Kairė nežino, ką daro… kairė
Julija Kirkilienė
Sunkų posėdį nuspėti buvo galima, pradėjus svarstyti pirmąjį klausimą. Meras Arvydas Vyšniauskas teikė sprendimo projektą dėl didžiausio leistino savivaldybės administracijos tarnautojų skaičiaus pakeitimo. (Video1), (Video2), (Video3)
Jo partijos bičiulis, socialdemokratas Audrius Jurgelevičius kvietė tarybos narius nepritarti sprendimo projektui. Kol socialdemokratai, kairysis politikos flangas, nežino, ką daro dešinieji, Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai (TS-KD), nors partijos yra susijungusios, dar ir savo frakciją sukūrė. Posėdžio pabaigoje tokią informaciją perskaitė Ramūnas Kertenis, akcentuodamas, kad jų partijos nariai nuo šiol nepriklauso jokiai kitai frakcijai. Socialdemokratai ir TS – KD iki šiol dirbo vienoje frakcijoje. Balandžio 28 d. vykusio posėdžio moralas: kairė nežino ne tik, ką daro dešinė, bet nežino, ką daro ir kairė.
Opozicija taupyti nenori
Tas pirmasis svarstytas klausimas, išryškinęs tarpusavio valdančiosios koalicijos nesutarimus, buvo apie tai, kad reikia nustatyti maksimalų administracijos tarnautojų skaičių. O tas skaičius sumažės tik 6 etatais – nuo 175 iki 169 darbuotojų – nors, pasak administracijos direktoriaus Henriko Petrausko, 4 etatai ir taip yra neužimti, o du reikėtų panaikinti. Labiausiai administracijos darbuotojų skaičiaus sumažinimui priešinosi opozicija. H. Petrauskas, kuris prašė leisti nustatyti tokį darbuotojų skaičių, gyrėsi, kad administracijos darbuotojams dėl vykdomų projektų darbo padaugėjo kelis kartus, bet norint sutaupyti biudžeto lėšų, reikia daugiau dirbti. Direktorius gyrėsi, kad administracija, palyginus su kitomis savivaldybėmis, dirba gerai ir net sutaupė 2,5 mln. litų lėšų paskoloms grąžinti. Edmundas Niparavičius siūlė sprendimo projektą atidėti iki liepos mėnesio, kai bus panaikintos apskritys, ir dauguma funkcijų bus perduota savivaldybėms. Gal tada reikės ir daugiau darbuotojų. E. Vėželis apeliavo į tarybos narių, balsavusių etatus sumažinti švietimo sistemoje, sąžinę. Kai reikėjo savivaldybės įstaigose mažinti etatus, tarybos nariai pritarė, o kai administracijoje reikia porą žmonių sumažinti – nebenori pritarti. Pasiginčiję dvigubai ilgiau nei buvo numatyta reglamente, vos 1 balso persvara sprendimo projektui pritarė.
Pinigų atsirado
Nelabai baisi krizė buvo Elektrėnų savivaldybei. Numatytos pajamos į biudžetą renkamos sėkmingai, o dar ir Vyriausybė nutarė kompensuoti negautas savivaldybės pajamas ir bendrąsias dotacijas. Virš 3 mln. litų į savivaldybės biudžetą nukrito tarsi iš dangaus, kuriuos reikėjo paskirstyti, kur išleisti. Pasak Finansų, biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reginos Žemaitienės, asignavimai paskirstyti ten, kur nebuvo galima skirti svarstant biudžetą. Opozicijos atstovai vieningai rėkė, kad už tuos pinigus reikia Semeliškių lopšeliui-darželiui plastikinius langus sudėti, bet valdantieji planuoja langams lėšų gauti iš projektų. Gauti pinigai biudžete įrašyti į eilutę „Kitos neišvardintos pajamos“ ir numatyti išleisti skolų grąžinimui, mokykloms smulkiam turtui įsigyti, infrastruktūros gerinimo bei priežiūros programai ir pan.
Kitas klausimas buvo svarstomas dėl projektų, teikiamų Europos Sąjungos struktūriniams fondams paramai pagal priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, įgyvendinimui. Savivaldybė įsipareigojo prie paramos prisidėti 15 proc. lėšomis.
Vaitukaitis – ne baubas
Svarstant sprendimo projektus „Didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimas“ ir „Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas“, kur savivaldybė atliekų tvarkymą patikės vėl tam pačiam Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC), aktyviai už sprendimo projektą pasisakė buvęs meras, liberalcentristas Kęstutis Vaitukaitis. Jis teisinosi esąs ne baubas, sąvartyną ne vienas atvedęs į savivaldybę, kvietė tarybos narius atsistojus pasižiūrėti, kaip atrodo stambiagabaričių atliekų aikštelė ir tarsi atgailai pasiūlė, kad meras A. Vyšniauskas VAATC akcininkų susirinkime prašytų papildomai 10 proc. nuo 2009 metų pelno skirti Elektrėnų infrastruktūrai gerinti. Bet juo nepatikėjo posėdyje dalyvavusi Pilypiškių bendruomenės pirmininkė Agota Veršelienė ir ragino tarybos narius nepasitikėti VAATC, o K. Vaitukaičiui už sąvartyno atvedimą į Kazokiškes Alesninkų, Kazokiškių ir Pilypiškių gyventojų vardu pažadėjo „dėkoti“ iki grabo lentos.
VAATC yra parengęs projektą ES lėšomis įrengti Vilniaus apskrities savivaldybėse konteinerius stabiagabaritėms atliekoms ir aikšteles kompostui ruošti iš žaliųjų atliekų. Tarybos nariai baiminosi, kad antrą kartą į savo teritoriją įsileis nesąžiningai savo veiklą vykdančią bendrovę, kuri elektrėniečius jau vieną kartą apgavo, trimituodama apie šiuolaikinį sąvartyną. Labiausiai tarybos nariai baiminasi, kad tas kompostas bus maišomas su valymo įrengimų dumblu ir vėl gyventojus nuodys kvapais. Be to, pasak A. Veršelienės, padidės automobilių, vežančių atliekas, skaičius. Didžiausia bėda dėl to sprendimo projekto yra ta, kad savivaldybė nėra numačiusi ir apsvarsčiusi su gyventojais, kur tos aikštelės bus įrengtos. Po ilgų diskusijų, 17 tarybos narių nusprendė sprendimo projektui pritarti, teisindamiesi, kad kitokiu atveju tas aikšteles savivaldybei teks įrengti už savo lėšas. Posėdyje dalyvavo ir tarybos narius už projektą balsuoti įkalbinėjo naujasis VAATC laikinai einantis pareigas direktorius Osvaldas Barkevičius.
Skūpi taryba
Abromiškių dvaro savininkas Romualdas Bakutis prašė savivaldybės tarybos atleisti nuo turto mokesčio, kurio per tris metus susidarė virš 11 tūkst. litų. Posėdyje dalyvavęs verslininkas pasamprotavęs, kad prašyti visada sunkiau, nei duoti, informavo apie dvare vykdomus darbus ir įdėtas investicijas. 5 opozicinės frakcijos nariai ir Bronius Pargaliauskas iš valdančiosios koalicijos, siūlė nuo mokesčių dvarininką atleisti, kadangi Abromiškių dvaras yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą ir jo atstatymui reikia skirti daug laiko ir lėšų. Kiti buvo kategoriški: nuo turto mokesčių neatleidžiame neturtingų žmonių, o dvarininkas turto mokestį turi mokėti. 9 tarybos nariai balsavo už atleidimą nuo mokesčio, 11 – kad susimokėtų. Kiti susilaikė. E. Vėželio pasiūlymas, kad su dvaro savininku reikėtų sudaryti sutartį, įpareigojant dvarą per tam tikrą laiką sutvarkyti, o tada tik nuo mokesčio atleisti, liko neišgirstas. Skūpi taryba buvo ir verslininkams, prašiusiems atleisti nuo nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas buvusiame pašto pastate. Už nuomą reikės ir toliau mokėti. Tik vargšams taryba nėra skūpi. Posėdžio pradžioje meras perskaitė padėką elektrėnietės, kurios vaiko gydymui taryba skyrė pašalpos daugiau, negu buvo prašyta. Vaikas dėl tarybos narių dosnumo, galės girdėti.
Skūpi valdančioji taryba nepatinka ir K. Vaitukaičiui. Jis papildomu klausimu siūlė panaikinti anksčiau priimtą sprendimo projektą dėl taupymo plano.
Komunalininkai dirbo pelningai
Nepriklausomos audito įmonės, kurias pasirinko savivaldybės komunalines paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) ir UAB „Gelvita“, nustatė, kad abi įmonės dirbo gerai ir atnešė savivaldybei pelno. Tik ateityje EKŪ pelnas gali nukentėti, nes taryba bendrovei priskyrė prižiūrėti Elektrėnų turgų ir miesto tualetą. Tarybos nariai komunalininkams klausimų beveik neturėjo, tik maksimalistą, jaunąjį politiką Daną Dambrauską „Gelvitos“ finansininkei teko pamokyti ekonomikos pagrindų. Tik mokytis iš patytrusiųjų ir daugiau žinančių jaunasis politikas nelinkęs, dėl to gavo pastabų iš vicemero Algimanto Adomaičio ir savo partijos kolegos Edmundo Niparavičiaus. D. Dambrauskui nepatiko, kad už paimtą paskolą „Gelvita“ savo jėgomis keitė šilumines trasas. Pasak politiko, jei „Gelvita“ tiems darbams atlikti būtų samdžiusi įmonę, pelno nebūtų turėjusi. Ką čia blogo įžvelgė D. Dambrauskas, niekas nesuprato.
Posėdžio pabaigoje, apsvarstę virš 50 klausimų, tarybos nariai negailėjo savo laiko įvairiems pareiškimams ir pasisakymams. A. Paberalis respublikinėje spaudoje matė, kad į Druskininkų mero jubiliejų valdišku automobiliu buvo nuvykęs ir mūsų meras, todėl prašė raštiško pasiaiškinimo. Trys opozicijos nariai – K. Vaitukaitis, G. Kriščiūnas ir A. Paberalis – atsisakė dirbti ekonomikos komitete, į kurį kadencijos pradžioje labai veržėsi. Įsižeidė jie, pasak Viktoro Valiušio, vadovaujančio ekonomikos komitetui, dėl to, kad buvo perspėti už nepagarbų elgesį komiteto posėdžiuose.
Šios kadencijos tarybos darbe atsirado viena negatyvi savybė – tarpusavio nesutarimai frakcijose, ko ankstesnėje kadencijoje nebuvo pastebima.