Šeimininkai savo kieme – už europines lėšas

Šeimininkai savo kieme – už europines lėšas

Virginija Jacinavičiūtė
Julija Kirkilienė

Tai, kad individualių namų savininkai be jokių trukdžių puoselėja savo namų aplinką nieko nestebina, tačiau kai daugiabučio namo gyventojai pluša gražindami savo kiemą – jie sulaukia praeivių smalsių žvilgsnių. Taip, pas mus įprasta manyti, kad daugiabučiais namais ir jų kiemais turi rūpintis savivaldybė. Nuo 2011 metų tiek Elektrėnų, tiek Vievio daugiabučių gyventojai turi galimybę namui priklausančiame žemės plote tvarkytis kaip nori. Tokią galimybę elektrėniečiai įgijo už savivaldybės biudžeto lėšas, o vieviečiai – įgyvendinus 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Vievio miesto teritorijų prie daugiabučių namų ir kitų valstybinių objektų ribų nustatymo specialiojo plano parengimas“. Tiesa, tos ribos kol kas nustatytos tik planuose, bet ateis laikais, kai ir daugiabučių savininkai supras, kad jie yra šeimininkai ne tik savo bute, bet ir teritorijoje prie namo.

Pratinami būti šeimininkais
Kaip sako Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, projektu „Vievio miesto teritorijų prie daugiabučių namų ir kitų valstybinių objektų ribų nustatymo specialiojo plano parengimas“ gyventojai pratinami būti šeimininkais savo kieme. Vykdant projektą, prie kiekvieno daugiabučio (Vievio seniūnijoje jų yra 102) buvo skelbimai su logotipu ES Struktūrinė parama „Kuriame Lietuvos ateitį“. Skelbimų lentose buvo iškabinti planai, kuriuose raudonomis linijomis pažymėta, kiek žemės kuriam namui priklauso. Planuose žemės prie daugiabučių priskirta ne po lygiai, bet pagal specialiai sukurtas taisykles. Kad neliktų neprižiūrimų rėžių, kiekvienam namui žemės priskirta ne po 20 metrų nuo namo sienų, o iki šaligatvių. Jei namai yra vienas šalia kito, žemė abiems namams padalinama po lygiai. Tuo metu, kai buvo vykdomas projektas, vieviečiai, sako seniūnas, domėjosi , kaip savo kieme šeimininkauti reikės. Projektas užbaigtas buvo 2011 metais, bet naudos gyventojai kol kas nemato. Z. Pukėnas sako, kad pertrauka tuos planus įregistruoti Registrų centruose padaryta dėl kitų miestų gyventojų skundų teismams. Savivaldybės administracija, vykdžiusi šį projektą, laukia teismų praktikos. Kadangi Lietuvoje tai naujas dalykas, todėl teismuose padaugėjo skundų dėl teritorijų priskyrimo daugiabučiams ir, žinoma, dėl papildomų mokesčių už tų teritorijų priežiūrą. Kiekvienas teismas šiuo klausimu priima skirtingus sprendimus. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiais metais priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad Kauno savivaldybėje už teritoriją, esančią 20 metrų nuo išorinės pastato sienos, yra atsakingi statinio valdytojai arba namo gyventojai. Toks teismo sprendimas patinka seniūnams. „Gyveni daugiabutyje, naudojiesi teritorija aplink jį, tad turi tvarkytis. Galų gale teismas priėmė teisingą sprendimą“,- mano Z. Pukėnas. Tas pats teismas iki tol, kol nebuvo nustatytos teritorijos prie daugiabučių namų, patenkino elektrėniečio Alvydo Pačkausko bei Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus skundą ir pripažino, kad daugiabučių namų savininkai turi pareigą mokėti mokesčius už teritorijos tvarkymą tik tuo atveju, kai žemės sklypai prie gyvenamųjų namų yra suformuojami, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami. Pagal projektą, prie Vievio daugiabučių teritorijos jau nustatytos, belieka jas įregistruoti ir pratinti gyventojus šeimininkauti savo namuose.

Taisyklės
Lietuvos ateitis, šaliai įstojus į Europos Sąjunga, turėtų būti, kaip daugumos kitų išsivysčiusių ES šalių. Z. Pukėnas yra Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narys ir sako, kad Lietuvos seniūnai dažnai diskutuoja, kokiais būdais sąmoninti žmones, kad jie pasijustų savo kiemo šeimininkais. Seniūnai bendradarbiauja su kitų šalių seniūnijomis ir domisi, kaip ten sprendžiamas teritorijų prie daugiabučių klausimas. Pavyzdžiui, Slovėnijoje teritorijos jau seniai yra priskirtos prie daugiabučių namų ir gyventojai patys jas tvarko, t.y. samdo tuos pačius komunalininkus, kad sutvarkytų jų namo aplinką, o Lenkijoje teritoriją priskirtą daugiabučiui galima nusipirkti arba išsinuomoti, o kitu atveju, taip pat reikia samdyti komunalininkus, kad tą teritoriją prižiūrėtų.
Nors Vievis miesto statusą turi nuo 1950 metų, bet čia gyvena kaimiškos prigimties žmonės. Todėl po daugiabučių langais Vievyje žaliuoja bulvės, žydi sodai ir gėlynai, sirpsta braškės. Žmonės naudojasi žeme prie daugiabučių savo nuožiūra, bet seniūnas sako, kad tai pamažu išgyvendinama. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Elektrėnų savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, o tose taisyklėse nurodoma, kad sodų ir daržų, net gėlynų prie daugiabučių negali būti. Tiesa, dėl gėlynų, taryba, pasak Vievio seniūno, bus persistengusi. Kai kurie vieviečiai prie savo daugiabučių įpratę ne tik gėlynus puoselėti, bet ir žolę patys šienauti. Taip, žinoma, galėtų elgtis kiekvieno daugiabučio gyventojai, bet kol kas tokių namų nėra daug. Seniūnija daugiabučių gyventojus skatina tvarkytis organizuodama gražiausiai daugiabučio namo tvarkomų teritorijų konkursus, o Liepos g. 12 namo gyventojams už pavyzdingai tvarkomą aplinką leido savo lėšomis įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Projekto „Vievio miesto teritorijų prie daugiabučių namų ir kitų valstybinių objektų ribų nustatymo specialiojo plano parengimas“ paraiškoje kaip tik ir buvo nurodytas tikslas – užtikrinti Elektrėnų savivaldybės teritorijos naudojimo ir tvarkymo reguliavimą, parengiant pagrindinius teritorijos planavimo dokumentus. Projektas įvykdytas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“.

Mažai iniciatyvos
Elektrėnų savivaldybė projektui įgyvendinti savo lėšų biudžete neturėjo, tačiau projektas, pasak Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Arūno Butrimavičiaus, tilpo į Europos Sąjungos 2007- 2013 metų finansuojamų projektų limitą. Buvo gauta 59 275,58 Lt parama, apie 10 000,00 Lt skyrė Elektrėnų savivaldybė. Dabar prie daugiabučių esanti žemė yra įteisinta, ja gali naudotis namų gyventojai. Tiesa, veikti galima per bendrijas, kurių, deja, mažai yra įkurta, arba surinkus visų namo butų parašus. Jei gyventojai būtų aktyvūs, pasak A. Butrimavičiaus, jie laisvai galėtų formuoti savo namų aplinką, sodinti medžius, statyti pavėsines, suolelius, įrengti vartus, net automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau svarbiausia – būtų galima išspręsti opią automobilių aikštelių trūkumo problemą. Gyventojai nevaržomai gali įrengti prie savo namo automobilių stovėjimo aikštelę, net teritoriją apsitverti.
Žinoma, namo gyventojams, norintiems asmeniniams tikslams naudoti daugiabučiams priskirtą žemę, reikėtų mokėti žemės nuomos mokestį. Tačiau, A. Butrimavičiaus teigimu, dažnai žmonės iniciatyvą rodo tik tuomet, kai nėra tinkamų galimybių, o kai galimybės atsiranda, pradeda skaičiuoti, kiek tai kainuos ir iniciatyvos dingsta.
Butrimavičius sako, kad šis projektas nusipelnė pagyrų vien todėl, kad dabar gyventojai žino, kiek žemės jiems priklauso, kokią teritoriją jiems privalu prižiūrėti ar mokėti už tos teritorijos priežiūrą.
Projektas įvykdytas pagal Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo įstatymą, kuriuo siekiama įteisinti daugiabučių namų savininkų faktiškai naudojamus prie šių namų esančius valstybinės žemės sklypus, išspręsti jų priežiūros ir finansavimo klausimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų