusiai apie audimo stakles, kurias taip pat lankytojams buvo galima išbandyti; Gražinai Martinaitienei – senovinės, tradicinės duonos kepėjai, jos duonos lankytojai galėjo paskanauti; Agnei Landžiūtei, supažindinusiai su vaistažolių giros gaminimo tradicijomis. Dėkojame Vikingų kaimui už smagiai praleistą laiką prie senovinių lauko bei stalo žaidimų ir už šių žaidimų edukacijas. Atskiros, širdingos padėkos nusipelno šventės svečiai – grupė „HANSANOVA“ ir Vievio kultūros centro džiazo orkestras.
Elektrėnų krašto muziejaus muziejininkas Henrikas Ražanas